“Mes visi ieškome to vieno vienintelio” Niko Bellic

Liūdniausia visuomet būna laukti ir tikėtis pabaigos. Kada kažkas kuo gyvenai ir kuo tikėjai pagaliau turi pasibaigti, išnykti. Gyvenime gali pasitaikyti paskutinė pamoka, paskutinė minutė iki starto arba paskutinis žodis. Tačiau mes, žaidėjai, pirmų ir paskutinių akimirkų turime dar daugiau nei tie, kurie nežaidžia. Mūsų gyvenimuose visada būna pirmas ir paskutinis bosas, pirma ašara ir pirmas arba paskutinis žaidimas, kuris mums labiausiai patiko. Šiuo atveju, žaisdamas ilgai lauktą GTA IV aš visą laiką turėjau galvoje pirmąją misiją ir liūdnai laukiau paskutinės… Ne tik todėl, kad ji buvo nepaprastai gera, bet ir todėl, kad šis žaidimas, kaip ir visa serija, man reiškė labai daug. Tikrai ne aš vienas būdamas mažas žaisdavau su draugais GTA 2, tikrai ne aš vienas spėliodavau, kas būna, kai užsidega šešios žvaigždutės. Taigi visi žaidžiantys arba tiesiog tam prijaučiantys – sveikinu jus! GTA IV pagaliau pasirodė ir pasirodė tikrai gerai. Todėl belaukdami paskutinės misijos žaidime, mėgaukimės juo… Už visą frančizę.

GTA IV kūrimo procesas prasidėjo 2004 metų lapkričio mėnesį, beveik iškart po San Andreas pasirodymo. Buvo daug nepatenkintų, kad San Andreas buvo būtent toks koks buvo. Pats tą dalį bandžiau žaisti penkis kartus, tačiau visais kartais žaidimo nepabaigiau. Ne man. Po tokio žaidimo kaip Vice City gerbiami ponai iš Rockstar tikrai nusivažiavo, tačiau kai pradėjo sklisti kalbos, kad naujausia GTA serijos dalis bus apie rytų europietį, tapo aišku, kad dabar tai bus. Ir va prašau. Visi, kas žiūrėjo Sergėjaus Bodrovo filmą “Brolis 2” prie GTA IV patirs tikrai daug malonumo, nes tarp filmo ir žaidimo esama pakankamai įdomių paralelių. Tačiau tai ne viskas. Žaidimo kūrėjai į žaidimą subėrė viską viską, ką tik kažkada matė, girdėjo ir žinojo. GTA IV yra viskas nuo snukių daužymo iki stambių deimantų vagysčių, o taip pat ir smagūs konfliktai tarp skirtingų rasių, bei tarp skirtingų seksualinių pakraipų žmonių. Šis žaidimas yra praktiškai apie viską ir visos temos, kurias apima šis naujas Rockstar darbas kažkada jau buvo anksčiau ar vėliau matytos kino filmuose arba net kituose žaidimuose (Driv3r, Driver: Parallel Lines). Todėl visi, kurie dar stebisi geriausiu žaidimo įvertinimu gali kiek nurimti – GTA IV to buvo vertas nuo pradžios iki pat pabaigos.

Viskas arba… nieko?

Paskutinis žaidimas, kuris kažkada paliko man tokį įspūdį, kokį šį kartą GTA IV buvo, berods, EA studijos “Everything or nothing”. Tai žaidimas apie visiems gerai žinomą agentą 007, Džeimsą Bondą. Tačiau įdomu yra tai, kad minėtasis žaidimas taip pat spindėte spindėjo kokybe ir jame buvo panaudoti visi sėkmingiausi filmų apie Džeimsą Bondą momentai. Todėl kartais įsijungi žaidimą ir iškart suvoki, kad jis pretenduoja į geriausiųjų dešimtuką. Taip būna retai, bet vis dėlto būna. Ir GTA IV, be jokios abejonės, yra vienas iš tokių žaidimų.

Niko – serbas?

