Iš žurnalo VA PlayStation 2005/08. Autorius: ID

Ilgai lauktas keistasis žaidimas pagaliau išvydo pasaulio šviesą. Conker, kuris buvo ruošiamas Xbox platformai daugelį metų, nėra visiškai naujas ar neregėtas žaidimų pasaulyje iki šiol. Tai perdirbta senuko Nintendo 64 žaidimo Conker’s Bad Fur Day vieno žaidėjo versija pasitelkiant naujas technologijas bei Xbox pajėgumą bei visiškai naujas daugelio žaidėjų režimas.

Conker: Live And Reloaded vieno žaidėjo režimas— tai platforma, sumaišyta su trečiojo asmens šaudykle. Žaidimo pagrindinis veikėjas — girtuoklis voveriukas, vardu Konkeris, viena spalvingiausių žaidimo pasaulio asmenybių. Siužetas keblus dalykas, kadangi jo praktiškai nėra. Esmė ta, kad Konkeris vieną vakarą prisigeria iki žemės graibymo su draugais viename vietiniame alaus bare ir keliauja pas savo draugę Berri, tačiau jis pasiklysta beeidamas iki jos ir papuola į virtinę įvairiausių nuotykių, sutinka įspūdingų ir be galo keistų žaidimo pasaulio veikėjų. Tuo tarpu Konkeriui bekeliaujant po žaidimo pasaulį, vienam pilies valdovui, rūsčiajam liūtui sulūžo stalas, ant kurio jis deda savo taurę su pienu, o norint sutaisyti stalą, jam tinka voveriukas Konkeris, kuris atstos nulūžusią stalo koją, todėl jo tarnai pradeda voverės medžioklę. Žaidimo siužetas išties kvailas kaip ir visas jo pasaulis bei veikėjai, bet dėl to Conker ir įdomesnis.

Didžiąją žaidimo dalį tenka keliauti po neeilines vietoves, kalbėtis su neeiliniais veikėjais ir vykdyti jų kvailus užmojus už kuriuos gausime „babkių“, dėl kurių Konkeris pamišęs. Žaidžiant tenka sutikti visokių veikėjų: kalbančias metalines dėžes, žuvį su šuns galva, išmatų karalių, dainuojančią ir ugniukus gaminančią mašiną, daugybę kitų veikėjų, tiesiog trykštančių humoru. Vieni iš įspūdingiausių sutinkamų „veikėjų“ yra pinigai. Jie vaizduojami tikrai nestandartiškai. Tai šokinėjantys maži žmogeliukai, kurių kūnas — piniginiai banknotai. Pribėgus arčiau, jie ima bėgioti ir šūkauti įvairias frazes: „Here I am you stupid ****, Come and get me, Some green stuff over here“. Vos Konkeris pagriebia juos, jo akyse pradeda suktis $$$ tarsi kazino žaidimų automatuose ir jis iškart mesteli vieną iš savo daugelio humoristinių frazių.

Conker „geimplėjus“ elementarus. Didžiąją žaidimo dalį tenka bėgioti, šokinėti platformomis, nukauti vieną kitą priešą savo beisbolo lazda. Bėda ta, kad Konkerio valdymas tikrai problematiškas. Jis bėga ir šokinėja nestabiliai, kartais suku jį suvaldyti. Viena iš bėdų yra ta, kad praktiškai nežinome, kokio tikslo siekiame, kas laukia kitame kambaryje, kokių veiksmų teks imtis, kadangi pagrindinius veiksmus atlieka žaidime dažnai sutinkamos apvalios platformos. Užlipę ant jų ir paspaudę atitinkamą mygtuką, nežinome, ko tikėtis, bet tai dažnai būna išties komiškas bei nestandartiškas voveriuko poelgis, kuris tarsi nurodo tolesnį veiksmo plėtojimąsi. Kovos su priešais pirmoje žaidimo dalyje kvailos bei pasenusios. Tenka tiesiog trinktelti priešui su lazda, atsitraukti, kad nenukentėtume nuo jo spyglių ir vėl kartoti šį veiksmą keletą kartų. Tačiau einant į pabaigą, žaidimas visiškai pasikeičia. Iš platformerio žaidimas tampa trečiojo asmens šaudykle, o Konkeris — tarsi kovinio filmo herojumi, naikina įvairius priešus savo ginklais, net daugybę karinių Tedžių meškiukų, kurie vaizduojami tarsi naciai, tik pliušiniais veidais. Ši, antroji žaidimo dalis, visai priešinga pirmajai. Čia dominuoja veiksmas, tačiau mažiau humoristinių situacijų, diskusijų su žaidimo veikėjais bei šokinėjimo platformomis.

