2005-06-28, parašė Jellyfish (iš Games.lt)
Tai daugiau komedinis, o ne veiksmo žaidimas. Ant mielo slieko dar kartą nukrito karvė ir šis prarado sveiką protą. Atsidūręs savo iškreiptos pasąmonės karalijoje, Džimas turi įveikti visus lygius, susirinkti sveiko proto elementus (kurių per visą žaidimą yra lygiai 1000) ir taip sugrįžti į tikrajį gyvenimą. Įveikti šią sunkią užduotį jam padeda seni įsivaizduojami draugai, kurie patarineja, kaip elgtis sunkiuoje situacijoje.
Džimo pasąmonė yra padalyta į keturis pasaulius, kurių kiekviename galima sutikti personažus is Džimo praeities. Norėdamas įveikti visus lygius, žaidejas turi ne tik neprarasti gyvybės kovodamas su 30 skirtingų rūšių priešais, bet ir surinkti įvairius elementus, pavyzdžiui, auksinius karvės tešmenis. Tešmenų rinkimas yra vienintelis būdas persikelti į kitą Džimo pasąmonės dalį. „Earthworm Jim 3D“ stilius primena veiksmo žaidimus „Tomb Raider“ ar „Drakan“, tačiau veikiau yra jų parodija. Sliekas gali gauti papildomų ginklų, kaip antai: Peashooter, Bananamite, bouncing laser, running elf, Magnium gun, Chiken ass shoter ir DAUG kitų. Išgirdę apie tokius šaunius ginklus, nepradėkite galvoti, kad „Earthworm Jim 3D“ yra paprastas komedinis žaidimas, kuriame neįmanoma žuti. O užduotis atlikti yra vienas juokas. taip toli gražu nėra, nes užduotys yra labai skirtingos. Iš pradžiu bene sunkiausia užduotis – rinkti objektus, kurie skaičiuojami į Džimo sąskaitą, taip pat reikia kautis su priešais, kurie nėra nusiteikę itin taikiai. Pamažu darosi vis sudėtingiau. O kur dar užduotys, kai nežinai, ką toliau daryti!
Pirmajame epizode Džimas keliauja į Atminties pasaulį, kuriame karvės kaunasi su vištomis dėl dominavimo. Šitoje pasąmonės dalyje gražiai atsispindi karo ir žemės ūkio motyvai. Antrasis epizodas perkelia mus į Palaimos pasaulį, kur pagrindinis motyvas – maistas. Viskas aplinkui padaryta iš maisto ir virtuvės elementų. Trečiaisis etapas Baimės pasaulis. Džimui tenka keliauti per kapines, vaiduokliu namus ir susitikti su įprastais siaubo pasakojimų bei filmu veikėjais. Nestandartinę aplinką sukuria disko stiliaus muzika, lydinti slieką kelionėse. Paskutiniame etape Džimas patenka į savo Fantazijos pasaulį, kuri perkelia veikeją į laukinius vakarus. Kiekviena pasąmone sudaryta is dvieju lygiu (išskyrus baimę (4)). Kiekviename lygyje Džimui kelią pastoja vis kitokie priešininkai. Kodėl žaidimo autoriai pasirinko tokį būdą, sunku pasakyti, tačiau lygių įdomumas kenčia nuo tokio vienpusiškumo. Šiaip priesai atrodo visai juokingai, tačiau intelekto jie tikrai stokoja. Žaidėjas gali nesunkiai su dauguma iš jų susitvarkyti vien slapstydamasis, jei tai tik įmanoma, bet kai slieka puola visa armija arba saujelę sunkių priešų galiu, net garantuoti, kad prarasite mažiausiai 25% savo gyvybės. Čia į pagalba ateina ir gyvybės, kai nugalite, bet kokį priešą gaunatę „atomu“ kurie prideda 5% prie jūsų gyvybiu. Tai nepalegvina žaidimo jai jūs pastoviai puldinėja vis stipresni priešai. Dar rimčiau reikia pasistengti kovojant su svarbiausiais kiekvienos pasąmones bosais. Kiekvienas bosas yra unikalus ir kai kam jau pažįstamas iš ankstesnių žaidimo dalių.