Taip ir nesupratau iki galo kokios yra pagrindinio žaidimo veikėjo, Niko, ištakos. Artojas pasiūlė tokią mintį, kad tiek protagonisto šalis, tiek ir kalba, kuria jis kartais kalba yra išgalvotos. Panašiai kaip kino filme Terminalas su Tomu Henksu. Bet visgi aš panaršiau internete siekdamas surasti papildomos informacijos ir pasitikslinau visą tą karo klausimą. Žaidime ne kartą užsimenama, kad Niko praeityje kariavo Bosnijos kare. Jei žvelgti istoriškai, tai čia kalbama apie karinį konfliktą tarp Bosnijos ir Hercogovinos ir buvusios Jugoslavijos (dabar Serbija ir Juodkalnija). Taip pat ten buvo įsitraukusi ir Kroatija. Pamenu kažkada teko pabuvoti tose šalyse, ekskursijos metu buvo parodyti apšaudyti serbų namai ir t.t. Todėl internete galų gale atkapsčiau, kad greičiausiai Niko Bellic yra serbas. Ar kalba, kuria kalbama žaidime yra serbų – nežinau. Bet kadangi jau visi įprato Niko vadinti tiesiog užsieniečiu, atklydusiu kažkur iš rytų Europos tai tegul viskas taip ir lieka. Galiu pasakyti tik, kad vienoje vietoje pas Niko kažkas paklausė kaip jam Rusija, o Niko atsako, kad niekada ten nebuvo.

Sūris pelėkautuose arba galimybių šalis

Taigi Niko Bellic, lydimas puikaus Maiklo Hunterio muzikinio kūrinio “Soviet connection”, atvyksta į Ameriką. Arba tiesiog į Liberty City, kuris dar kaip niekad yra atkurtas remiantis tikru Niu Jorko modeliu. Niko išlipa iš laivo ir viskas, ką pamato, yra girtutėlis pusbrolis Romanas. Nei mašina, nei gyvenamoji vieta nei pati būklė, apie kurias Romanas rašė Niko neatitinka tikrovės. Tai supratęs pagrindinis mūsų herojus supranta, kad jo laukia daug juodo darbo. O pusbrolis? O pusbrolis tykiai tupi lyg po šluota ir tyli kaip pelė. Ir dar čia kažkoks Vladas balsą kelia, kabinėjasi prie Romano merginos. Vienu žodžiu Niko neišlaiko ir jau greitai pradeda įvedinėti tvarką, ko pasekoje išprovokuoja ilgą grandininę reakciją, kuri nusidriekia per daugelio žmonių gyvenimus. GTA IV patirsite tiek išdavysčių, tiek jokia sveika logika nepaaiškinamų poelgių ir tiek stiprių akimirkų, kiek dar neteko patirti niekur kitur. Istorijos atžvilgiu tai – neabejotinas šedevras. Net tokiam priekabiam kaip aš istorija buvo aukščiausios prabos, nes kaip jau sakiau – GTA IV tai daug skirtingų minčių, istorijų ir siužetų vienoje vietoje. Labai daug. O dar bankas… Jau Mafia kažkada parodė solidų apiplėšimą, bet jau GTA IV banko vagystė… Aš nežinau, tai yra kažkas tokio. Teisingai kažkas pasakė, kad tai žaidimas, kuriame atsispindi geriausios ne tik video žaidimų, bet ir kino filmų tradicijos. Ir, žinoma, Niko Bellic, kuriam čia visos galimybės, visi būdai tikslams pasiekti. O tikslai jo paprasti: surasti vieną žmogų iš praeities. Bet jau greitai tiek jis, tiek visi kiti aplink jį patirs, kad viskas yra ne taip paprasta. Veikėjų gausa GTA IV pranoksta bet kokį kitą žaidimą, čia nebėra net ką ir lyginti…

