Visuotinis pamišimas Hario Poterio tematika seka ir toliau. Apie jį jau žino tikriausiai kiekvienas, ne tik vaikas, bet ir suauges. Įdomiausia, jog super populiarios yra ne tik knygos, bet ir filmai, sukurti tiksliai pagal knygą. Galbūt tai ir yra didžiausia jų sėkmė. O štai žaidimų pasaulyje atrodo viskas kiek kitaip.

Šiandien prieš mūsų akis – naujas produktas žaidimų pasaulyje. Tai Haris Poteris ir Fenikso Brolija. Jau šiandien pagal ta pątį pavadinimą turėtų pasirodyti ir naujas filmas. Taigi, ar pasikeitė Haris virtualiame pasaulyje šįkart? Deja, jau nuo pat pradžių tenka liūdinti. Ir nors šių metų dalyje galime išvysti keletą naujovių, bet pagrindinės problemos išlieka tos pačios.

Fenikso Brolija seka lygiai tą pačią istorija, kurią galėjome perskaityti knygoje ar galėsime pamatyti filme. Haris ir vėl atvyksta į Hogvartsą, šįkart jau penktiesiems mokymo metams. Jau iš pat pradžių jis įtaria kažką negero apie naująjį apsaugos nuo tamsiosios magijos mokytoją. Dar daugiau pavojaus ženklų pradeda kelti ir piktasis burtininkas Voldemortas ir Haris jaudinasi, jog Hogvartsas nebus pajėgus jų apginti. Taigi, kartu su Ronio ir Hermionos pagalba, Haris sumąsto suburti visus savo pagalbininkus ir įkurti Dumbldoro kariauna, kuri būtų pasirengusi kovai su tamsa. Visa ši istorija yra išties įdomi ir turi aiškią siužetinę liniją, tačiau jos kažkodėl visiškai nesijaučia pačiame žaidime. Galima dar suprasti filmą, kuris visą istoriją turi sutalpinti į 2,5 valandos trukmės juostą. Beje, jam taip pavyksta, geriau ar blogiau, bet visgi pavyksta. Tuo tarpu žaidimui, per 10-15 valandų papasakoti istoriją ne itin pavyksta.

Didžiausi Hario Poterio fanai tikriausiai jau pastebėjo, jog ant žaidimo dėžutės yra informacija apie tai, kad jame galėsime valdyti ir du kitus personažus – Sirijų Bleką ir Albą Dumbldorą. Na, jis nemeluoja, tačiau realiai pasimėgausite jais vos keliolika minučių. Visas likęs laikas – jūsų ir Hario, o kartu su jumis dar bėgios ir Ronis su Hermiona, nuolat įkyriai patarinėdami ką daryti toliau. Per visą savo kelionę, jūs susitiksite su beveik visais knygos personažais. Taigi, pradėjus savo kelionę po magiškąjį pasaulį, pačioje pradžioje būsite supažindinti su pagrindiniais žaidimo principais ir keliais burtais: vingardium leviosa (pakėlimas), reparo (objekto sutaisymas), accio (objekto patraukimas savęs link) ir depulso (objekto pastūmimas nuo savęs).

Tačiau tai tik pradžia. Kiek vėliau bežaisdami, turėsite galimybę išmokti ir kovų burtų. Tačiau realiai jų panaudojimas nebus labai platus. Visų pirma pačiame žaidime kovų nėra daug, tad jums vos keletą kartų teks naudoti šiuos burtus. Dar daugiau, nėra sukurta jokio realaus kovų mechanizmo ir, pavyzdžiui, sužinoti kada jūs sužeidžiate priešą beveik neįmanomą. Taigi, jums belieka paprasčiausiai stovėti, ištisai leisti burtus ir laukti prasidedančio filmuko, kuris užbaigs šią kovą.