Vieno žaidėjo režimo ilgis standartinis. Jį pavyks įveikti per 8–10 valandų. Kartoti žaidimą norės tie, kuriems dar trūksta šiek tiek juoko dozės ir nori išvysti visas linksmybes dar kartą. Tuo tarpu kitų priežasčių žaisti žaidimas nesiūlo.

Daugelio žaidėjų režimas taipogi vertas dėmesio. Jame tenka kautis įvairiuose mūšiuose su priešais standartiniuose daugelio žaidėjų režimuose. Žaidimas siūlo didelį veikėjų pasirinkimą. Kiekvienas jų turi savo amuniciją, stiprių bei silpnų vietų. Kovos įdomios, žinoma, joms iki Halo2 Multiplayer batalijų išties dar daug tobulėti, bet faktas, kad kova vyksta tarp meškiukų ir voverių, padėtį taiso.

Pats Konkeris — įspūdinga asmenybė. Ši voverė atrodo išties nekaltas padarėlis, jo šypsena ir gražūs priekiniai balti dantys verčia mus nusišypsoti, jo didelė pūkuota uodega sukelia šiltų emocijų. Tačiau išorė apgaulinga, kadangi voverės asmenybė visiškai kitokia. Konkeris — tikras humoristas bei girtuoklis. Jis neturi nei menkiausios užuojautos ar sąžinės graužimo, jis be gailesčio gali žudyti kaltus ir nekaltus padarus, žiūrėti, kaip jie miršta. Konkerio geriausias draugas — alkoholis. Prisigėręs jis ima šlapintis eidamas vidury lauko ar net klubo šokių aikštelės vidury, o vėliau pradeda dar ir vemti ant kitų veikėjų. Jam negalioja jokios taisyklės. Konkeris be galo myli moteris, o pinigai varo jį iš proto. Toks yra vienas įspūdingiausių aplamai žaidimuose sutinkamų veikėjų.

Conker grafika tikras šedevras. Aplinkos be galo detalios, ypač ryškių spalvų. Ypač įspūdingai žaidime pavaizduota žolė bei vanduo. Kartais atrodo, kad jie — tiesiai iš realaus pasaulio. Konkerio uodega garbanota ir atrodo kaip tikras kailis. Kiti veikėjai taip pat gali pasigirti savitumu ir kokybe. Žaidimo muzika bei garsai taipogi neatsilieka. Skambanti muzika keičiasi labai dažnai, priklausomai nuo vietovės. Kartais tenka girdėti trisdešimtųjų melodijų, o kartais šiuolaikiškų ritmų. Veikėjų įgarsinimas nuostabus: kiekvienas veikėjas turi „nuosavą“ balsą, ir tas balsas skamba sklandžiai, su puikiu akcentu, nuostabiu humoru bei daug vitamino C.

Viską susumavę, turime išties šaunų senosios N64 žaidimo versijos perdirbinį bei naują, vertą bent išmėginimo daugelio žaidėjų režimą. Nors žaidimas turi šiokių tokių valdymo problemų, tačiau įspūdingas humoro ir sarkazmo mišinys, nuostabi grafika bei garsas, vienas įspūdingiausių veikėjų žaidimų istorijoje padėti išties taiso. Gero humoro!