Apie variklius

GTA IV kurtas nuosavu Rockstar varikliu RAGE, tačiau žaidime taip pat naudojamos ir Euphoria variklio generuojamos animacijos. Euphoria pats, kaipo toks dalykas, turi skambią istoriją. Iš pradžių jo kūrėjai norėjo daryti kompiuterinės grafikos filmus (pvz. FF: Advent Children, Beowulf), bet paskaičiavę, kad tai nelabai apsimoka, jie nusprendė pritaikyti savo variklį žaidimuose. Ir jie pritaikė. GTA IV yra pirmasis (kiek mano žinoma) žaidimas, kuriame naudojama Euphoria. Dar šiuo metu yra kuriami Star Wars: The Force Unleashed bei Indiana Jones žaidimas, juose taip pat turėsime galimybę mėgautis šiuo varikliu. Na, nežinau ant kiek jus įtikinsiu dėl Euphorios, bet pavyzdžiui lekiant pakankamai dideliu greičiu, o po to staiga atsimušus į priešais esantį automobilį arba medį – Niko paprasčiausiai išlekia pro priekinį langą. Su visomis šukėmis ir krauju. Važiuojant automobiliu ir staiga iš jo iššokus Niko skaudžiai grius ant asfalto, dar kiek pasiridens, palikdamas po savęs liniją kraujo, o tik tada šiaip ne taip atsistos. Partrenkus žmogų jis kaip niekada tikroviškai persivers per jūsų automobilio kėbulą, liks nesunkiai pastebimos šviežio kraujo žymės. Dar? Gerai. Šovus kokiam nors priešininkui į kelio girnelę jis skausmingai susiries, parklups net, o tada galėsite šauti ir į kaktą ir kur norit. Jei stovit ant namo stogo ir staiga pavaišinat kokį nors fantą kulka arba spyriu, jis kris ilgai ir nusileis skausmingai. Stebint pro televizoriaus ekraną – įtikina. Beje, kažkur teko skaityti, kad vienam apžvalgininkui išstūmus priešą pro langą jis krisdamas užsikabino už turėklų ir liko taip kabėti. Jeigu tai tiesa, tai taip pat Euphoria variklio pavyzdys. Žinoma, tas faktas, kad kartais žmonės, kurie nelabai noriai atiduoda savo mašinas paprasčiausiai užsikabina už durelių ir tempiasi paskui asfaltu yra teisingas, pačiam ne kartą teko tuo įsitikinti. Regis, kad iš šio variklio ateityje galime tikėtis tikrai daug.

Principas?

Žaidimo principas išliko tas pats. Arba važineji arba šaudai arba šaudai važiuodamas. Beje, GTA IV turi daug nugludintų smulkmenų, apie jas sistemingai, bet vėliau, o dabar būtent apie susišaudymų ir vairavimo pagrindus. Taigi susišaudymų pusė buvo atkurta iš pagrindų, nes kūrėjai norėjo integruoti galimybę naudotis priedanga. Ir labai teisingai padarė, pasakysiu, nes dabar viskas kur kas suprantamiau ir realistiškiau. Stoji už kokios sienos ar pertvaros, nusitaikai sau ramiai kairiaja mentele (LT, jei xbox360 pultelis) ir tuomet šaudai su dešine (RT). Viskas paprasta ir, tuo pačiu, autentiška. Nes taip susišaudymai vyksta filmuose ir taip jie, greičiausiai, vyktų tikrovėje. Žinoma, ne kuriais atvejais susidūrimai su priešais labai palengvėja, bet kūrėjai vis tiek rado būdų pasunkinti misijoms, todėl nuobodžiauti neteks. Šaudyti važiuojant taip pat įmanoma. Niko išdauš artimiausią langą ir tada pasipils. Galima ir granatą bevažiuojant išmesti, o tai yra labai pravartu, kai kas nors įnirtingai lipa ant kulnų. Snaiperis? O snaiperis (kaip mes nuo vaikystės vadiname tą pailgą šaunamąjį ginklą su optiniu taikikliu) šiame žaidime yra nepakeičiamas. Aš jau nekalbu apie raketsvaidį… Kad jūs patirtumėt tą jausmą, kai nesitaikydamas, aklai, šauni iš raketsvaidžio… Niko tiesiog atkiša viena ranka ginklą ir jau kaip paleidžia tai paleidžia. Vat kaip su snaiperiu gražiai nuo stogo nuskabai lyg vynuoges priešus, taip su raketsvaidžiu išbarstai viską į visas įmanomas puses. Bet vaizdas tai vertas milijono… Filmų kūrėjams derėtų pasimokyti. Tegul pereina visi bent po kartą GTA IV :).

