FINAL FANTASY V – Tai penktas serijos žaidimas originaliai išleistas dar 1992 metais „Superfamicom“ konsolei (t. y. praėjus penkiems metams po originalo išleidimo) ir perleistas dar dviems platformoms Playstation ir Gameboy Advance(GBA). Bet dabar aš kalbėsiu apie iOS versija, kuri nieko nesiskiria nuo skirtosios Andriod. Ši versija nėra portas, tai yra GBA versijos perdirbinys su pagerinta grafika, garsu ir papildomais požemiais iš GBA versijos. iOS platformoje žaidimas pasirodė 2013 metų kovo 28 dieną, o Android – rugsėjo 25. Kaip matote, šis žaidimas yra vienas iš perkamiausių „Google Play“ parduotuvėje, dabar šio žaidimo kaina tik 30,85 Lt, Tai yra “Introductory sale“ – žaidimui duota 30 % nuolaida, nes žaidimo pilna kaina yra keturiasdešimt litų. Na, o kodėl tokia didelė kaina? „Final Fantasy V“ kaip ir kiti serijos žaidimai, nėra žaidžiamas kaip koks „Fruit Ninja“, kurį gali bet kada įsijungti ir žaisti, nes šis žaidimas turi tokią sudėtingą istoriją, kad praleidus ką nors nesuprasi nieko. Laukiant pas eilėje pas daktarą, gali laisvai praleisti vizitą, nes šitas žaidimas pakankamai įtraukiantis.

Prieš tęsdamas apžvalgą atsakysiu į kelis dažniausiai užduodamus klausimus.
Ar reikia žaisti kitus šios serijos žaidimus, kad žinotum istoriją? – Ne, nes kiekvienas serijos žaidimas pasakoja atskirą istoriją.
Ar žaidimas tik anglų kalba? – Taip žaidimas kol kas tik anglų kalba.
Taigi, kuo šita versija skiriasi nuo GBA.
Visų pirma, pridėti pasiekimai (iOS) ir laimėjimai (Android), jų yra 96. Kai kurios gauti lengva, dėl kitų reikia šiek tiek pasistengti, kaip, pavyzdžiui, dėl Pianino Meistro pasiekimo, kurio įvykdymui reikia surasti visus pianinus pasaulyje ir jais sugroti. Pridėta galimybė artinti bei tolinti vaizdą prilietus dviem pirštais ekraną. Ir, kaip jau minėjau, buvo pagerinta grafika.

Žaidimo grafika nei kuo nors stulbinanti, nei ypatingai liūdinanti, labai panaši į FF „Dimensions“. Pikseliuoti spraitai pakeisti detaliais ir kadangi manęs neveikia nostalgija, aš galiu sakyti, kad grafika graži.
Į žaidimo istoriją kartais sunku įsijausti, kai pamatai skirtumus tarp spraitu ir veikėjų portretų (pieštų Jošitakos Amano), bet įsižaidus įpranti ir dėl to nebesuki galvos.

Žaidimo istorija

Žaidimas prasideda diena, kai žemėje nebepučia vėjai. Tuo sudomintas Tycoon karalystės valdovas nuskrenda patikrinti vėjo šventyklos. Jo dukra princesė Lena seka iš paskos. Tuo tarpu vienišas klajoklis Bartzas,(Angl. Burtz) mano atveju, Meisonas, nutaria patikrinti vietą, kurioje nukrito meteoritas. Ten jis randa sąmonės netekusią princesę Lena ir senį Galufa, kuris, kaip bebūtų keista, nieko neprisimena. Jis žino tik tai, kad reikia neleisti kristalams suskilti, nes tada didelis blogis nusileis į žemę.
Po kurio laiko trijulė pagrobiama piratės Faris, kuri yra Lenos sesuo.
Grupei įveikus piratus. Faris padėda jiems pasiekti
vėjo šventyklą, kurioje mūsų herojai pasirodo per vėlai, kristalas skyla ir jie gauna pirmuosius darbus. Vėliau veikėjai išsiaiškina, kad kristalai blokuoja piktąjį burtininką Exdeath. Suskilus kristalams didelis blogis pažadinamas ir atsiveria kelias į kitą pasaulį.
Nuo čia prasideda žaidimo istorija, kuri, palyginus su praeitu serijos žaidimu FFIV ir 2014 žiema pasirodysiančia FFVI, linksmesnė ir mėgsta iš saves pasijuokti. Taip pat ji nėra tokia epinė kaip anksčiau minėtų žaidimų, aišku, kartais būna koks melodramatinis momentas, tarsi paimtas iš Rozamundės Filčer filmu, bet, ačiū kūrėjams, jų ne tiek ir daug. Žaidime juokiamasi iš žaidimų vaidmenimis klišių, tokių kaip kvaili herojai, blogiukai be tikslo ir beviltiškų kovų su bosais. Spėkit kuriai pusei šios kovos beviltiškos šiame žaidime?
Visi veikėjai pakankamai išplėtoti, kiekvienas turi savo istoriją paaiškinančių vaizdo intarpų ir istorijos elementų. Ir jeigu kam įdomu – keli faktai. Šis žaidimas yra pirmas serijoje, kuriame daugiau moteriškos lyties pagrindinių veikėjų ir visos jos princesės. O papildomose požemiuose yra paaiškinama didžioji dalis žaidimo istorijos vykusios prieš žaidimą.

