Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/03. Teksto autorius: Matrix

Snieglenčių sporto žaidimų PC platformai iki šiol nėra daug išleista. Shaun White Snowboarding (SWS) žaidimas yra vienas iš tų retesnių atvejų, kai jį gali išbandyti ne tik konsolių, bet ir PC žaidėjai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad SWS bando atitikti keletą esminių reikalavimų, kurie suteikia ekstremalaus sporto žaidimams kokybiškumo. Tai yra realus greičio pojūtis, tikroviška fizika, trasų bei aplinkos įvairovė ir, žinoma, autentiškumas. Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, daugumos šių elementų čia nėra.

Pradėjus žaidimą siūloma susikurti savo snieglentininką, kurį valdant bus galima siekti aukščiausių rekordų. Pasirinkimo įvairovė gan nemaža. Pirmiausia renkiesi lytį, odos spalvą bei veido bruožus. Paskui už pradinę 4 000 JAV dolerių sumą gali įsigyti snieglentę, švarkelį, kelnes, pirštines, kepurę ir kitus menkniekius, kurie, beje, yra autentiški. Išėjęs menkus bei neišsamius apmokymus, pagaliau gali pradėti žaisti. SWS žaidėjui pasiūlo erdvias vietoves ant keturių kalnų, kuriuos jis gali nė kiek nekliudomas tyrinėti.

Tikslas yra vykdyti įvairias užduotis ir už tam tikrus pasiekimus gauti pinigų. Už juos galima įsigyti geresnių snieglenčių bei aprangą. Iš pat pradžių sunku atlikti sudėtingesnius triukus, nes reikia priprasti prie valdymo. Sunkiau bus tiems, kurie žaidimą žais klaviatūra ir pele. Norint atlikti sudėtingesnį veiksmą, jiems reikės įdėti kur kas daugiau pastangų, nei žaidėjams, kurie naudosis pulteliu.

Čiuožinėjimas kalnų trasomis yra įdomus tik kelias valandas, o vėliau apima monotonija. Nors pasaulis ir yra atviras, tačiau jis sudarytas iš tų pačių elementų, tad ilgainiui viskas tampa vienoda. Vien medžiai, tramplinai, vamzdžiai bei tvoros – daugiau kažko įdomesnio nėra. Gali pasiimti snieglentę į rankas ir lakstyti po apylinkes ar funikulieriumi pakilti į kalną. Taip pat galima mėtyti sniego gniūžtes į šalia čiuožinėjančius ar vaikštinėjančius žmones, besimėgaujančius atostogomis kalnuose.

Visa tai sukuria realumo pojūtį, tačiau tuo viskas ir baigiasi. Atsitrenkęs į medį ar nukritęs iš aukštai snieglentininkas nė kiek nesusižalos. Nenukris ir nesulūš jo snieglentė. Net kepurėlė visada liks savo vietoje. Tą pačią akimirką jis vėl atsistos ir toliau slidinės lyg niekur nieko. SWS netrūksta ir klaidų. Žmogus kai kada užsikirs ir tiesiog eis tiesiai į sieną, be to, tą darys ilgai ir nuosekliai, kol jam nepadėsi, tarkim, į jį paleidęs gniūžtę, kad atsitokėtų ir pakeistų kryptį.

Viena iš stipriausių žaidimo savybių – muzikinis takelis, dažniausiai lepinantis įvairaus roko muzika bei aplinkos garsais. Jei galbėtume apie grafiką, tai žinant, jog yra naudojamas Assassin‘s Creed varikliukas, SWS nepateisina lūkesčių. Aplinkos nors ir atrodo gražiai, tačiau joms trūksta detalumo, o ir žmonių veidai gan blankūs.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Shaun White Snowboarding nepateisino vilčių. Jis neprikausto ir neapdovanoja žaidėjo noru ilgai jį žaisti, kaip kad krepšinio, ledo ritulio ar futbolo žaidimai. Šis labai vidutiniškas ir niekuo neišsiskiriantis iš buvusių savo žanro atstovų, o gaila.