Susisiekimas

Į žaidimą, kaip jau visi turbūt žinote, yra puikiai integruotas telefonas. Su telefonu galima padaryti praktiškai bet ką. Dar, prie to paties yra ir internetas. Nueinate į interneto kavinę ir naršote. Rockstar GTA IV visatoje padarė visiškai atskirą interneto tinklą, su fiktyviomis svetainėmis (tarp kurių yra ir pažinčių portalas) ir Niko elektroninio pašto adresu. Niko dažnai gauna laiškų nuo savo pažįstamų Liberty mieste, o taip pat ir nuo mamos arba kitų giminaičių. Ar atrašyti ar trinti lauk – renkamės patys. Be to elektroniniu paštu bus gaunami kai kurie darbo pasiūlymai arba nuotraukos mašinų, kurias reikėtų nuvaryti. Vėlgi rinktis mums. Beje, bus ir naujienų portalas, kuriame galima bus pasigrožėti naujienomis apie save. Na negi neįdomu? 🙂 Priminė Hitman: Blood Money. Tačiau žaidimo eigoje jūs gausite modernesnį telefoną, o kad jau geras telefonas tai ir išnaudoti jį kiek tik galima magės. Todėl internete yra puslapis su skirtingomis melodijomis ar užsklandomis, kurias galima įsigyti ir pritaikyti savo telefonui. Dar internete aptikau specialų numerį, kuriuo paskambinus mums atskleidžiamas tuo metu grojamo muzikinio kūrinio atlikėjas ir pavadinimas. Pavyzdžiui važiuoju sau pakrante ir klausau Liberty Rock radijo stoties. Reklama, reklama ir staiga pradeda groti kažkokia daina, kuri patraukia mano dėmesį, nes ant kulnų nelipa jokie mulkiai, o žudyti ir gaudyti nesinori. Norisi ramybės. Ir ką aš darau? Imu telefoną, skambinu duotu numeriu ir gaunu žinutę, kurioje parašyta, jog čia groja Queen daina “One vision”. Nežinau kaip jums, bet man tai atrakcija, nes tikrovėje tokių dalykų niekada nedariau, nes dažniausiai nesurandu laiko suspausti tų numerių, o ir pinigų kažkaip gaila. Užtai žaidime jų per akis ir tai gerai. Dar grįžtant prie interneto pabrėšiu pažinčių portalą. Jame yra tiek vyrų tiek moterų anketos, todėl aš visoms iš eilės surašiau laiškus ir beveik iš visų gavau neigiamus atsakymus. Tada pasižiūrėjau tame pačiame puslapyje Niko anketą ir viskas tapo aišku. Bet ne esmė. Galų gale vis tiek dvi merginos prisistatė ir jau labai greitai buvo pakviestos į pirmąjį pasimatymą. Bet apie santykius prašau skaityti jau kitoje pastraipoje.

