Ar revoliucija žaidimų pasaulyje iš tikrųjų įvyko? Būtent taip paskutiniuoju metu „Microsoft“ teigia per visas žiniasklaidos priemones. Žinoma, net ir pats ažiotažas, nors kartais aiškiai sukeltas dirbtinai, bet visgi jau yra didelis pasiekimas. O dar pridėkime faktą, jog pirmosios pardavimo dienos buvo vienos pelningiausių visoje pramogų industrijoje. Tiesa, panašiai įvyko tik už Atlanto, o Europa nors kai kuriais atvejais ir neatsiliko, bet vien faktas, kad pirmąją savaitę Vokietijoje „Halo 3“ įveikė jau kažkelintas žaidimas iš „FIFA“ serijos visgi verčia susimąstyti, ar ši manija iš tikrųjų peržengė JAV ribas? Ar žaidimas iš tikrųjų tapo tuo produktu pakeitusiu pasaulį?

Šioje vietoje ypatingai stipriai pasireiškia „Microsoft“ marketingo skyrius. Kuris mus ragina skubėti ir kuo greičiau išbandyti šį, „pasaulį keičianti“ žaidimą. Išties puikiai sugalvota. Bet numeskim šią jam prilipdytą etiketę ir pažvelkime iš tikrųjų, ar jis vis dėlto vertas visų jam skiriamų žodžių. Ir ar jis iš tikrųjų baigiasi? Juk pirmosios dvi dalys, o ypatingai antroji buvo tokia populiari, nejaugi „Microsoft“ leis jai imti ir tiesiog užsibaigti? Į šį klausimą kompanija turės dar atsakyti, bet mes žinome kitą atsakymą: pagrindinė „Halo“ trilogija pasibaigs, kaip ir tikėtasi bei turėtų, su šia dalimi.

Tačiau užtenka tos teorijos, geriau įdėmiau pažvelkime į patį žaidimą, kuris jau nuo pat pirmųjų bandymo minučių puikiai sugeba atgaivinti prisiminimus antrąją dalimi. Trečiąją dalį iš tiesų galima aprašyti kaip seno ir naujo mišinį. Tik nepagalvokite nieko blogo, „Halo 3“ tikrai nėra savo pirmtako klonas, o tik žaidimas sugebantis išlaikyti gerąsias serijos tradicijas, kurios būtent ir lėmė milžinišką sėkmę ankstesniesiems „Halo“. Visų pirma tai puikus balansas tarp visų ginklų: artimosios kovos, granatų, šaunamųjų ir kitų. Jie išlaikė tas senąsias savybes, bet kartu atsirado ir nemažai naujų, kurių tikslas – įrodyti kad „Halo“ visata dar turi ką parodyti. Vienas jų, tai greitaeigis šaunamasis pistoletas „spiker“, kuris tampa itin daug priešininkams šalos darantis ginklas, jeigu toks pat yra laikomas ir antroje rankoje. Yra ir tokių didelių ginklų, kuriuos pasiėmus gerokai sumažės jūsų judėjimo greitis. Galutinis viso to rezultatas, senas gero „Halo“ su daugybe įvairiausių naujovių, kurios tik ir laukia kada bus išbandytos.

Dar prie skilties „išliko tas pats“ galime drąsiai paminėti visą kampanijos režimą. Kaip ir seniau, didžiąją dalį žaidimo teks kovoti vaikščiojant su savomis kojomis, bet kartais reiks sėsti ir prie transporto priemonių vairo. Tai visiems pažįstami vienviečiai lėktuvėliai „Ghost“ ir keturratis „bagis“ su galinga patranka užpakalyje „Warthog“. O paganyti akis galėsime ir ties naujomis mašinomis, kurių viena – „Brute Prowler“, kurioje yra du kulkosvaidžiai, bei dvi vietos kareiviams. Apskritai, kas liečia transportą, tai kaip ir seniau vairo dirbtiniam intelektui geriau nepatikėti, jų vairavimo stilius ir toliau lieka neatrasta žemė. Tad jeigu žaidžiate vienas, geriausia sėsti į vairuotojo vietą ir savo kompiuterinį porininką patalpinti į kulkosvaidininko vietelę.

Senesni žaidėjai arba tie, kuriems pavyko iki trečios dalies pasirodymo pažaisti „Halo 2“ tikriausiai gerai žino, jog antroji dalis baigėsi su daugiau neaiškumų, nei buvo galima tikėtis. Tiesa, laukė dar trečioji dalis, bet pabaiga visgi buvo per daug neaiški ir daugelį žaidėjų paliko savo spėliojimuose ilgam. „Halo 3“ tas jau tikrai negresia. Jis prasideda lygiai ten pat, kur ir baigėsi antroji dalis. Covenant pajėgos yra pakeliui į žemę, bei toliau fanatiškai tęsia savo bandymus aktyvuoti plūduriuojančius kosmoso ginklus, žinomus kaip „Halos“, kurie galėtų sunaikinti visą žmoniją. Didysis vadas (arba tiesiog Master Chief) ir kiti žemės pajėgų kariai iš visų jėgų bandys sustabdyti Covenant, kartu su savo naujausiais sąjungininkais Arbiter. Labai pykti dėl neperspėtų „spoilerių“ neverta, kadangi visa tai jūs sužinosite jau pačioje žaidimo pradžioje ir būtent tai sudaro pagrindą trečiosios dalies nuotykiams, kuriuose išsispręs ir visi klausimai užduoti dar antroje dalyje. Kartu baigsis ir visa „Halo“ istorija, paliekant mus laukti daugiau įdomių nuotykių šioje visatoje.

