Turiu nedidelę problemą su Indie žaidimais: aš apie knygą sprendžiu net ne iš viršelio, bet iš pavadinimo, todėl SteamWorld Dig vengiau net tiksliai nesuformulavęs sau priežasties kodėl. Visgi, kai dėdė Mek dalino recenzentams žaidimus, netyčia pažiūrėjau SteamWorld Heist filmuką. Robotai piratai? Taktinės steampunk kovos? PS Vita (kuri dar techniškai nepateisino savo pirkimo kainos)? Kaip galiu atsisakyti?!

Kaip ir SteamWorld Dig žaidimo metu, Žemė yra susprogus. Tiesiog BUM ir skilo į gabalus. Aš manau, kad tai atsitiko tuomet kai tavo mama kartą nušoko nuo šaligatvio ir planeta tiesiog neatlaikė tokio smūgio. Iš žemės liko tik švytintis jos branduolis ir aplink jį plūduriuojantys gabalai, kuriuose dar ir jūrų pasitaiko (o jose plaukioja banginiai). Tokią apokalipsę išgyveno tik robotai. Gariniai robotai yra tie vargšeliai, kurių laukinių vakarų įkvėptas ir rūpesčių pilnas gyvenimas eina buvusios Žemės orbitos periferijoje. Arčiau branduolio gyvuoja dyzelinių robotų Imperija, originaliai susikūrusi su tikslu iš gabalų surankioti planetą, tačiau dabar realiai tik terorizuojanti vargšus, mažiau technologiškai pažangius brolius. Lyg šiems netrūktų problemų kovojant su pašlemėkais banditais, norinčiais pavogti jų dalis. Į tokią kebeknę tiesos ieškoti ir niekdarių šaudyti keliauja garo robotė Piper Faraday – kosminio piratų laivo kapitonė ir jos bebaimė įgula.

Kadangi žaidimo taktinių mūšių metu atsitiktinai generuotuose žemėlapiuose kiekvienas kareivis per ėjimą gauna tik du veiksmus, kuriuos gali išnaudoti judėjimui ir šaudymui, kai kurie mėgsta SteamWorld Heist tapatinti su naujuoju XCOM. Ir taip, panašumų ėjimų struktūroje ir priedangos paieškose yra, tačiau SteamWorld turi daug savitų dalykų. Visų pirma, tai yra 2D sidescroller žaidimas, kuriame reikia kreipti dėmesį ir į viršuje ar apačioje esančias grėsmes. Be to, tu, kaip žaidėjas, turėsi nutaikyti visus šūvius, tad nelabai galėsi pasikliauti RNG. Turint minty, kad reti ginklai (išskyrus snaiperio šautuvų klasę) turi lazerinius taikiklius, tiksliai rodančius šūvio kryptį, su kai kuriais veikėjais reikės žaisti agresyviau, o su kitais (pavyzdžiui, turinčius ir draugus skriaudžiančius raketsvaidžius) tiesiog šaudyti atsargiau.

Laimei, įgulos klasės yra pritaikytos jų naudojamiems specifiniams ginklams, ir, nors galėsi turėti po keletą tos pačios klasės veikėjų, realiai jie turės skirtingas specialias galias. Pavyzdžiui, cirko smarkuolis ir kosminis robo-rusas Ivanski turi įprastą savo klasės gebėjimą (daugiau žalos vienam ėjimui jei prieš tai kas nors drįso jį sužaloti) ir vieną specifinę savo savybę (vieną kartą per žaidimą vienam ėjimui aggro’inti priešus ir tapti nepažeidžiamu). Apskritai žaidimas yra pakankamai lengvas bent jau normaliu sudėtingumo lygiu, tad realiai galėsi žaisti su tais robotais, kurie tau patinka, ir daug nesirūpinti.

Panašiai nesmarkiai reikia rūpintis ir tavo robotų ginkluote ar įrankiais. Kiekviena klasė turi savitą ginklų pasirinkimą, o kiekviena ginklų rūšis – po maždaug porą potipių. Pavyzdžiui, snaiperių rūšis turi vieną šaką, kuri daro didesnę kritinę žalą, bet neleidžia šaudyti, jei prieš tai pajudėjai. Tokie ginklai iš karto parduodami ir niekada nenaudojami. Apskritai, žaidime nebus daug galvojimo apie ginklų efektyvumą, o nauji yra visada geresni už senesnius, tad džiaugsiesi vis naujais bei smagiais pastarųjų aprašymais ir gražiais paveiksliukais. Robotai taip dar nešiojasi du įrankius, bet, mano požiūriu, geriausia visada turėti sveikatos paketėlį ir šarvus, tad čia vargo irgi mažai.

Šiek tiek smagaus vargo yra su kepurėmis, nes jas nešioja kiekvienos komandos narys. Greičiausias būdas gauti naujų galvos apdangalų – tai numušti juos nuo priešo galvos! Ne šiaip susprogdinti robotą, bet pataikyti į kepurę lyg būtum kibernetinis Vilemas Telis, šaunantis į skaitmeninį obuolį. Jei įsitrauksi į kepurių žaidimą, tai dar žiūrėk pradėsi rizikuoti ir bosų kovų metu, kad tik galėtum gauti unikalų apdangalą. Be to, kiekvienas komandos narys turi savo unikalią kepurę (kuria visgi sutinka dalytis), taip pat jų galima ir nusipirkti!

Kaip ir kepurės, SteamWorld Heist yra gražus žaidimas. Nieko negaliu prikišti meniniam stiliui: meniu, vartotojo sąsaja, veikėjai, ginklai, lygiai – viskas atrodo ryškiai ir gražiai, jaučiamas puikus piešimo stilius. Garsinė pusė irgi atlikta puikiai, ir nors Steam Powered Giraffe dainos niekad neprilygs tam, ką girdėjome (ir širdin pasiėmėme) Bastion ar Transistor, jos labai tinka prie žaidimo atmosferos. Taip pat turiu pridurti, kad valdymo schema yra patogi ir prie jos labai nesunku perprasti.

SteamWorld Heist yra žaidimas, kurį įsigijęs neapsiriktų joks PS Vita (ar bet kurios kitos platformos, kuriai jis buvo išleistas) turėtojas. Tai yra pakankamai lengvas (aišku, visada gali pakelti sudėtingumo lygį) taktinių kovų žaidimas, pavergiantis savo stiliumi ir atmosfera. Ar jis mane įtikino duoti šansą SteamWorld Dig? Nežinau, man Planar Conquest apžvelgti reikia, neturiu aš laiko geriems žaidimams!