Santykiai

Bene svarbiausias dalykas GTA IV. Veikėjai ir jų visų tarpusavio santykiai. Kad jau pradėjau tokią gražią temą, apie merginas, tai ją tęsdamas galiu paminėti tai, kad vos pradėsite žaisti iškart gausite merginą, kurios vardas Mišelė. Ji bus susijusi su istorija, todėl jos palikti nebus galima, tačiau kviestis po visokias kavines, kabaretus arba boulingus – galima ir net skatinama. O po visko, parvežus merginą namo, galima bus ir savo laimę išmėginti. Maždaug “ar galėčiau užsukti?” ir pan. Na, bent jau man dar nė karto nepasakė “ne”, bet kai pasako “taip” tai irgi nieko ypatingo – tiesiog trumputė scena, joje matomas namas, kuriame viskas vyksta ir girdimi šiokie tokie intarpai iš viso meilės nuotykio. Žinoma, kad merginoms viskas patiktų reikia nuolatos lankytis įvairiose drabužių parduotuvėse, tokiose kaip “Perseus”, “Modus”, o tokių kaip “Russian shop” privengti :). Taip pat ypatingas dėmesys automobiliui, su kuriuo atvažiuosite. Nes vos įlipusios merginos iškart puls viską komentuoti ir kiekvienai iš jų pasaulis rodosi vis kitomis spalvomis, todėl galite nusiteikti ir priekaištams, ir liaupsėms. O ką daryti kai mergina įlipa į automobilį? Vežti ją ten, kur jai patiktų, siūlo kūrėjai. Bet aš neklausiau, veždavau savo nuožiūra. Dažniausiai rinkdavausi arba kavines arba kabaretą. O kai patekau į antrą salą, visuomet važiuodavau tik į komedijos vakarus. Jau kokie ten nuostabūs pasirodymai tai tiesiog neturiu žodžių! Tikrai šmaikštūs komikai vienas po kito kas vakarą rodo savo programas ir jų pasirodymai tikrai juokingi. Tik reikia dėl visa ko įsijungti titrus – kai kurių veikėjų slengas tiesiog nepakenčiamas, mes dar per mažai amerikiečiai, kad suprastume :). Bet šiaip tie pasirodymai labai aukštos kokybės, rekomenduoju. Be jų galima bus išmėginti kitokias pasilinksminimų vietas, bet jos labiau pritinka važiuojant su kokiu nors draugu. O norinčių tikrai bus. Kai keliausite kur nors ne misijų metu, jums tikrai skambins ir skambins ne vienas. Tai Romanas, tai Džeikobas, tai dar šusnis veikėjų ir siūlys arba apsilankymus striptizo klubuose, arba kokias „poolo“ partijas ir t.t. Mano reakcija ne visada būdavo palanki, o kartais tiems draugams kažkas užplaukia ir jie viduryje karštos misijos paskambina :). Tada Niko gauna aprėkti skambintoją arba pulti aiškinti esamą situaciją. Vieną kartą man taip paskambino Ramonas su savo pasiūlymais išgerti, o aš sekiau vietinį prekiautoją narkotikais ir jis išgirdęs telefono skambutį pasileido bėgti. Kalbant apie pačias apsilankymų vietas tai didelių priekaištų taip pat neturiu: eisite žaisti boulingo, tai ir žaisite patys. Nebus jokių juodų ekranų arba “a few hours later” užrašų. Atvažiavot tai ir žaidžiat. Be boulingo dar jau minėtas „poolas“ ir dartai. Į striptizo klubą beveik nevaikščiojau, man kažkaip pernelyg patetiška ten viskas. Ateini, pasitinka kokia nors plaštakė, nusiveda į privatų kampą ir raitosi. Arba šoka, jei kas įsižeidė :). Bet tai, ką atlieka, tai atlieka tikrai profesionaliai (na kiek leido spręsti matytas vaizdas), tik tiek, kad žaidime toks dalykas nepalieka praktiškai jokio įspūdžio. Užtai paliko Niko frazė kai jis išlindo paskui striptizo šokėją iš privataus kampelio ir paklausė ar jos mama jau susipažino su dukros užsiėmimu. Be viso to žaidime dar yra galimybė sužaisti labai jau klasikinį “Tetris” primenantį arkadinį žaidimuką ir rinkti maksimalius taškus. Visai smagu. Su tokiu nuolat tampiausi apsilankęs “Modus” drabužių parduotuvėje (rekomenduoju, beje, ten tikrai neblogų skarmalų yra). O grįžtant dar kartą prie merginų, su kuriomis susitikinėsite, tai pamiršau paminėti, jog beveik visos turės kokią nors ypatingą sąvybę. Pavyzdžiui susitikinėjau su tokia Kiki, kuri ten dirba teisininke ir po kelių pasimatymų pasakė, kad kada tik prireiks – pašalins žvaigždutes arba nutrauks jūsų paieškas per policijos departamentą (LCPD – liberty city police department, man šis trumpinys visuomet patiko). Kita gi gražuolė vardu Karmen, dirba medicinos sesele, todėl paskambinus jai visuomet pasakys kokių nors patarimų kaip sumažinti kraujavimą ir panašiai, o tai atstatys kažkurią dalį gyvybių indikatoriaus. Bet geriausiai vis tiek nusipirkti dešrainį arba mėsainį ir rami galva. Na, bent jau žaidime taip :).