Belaukiant kitų nuotykių, jūs tikriausiai pereisite visą kampanijos režimą dar ne vieną kartą. Ir tai daugiausia dėka ne tiek įdomaus siužeto, o atnaujinto bendradarbiavimo režimo. Bandžiusieji ankstesnius „Halo“ tikriausiai gerai žino, jog jau tuomet buvo siūlomas vadinamasis bendradarbiavimo režimas, kuomet jūs su dar vienu savo draugu galėjote bendrai pereiti visą kampanijos režimą. „Halo 3“ visas šias galimybes paliko ir netgi jas gerokai patobulino. Visų pirma dabar vietoj dviejų žaidėjų, iš viso šiame režime galės žaisti net 4. Tai reiškia, kad jūs ir dar keturi draugai galėsite išbandyti savo jėgas visuose 9 lygiuose, sužaisdami juos kokia norite tvarka. Tiesa, reikia prieš tai būti perėjus viską nuo pradžių iki pabaigos. Antra, dabar šis režimas leis jums susitelkti ir ties kita vieta – taškų rinkimu. Kampanijos režime yra duodami taškai už nužudytus priešus ir atimami už mirtis. Taigi, su draugais galima surengti netgi savotišką turnyrą, kuriam pavyks įveikti lygį turint daugiausia taškų.

Šalia bendradarbiavimo režimo (jeigu jau prakalbome apie daugelio žaidėjų režimus) galima paminėti ir tinklinius mačus, kur yra palaikoma iki 16 žaidėjų 11 skirtingų žemėlapių. Režimų internetinėms kovoms yra prikurta taipogi daugiau nei pakankamai, nuo paprastų ar komandinių „deathmatch“ mačų iki labiau į misijas orientuotų režimų, kaip perimti vėliavą. Gan panašus režimas į jį yra „territories“, kur dvi skirtingos komandos kovoja tarpusavyje bandydamos užimti ar išsaugoti tam tikrus taškus žemėlapyje. Prie įdomesnių galima priskirti „infection“ režimą, kuriame dalis žaidėjų pradeda mačą būdami zombiais. Jų užduotis – užkrėsti ir likusius narius nužudant juos, kol galiausiai neliktų nė vieno zombio. Primena „Resident Evil“…

Bet visgi kaip vieną įdomesnių režimų aš galėčiau įvardinti būtent „Forge“. Tai žemėlapių kūrimo mechanizmas, bet skirtingai nuo PC žaidimų, kur viskas vyksta aukštesnėje erdvėje modeliuojant 3D objektus, čia viskas daroma pačiame žemėlapyje. Tiesa, pakeisti jo geometrijos jau neišeis, užtat jūs galite pridėti, pašalinti, perkelti bet kokį objektą žaidime. Visas šis „žemėlapių pataisymas“ vyksta realiu laiku ir atleidus mygtuką jūs jau matote naujuosius daiktus. Šiame režime taipogi galima žaisti ir su kitais žaidėjais, paleidžiant juos bėgioti ir dėlioti objektų žemėlapyje. Visa tai teoriškai išties neatrodo įspūdingai, bet realybėje, o ypatingai geriau pramokus ir supratus keletą subtilybių, galima patirti daug daugiau nei su kitais režimais.

Jeigu pažvelgtume šiek tiek atgal į praeitį (na į senesius serijos žaidimus) tai kuo puikiausiai išvystume, jog grafinis aspektas niekados nebuvo stipriausioji „Halo“ pusė. Iš tiesų grafika jame būdavo tik tokia, kad atitiktu to laikmečio žaidimus ir jai priekaištauti pernelyg ilgai nebūtų įmanoma. Tiesa, tai nereiškia kad žaidimas yra techniškai atsilikęs. Kadrų kaitos greitis per sekundę kuo puikiausias, tekstūros ryškios ir aiškios, su puikiu apšvietimu, bei efektais. Trečioje dalis viskas išliko po senove, tik faktas, jog dabar teks aplankyti gerokai daugiau skirtingų vietovių, kaip dykumos, džiunglės, snieguotos viršukalnės, lems ir didesnį spalvinį įvairumą. O besižvalgant po naująsias vietoves, kuo puikiausiai išgirsime ir visus senuosius garsus, kartu su daugybę naujų. Argi gali firminė „Halo“ daina būti pakeista? Jokiu būdu ir ją mes išgirsime ne vieną kartą. Šalia to, mūsų lauks ir didžioji daugumą senųjų aktorių balsų, įgarsinusių antrąją dalį. Tad kažko labai neįprasto išgirsti nepavyks.

„Halo 3“ galėtų būti idealiausias pavyzdys visiems žaidimų kūrėjams, kaip reikia kurti tęsinius pavykusiems žaidimams. Jame kuo puikiausiai dera senosios savybės, kurios per keletą metų buvo patikrintos kelių milijonų žaidėjų ir sulaukė didelio pasisekimo, bei naujovės, kaip ginklai, transporto priemonės ir žinoma pasauliai su tiesiog velniškai įdomiu siužetu. O grįžtant prie pradžioje užduotų klausimų galime jus nuvilti, „Halo 3“ tikrai nėra revoliucinis produktas, keičiantis industriją žaidymine prasme. Bet tai yra vienas geriausių šių metų žaidimų be jokių kalbų, nes jis toks kaip visada, tik geresnis. Ačiū „Bungie“ už puikiai atliktą darbą.