Na, o išmokus pagrindinius principus belieka žengti į patį Hogvartsą. Galiam drąsiai sakyti – tai vienas geriausių momentų visame žaidime. Šįkart šie magijos mokslo namai bus pilnai atkurti. Hogvartsas – tai ištiesų milžiniškas kompleksas, iš vienos pusės tai turėtų nudžiuginti Hario gerbėjus, bet iš kitos – tokios didelės aplinkos kartais tampa tikru galvos skausmu. Žinoma, pirmas įspūdis abejingų nepaliks. Milžiniški važinėjantys laiptai ir virš stalų skraidančios žvakės išties sugeba bent dalinai atkurti tą didingą Hogvartso atmosferą. Jūs netgi turėite šansą įsėlinti į vaitoklės Mirtos tuoletą. Bet vis atai gražu iš pirmo žvilgsnio. Kai jums reikės žaisti vis daugiau ir daugiau, milžiniškos aplinkos gali tapti kančia, kai jomis reikės minti pirmyn ir atgal. Tiesa, bėgant žaidimui ir jums radus keletą slaptažodžių, bus galima atrakinti keletą slaptų praėjimų, besislepiančių už paveikslų, kurie veikia kaip kelio sutrumpinimai.

Žaidime jūs gausite žemėlapį, kuriame us pažymėtos skirtingos Hogvartso mokyklos teritorijos vietos, taip pat asmenys, kuriuos jums reikės surasti. Dar daugiau, kai tik gausite užduotį, kuriai reikės tam tikro žmogaus, ant laiptų atsiras pėdos vedančios ten, kur jums reikia. Bet dižiausia problema yra ta, kad jos juodos ir dažniausiai yra matomos išties blogai. Šios pėdos taip pat atsiranda kiek pavėluotai, tad dažnai reikia paprasčiausiai sustoti ir palaukti, kol jos pasirodys priešais jus.

Taigi, jūsų rankose milžiniška teritorija, nemažai burtų. Belieka tik bėgti ir daryti tai, kas patinka jums. Deja, teks jus nuvilti. Šiaip bėgti vis dėlto jums reikės, bet su darymu kas patinka nelabai išeis. Taigi, jūsų misijos bus maždaug tokios: susirandate žmogiuką žemėlapyje, sekate pėdsakais ir radę jį, informuojate apie susitikimo vietą. Blogiausia, kad beveik visais atvejais jie suranda kažkokią tai idiotišką priežastį kodėl negali eiti. Na, o kaip dažniausiai būna tokiose pasakose/žaidimuose, jūs pasisiūlote jam padėti. Tai reiškia, kad jums ir vėl teks bėgioti po Hogvartsą, su įvairiausiomis užduotimis, pradedant menkniekių rinkimu ir baigiant namų darbų užduočių sprendimu. Ir taip visa žaidimą. Tad nors iš pažiūros atrodo, kad žaidimas lygtais ir siūlo laisvę rinktis patiems savo kelią, bet giliau patyrinėjus greitai supranti – tai griežtai linijinis žaidimas. Kita vertus tai ko gero patenkins absoliučiai visus jaunesnių Hario Poterio gerbėjų lūkesčius ir tuo pat metu žaidimas nebus per sudėtingas.

Galiausiai pradėjus kalba apie grafiką, norisi ją minėti tik geruoju. Ji bent jau tokia, koks bet kuris naujai išleidžiamas žaidimas privalo turėti. Ji graži, vietomis galbūt skurdoka, bet apskritai – akį pamaloniną. Veikėjai irgi problemų nesukelia ir gražiai įsipaišo į bendrą kontekstą. Ir jei kartais jiems kažko ir pritrūkstą, tai bent jau moka neišsiskirti ir nebadyti akių. Tiesa, iki tol, kol nereikia pasirodyti „in-game“ filmukuose. Va ten, tai jau blogai. Daugelis žaidime atrodžiusių gražių veikėjų staiga tampa panašūs į zombius.

Apskritai, tai Fenikso Brolija nepasišiukšlino bendrame Hario Poterio žaidimų vaizde. Netgi sugebėjo pasiūlyti įdomių naujovių, tik prie jų reikėjo kiek daugiau padirbėti ir kas žino, gal turėtume tikrą hitą, kaip savo laiku „KOTOR“. Antra vertus visai tikėtina, kad kūrėjai nė neplanavo paversti HP serijos kažkuo brandesniu. Šiai dienai turime tiesiog smagią pramogą vaikams arba vyresniems žaidėjams „išaugusiems“ su Hariu Poteriu (vis tik praėjo ne vieni metai).