Policija ir geltonų automobilių teikiama nauda

Bėgiojimai nuo policijos man šiame GTA nepatiko. Nes žemėlapyje atsiranda nuo Driver serijos nukopijuotas baltas ratas, už kurio ribų išvažiavus – mes išgelbėti. Artojas sakė, kad praeitose dalyse toks ratas irgi buvo, tiesiog jo nesimatė. Na, gal ir logiška, bet dabar čia lygiai kaip Driver, o tas man nepatinka. Bet ir nepykstu, GTA IV surinko viską viską kas tik yra gero ir išmintingai panaudojo tai žaidime. Aišku, neverta nė sakyti, kad gaudynės su policija čia realistiškos ir tikroviškesnės nei anksčiau, bet dažniausiai LCPD man būdavo nė motais. Žaidime dažnai atsiranda rimtesnių problemų. O dabar įdomesnė dalis – taksi. Aš nežinau, mane tas dalykas taip pakabino, kad dabar sunku atprasti – beveik visur važinėju taksi. Susistabdai vidury gatvės, įlipi ir gerai. Kartais nesustoja, nes ne mes vieni tokie būsime, kuriems nesinori patiems važiuoti, bet tada galima tiesiog įžūliai išguiti keleivį ir važiuoti vietoje jo. Taksistai veža ne tik į misijų vietas, bet ir prie visų žemėlapyje esančių parduotuvių, interneto kavinių arba maitinimo įstaigų. Visą kelionę galima sėdėti mašinoje ir laukti arba tiesiog spausti “A” ir atsidurti iškart reikiamoje vietoje. Taksistų būna įvairių. Vieni kalba kiti ne. Vieną kartą už vairo net mergina sėdėjo, tačiau nieko nesakė. Kainos nėra žvėriškos, pinigų užtenka. Jei per dažnai nepirksite ginklų, žinoma :). O dar įsiminė toks įvykis kai teko valdyti gerokai įkalusį Niko ir jis, vietoje to, kad sakytų “Hey, taxi” sušuko “Hey, yellow car!” (Ei, geltonas automobili) iš ko aš tikrai nuoširdžiai juokiausi. O šiaip nugėrimai žaidime pavaojingas dalykas, nes iš baro išeisite pavojingai svirduliuodami, kartais net nugriūsite. Tas pats laukia ir sugėrovų. Vairuodami bent tris kartus užsirausite ant policininkų ir gali baigtis liūdnai. Bet jau ne maži, patys žinote.

Balandžiai ir daugelio žaidėjų režimas

GTA IV vietoje kaip nors įmantriai paslėptų paketukų gyvena balandžiai. Jų yra nei daug nei mažai – lygiai du šimtai. Kol kas radau du :). Suradus balandį, o balandis dažniausiai rasis raudonam fone ir burkuos, jums teks jį nušauti. Ir tai užsiskaitys kaip vieno slapto “paketuko” radimas. Na, ganėtinai originaliai. Iš pradžių tai vargu ar pulsite jų ieškoti ir surasti, jūsų pažintis su jais įvyks savaime. O kodėl dabar apie daugelio žaidėjų režimą ir balandžių paieškas rašau toje pačioje pastraipoje? Nes tai tik priedai prie žaidimo. Aš suprantu, kad iš pradžių sėdi ir žaidi sau vienas, mėgaujiesi kampanija, o tik tada pereini prie daugelio žaidėjų režimo. Labai liūdna, kad dar dabar yra tokių žmonių, kurie pereina žaidimą per keturias dienas ir, sako, kad nori dar. Labai blogai. Žaidė ne atidžiai ir nesigilino. Reikia įsijausti. O pats daugelio žaidėjų režimas man dar, prisipažinsiu, ne iki galo ištirta erdvė, todėl prie to ketinu pereiti artimiausiu metu. Tiesa, naudodamasis proga dar paminėsiu priverstinius pasirinkimus. Mat žaidime bus vietų, kai jums teks rinktis – nušauti ar palikti gyvą. Arba kurį nušauti, o kurio ne. Tai prideda balanso, priduoda rimtumo. Žaidimas tampa gerokai brandesniu. Bet tai aišku.