Mechanika

Visiems žaidusiems kitus Final Fantasy žaidimus bus artima kovos ėjimais mechanika ir didžiulis pasaulis, kurį siūlo žaidimas, žaidime atsiranda nauja transporto priemonė – povandeninis laivas, kurio pagalba galime pasiekti papildomus požemius.
Žaidime, kaip ir trečiajoje dalyje, yra darbų sistema, kuri leidžia keisti veikėjų pareigas ir įgūdžius. Palyginus su trečiuoju žaidimu mūsų nebaus už tai, kad keičiame darbus – juos galėsime keisti kada norime ir kaip norime. Kiekviena profesija duoda skirtingų gebėjimų. Atvirai pasakius, dėl šios sistemos žaidimas „veža“.

Žaidimo sunkumas tiesiogiai priklauso nuo darbu kombinacijos, kurią pasirinkote specifinei vietai. Jeigu kažką parinkote ne taip, gali būti, kad ilgai sėdėsite toje pačioje vietoje. Darbų sistema pakankamai lanksti, nes ištobulinus kuri nors darbą gausime gebėjimų, kuriuos galės išnaudoti kiti darbai. Pavyzdžiui baltasis magas galės duoti į kaulus su tokia žala, kokią daro vienuoliai arba vienuolis galės naudotis baltąja magija. Žinoma, tai galioja tik tam veikėjui, kuriam ištobulinome tam tikrą darbą. Kalbant apie darbus dauguma paskutiniuose lygiuose, nieko ar labai mažai lemia.
Kalbant apie klases naudingos yra tik šios:
Freelancer – pradžioje ši klasė nieko verta, bet žaidimo pabaigoje ištobulinus nindzės profesiją tampa naudinga.
Mimo – Ši klasė leidžia kopijuoti prieš tai komandos nario atliktus veiksmus, nenaudojant manos.
Nindzė – Ši klasė leidžia kautis dviem ginklais ir pasižymi dideliu greičiu.
Samurajus- Ši klasė turi kovos veiksmą, kuris leidžia efektyviai naikinti priešus, trinant savo pinigų kiekį.
Ir visi magai, išskyrus juodąjį, kuris palyginus su kitais žaidimais nėra toks efektyvus.

Žaidime maksimalus lygis 99, bet jį galima baigti ir būnant 40–50 lygio. Mano grupė pirmąkart baigė žaidimą būdama 46–47 lygio.

GARSAS

Žaidimo muzika kurta kompozitoriaus Nobu Uetmatsu buvo perkurta iš naujo, todėl skamba gražiau ir galime išgirsti daugiau instrumentų, muzika geresnės kokybės. Ji pakankamai gyva, kad palaikytų žaidimo atmosferą. Man labiausiai patiko „Battle of Gilgamesh“ ir pabaigos muzika.

Valdymas

Žaidimas valdomas naudojant virtualią vairalazdę judėjimui ir prisilietimą vykdyti veiksmui, atvirai pasakius, toks valdymas puikiai tinka tokio tipo žaidimui. Judėti galima laisvai į aštuonias puses.
Žaidimo trukmė – Apie 25–30 valandų, mano manymu, tokio tipo žaidimui – tai aukso viduriukas, na, o norint atrasti viską ir surinkti visus pasiekimus – žaidėjui teks praleisti apie 60 valandų.

VERDIKTAS

Na, klausimą ar žaidimas vertas 31 lituko paliksiu jums, nes aš mielu noru sumokėjau už iOS versiją ir likau patenkintas. Žaidimas patiks visiems ieškantiems gera žaidimo eiga pasižyminčio RPG su galimybe keisti veikėjų sugebėjimus. Žaidimo trūkumai, palyginus su IV ir VI dalimis, yra istorija, kuri tose dalyse labiau epinė ir kartais staiga pakylantis sunkumo lygis.