Žaidimo valdymas nėra patogus dėl nuolatos besikeičiančio kameros kampo. Atliekant tą patį veiksmą kelis kartus, pavyzdžiui, bandant peršokti per griovį, vieną kartą Džimas rodomas iš priekio, kitą kartą iš šono, o trečiajį – iš nugaros. Ir taip vaizdas vis kaitaliojasi, nors tai visai nereikalinga. Žaidėjas gali pats reguliuoti kameros kampą paspauzdamas kelis mygtukus, tačiau tai nėra labai patogu. Taip pat sudėtingas yra taikymosi procesas, kadangi Džimas gali suktis ratu ne, bet kaip, o tik nustatytais intervalai. Dėl to taikinys dažnai atsiduria nepasiekiamoje zonoje ir tenka vėl daryti kelis žingsnius, suktis ir žiurėti, ar šį kartą pataikys. Kadangi priešai nestovi vietoje ir nelaukia, kol Džimas prisitaikys, tenka nuolatos spaudyti įvairius mygtukus bandant pataikyti į priešą. Šie veiksmai greitai nusibosta. Dar liūdnia būtų jai Džimas turėtų labai ribotas amunicijos atsargas. Tačiau taip nera, todėl negaila kelių vėjais paleistų šuvių. Be to, Džimas kaip tikras sliekas gali naudoti savo galvą vietoj botago ir taip valdyti kai kuriuos prietaisus (pvz. gėrimų automatus, kurie duoda papildomų ginklų, nuspausti kokį migtuka) ar bandyti nugalėti priešus. Pagrindinis veikėjas tikrai moką daug judėsiu: Gali vaikščioti ant pirštų galų, atlikineti dvigubus šuolius, skraidyti naudojant savo galvą (keleta sekundžiu), laipioti virvemis, o ridenimas dažnai padeda išvengti kulkų. Kintantis vaizdo kameros kampas labai įtakoja šokinėjimo užduotis. Dažnai neužtenka vien pašokti. Dar reikia paimti kokį nors daiktą bei išvengti gyvybę atimancio krentančio daikto. Šios užduotys yra gana monotoniškos ir gadina bendrą žaidimo įspūdį.
Atskiro įvertinimo nusipelno ir labai nepatogi žaidimo išsaugojimo (save) galimybė. „Earthworm Jim 3D“ kartu buvo kuriamas ir asmeniniams kompiuteriams, ir konsolėms. Taigi nepatogumą sąlygojo žaidimų kompiuteriams būdingos išsaugojimo sistemos perėmimas. Žaidejas gali laisvai išsaugoti žaidima, tačiau bus iš karto perkeltas į lygio pradžią ir vėl turės keliauti tais pačiais keliais. Gerai, kad jau sunaikintų priešininkų iš naujo neatsiranda.
Apskritai šiam žaidimui trūksta naujovių, kurios jį išskirtų iš kitų ir salygotų įdomią žaidimo eigą nuo pražios iki pat pabaigos. Vien nestandartinio siužeto, kad ir koks juokingas jis kai kam pasirodydų, tikrai nepakanka. Juk visą džiaugsma užgožia pyktis ir nusivilimas. Žaidimas skirtas visiems nors kurėjai ir galėjo uždeti +7 ženkla, nes kai kurios senos buna žiaurios (pvz. su skraidančiu mėsininko peiliu nukirsti priešininkams galvas).
Taigi einam prie įvertinimo, kad ir koks jis būtų:
Grafika: 8 (kaip 1999 metų tikrai nebloga)
Garsas: 8.6 (smagi muzikėlė ir juokingi slieko „paistalai“ padaro žaidima įdomesniu)
valdymas 4.5 (tobūlų nėra)
Įdomumas 6 (Kai kurie lygiai tikrai nuostabus, bet viska gadina DI)
Galutinis 6.8
Kai kurie sakiniai paimti iš seno žurnalo „Fun Games“. Games.lt (2005 06 28)