Radijo stotys ir gyvas miestas

Na, labiausiai stulbinanti dalis. Radijo stočių čia kažkur apie devyniolika… Bet jei klystu tai nesmerkit, tikslaus skaičiaus pasakyti ne tik, kad nebūtina, bet ir nereikia. Visam muzikiniam turiniui išklausyti neužtektų mėnesio, tikrai. Visų laukta Vladivostok FM man nepaliko įspūdžio, kaip ir tikėjausi, nes rusų kalbą valdau pakankamai gerai ir beveik niekas iš muzikinių kūrinių manęs neužkabino. Na girdėjau pažįstamas melodijas, girdėjau Splin, bet kūriniai tikrai ne geriausi todėl nesigilinu. O štai Ruslanos balso išgirsti nesitikėjau – ji mėto įvairius komentarus, replikuoja ir nustebina. Jos daina Wild dances – nė kiek. Na, nebent savo laiku nežiūrėjote eurovizijos. Kas liečia kitas radijo stotis – na tiesiog neturiu priekaištų. Apskritai bendrą žaidimo takelį sudaro virš 200 skirtingų dainų ir mane nustebino netgi elektroninė muzika arba kai kurie repo gabalai, nors jų neklausau. Kūrėjai tikrai išsinėrė iš kailio – čia radijas prilygsta tikram. Na bent jau pirmąjį mėnesį. Bet ko daugiau mes galim reikalauti? Dabartiniai mano favoritai yra Electro, Liberty rock, the vibe ir IF99. O jūsų?

Kalbant apie grafiką man jau ima trūkti žodžių. Na gražu be galo tiesiog ir viskas. Įsivaizduokite, kad lyja lietus, o jūs važiuojate naktį miesto gatvėmis, įsijungiate ilgąsias šviesas ir… nežinau, žodžių nėra. Arba jau minėto raketsvaidžio sukelti sprogimai, aušra ir saulėlydis, galų gale jūra – na ko daugiau mums? Vieną kartą paskambino toks kadras Brucie ir pasiūlė nuplaukti iki laisvės statulos prototipo. Nuplaukėm, o nuo vandens paviršiaus taip magiškai tos šviesos atsispindi… Nuplaukėm, pažiūrėjo jis į tą statulą ir sako: “mmm ne, mano panos atrodo geriau, plaukiam atgal”. Veža. Galbūt taip neatrodo skaitant, bet patikėkit. Po to tas pats Brucie su sraigtarsparniu pasiūlo paskraidžioti, o Niko, lipdamas į jį pakomentuoja: “E, nežinau, neskraidžiau dar šitais po karo…” Irgi veža. Na animacijos, o ypač tos, kurios žaidime vaidinamos “egzekucijomis” išvis nurauna stogą, bet ko gi galima daugiau tikėtis? Žaidimas kvepia kokybe ir išbaigtumu, nėra daugiau kur. Maksimumas.

Paskutinis

Taigi priėjome ir šios apžvalgos paskutinę dalį. Ką gi, liūdna. Ne eilinis žaidimas, ne eilinė proga… Jaučiu, kad dar liko nepaminėtų dalykų, bet kur čia visus suminėsi? Jei žymėtis viską sąsiuvinyje, o po to čia daryti išklotinę tai būtų bandymas įtilpti į rėmus. O rašant apie tokį žaidimą nesinori. Taigi yra kaip yra. Metų žaidimas jau pasirodė, todėl žaiskite ir mėgaukitės. O grįžtant prie žaidimo įžangos – džiaugiuosi, kad šis žaidimas yra pirmasis, kuriam šioje svetainėje galiu parašyti 10. Bet taip pat tikiuosi, kad tikrai ne paskutinis. Tik tiek.