Iš žurnalo VA PlayStation 2005/09. Autorius: mOS
Garbinga pradžia
Šiais laikais, kai terorizmą skatina net kai kurios religijos (garsiai neminėsime), o teroristų taikiniais tampa nekalti žmonės, turi atsirasti bent saujelė žmonių, kurie rizikuodami savo gyvybėmis gali įvesti tvarką. Būtent taip ir atsirado grupė, pavadinimu Rainbow. Tai tarptautinė kovos su terorizmu komanda, veikianti „karščiausiuose“ pasaulio taškuose. Grupės gyvavimo pradžia laikoma 2000–ieji metai, kai Domingo „Ding“ Chavez’as pateikė Rainbow įkūrimo planą.
Tęsiamos tradicijos
Daugelyje žaidimų, turinčių pavadinime prierašą Tom Clancy’s (garsusis daugelio militaristinių romanų autorius), galima pamatyti beveik tokį patį „geimplėjų“. Keletas futuristinių ginklų, gausybė specialiosios įrangos (galbūt pasiskolintos iš misterio Bondo) ir, žinoma, nenutrūkstantis veiksmas. Taipogi norėčiau paminėti vieną svarbų dalyką, kuris, mano manymu, priverčia Rainbow Six: Lockdown (toliau tekste — R6) palypėti laipteliu aukštyn lyginant su SWAT serijos žaidimais. Nors šios R6 dalies siužetas „pigus“, tačiau tai geriau nei viena su kita niekuo nesusijusios SWAT 4 misijos.
Visas „geimplėjus“ liko beveik nepasikeitęs nuo senesnių dalių. Komandai galima duoti tiek elementarių: Move To Target, Open And Clear, tiek ir sunkesnių nurodymų. Kai kuriose situacijose įsakymų vykdymas, atrodo, komandos nariams nėra pareiga, mat nurodžius pasaugoti užnugarį galima sulaukti komandos narių staigaus puolimo į priekį. Dėkui „Ubisoft“, o galbūt ir Aukščiausiajam, kad tokių situacijų man per žaidimą pasitaikė vos viena ar dvi. Aplinką nuo šiol matysime pro Dingo apsauginių akinių rėmus. Tai žaidimui suteikia daug realistiškumo, tačiau tuo pat metu pasunkina valdymą.
Beveik visas veiksmas vyks pastatų viduje, kur bėgiosime po kambarius ir vaduosime įkaitus ar atliksime kitą visuomenei reikalingą darbą. Kelios iš mano suskaičiuotų penkiolikos misijų vyksta lauke, tačiau jos yra itin retai pasitaikanti prabanga, kuria kiekvienas turėtų džiaugtis, mat jos sukurtos pakankamai įspūdingai. Čia kūrėjai tikrai gerokai pakenkė mums, mat lakstyti po vienodus pastatus, kur daug vienodų durų ir tik vienas teisingas ėjimas, nėra lengva. O kai įeiname į naują kambarį, mus gali pasitikti siurprizas :). T.y. už stalo ar dar kokio daikto pasislėpęs priešas. Būtent tai ir būna daugiausia rankas drebinantis momentas. Tiesa, adrenaliną malšina širdies ritmo daviklis, kuris leidžia „nujausti“ kitus net per sienas ar įvairius daiktus. Teoriškai jis turėtų išsikrauti ir nesileisti naudojamas visą laiką, tačiau žaidimo kūrimo procese, matyt, buvo gerokai suklysta, ir šis daviklis atsistato labai greitai. Būtent todėl galima tiesiog pastovėti vienoje vietoje apie minutę ir paskui ilgai mėgautis šiuo adrenalino kiekį kraujyje gerokai mažinančiu prietaisiuku.
Taiklioji ranka…
Vienas puikiai įgyvendintas ir labai netikėtas (bent jau man) dalykas yra herojaus pakeitimas. Tad visą žaidimą Dingo tikrai nevaldysime. Misijoje būsime priversti kontroliuoti ir ypatingojo būrio snaiperį Dieter Weber. Užduotys nebus itin sunkios, mat dažniausiai tiesiog šaudysime į kur nors gudriai įsitaisiusius teroristus. Juk tai elementaru! Pamatyk, nusitaikyk ir nušauk :).
Žaidime pastebimos net šiokios tokios siužeto užuomazgos! Pasirodo, kažkoks kūrėjų neštas ir pamestas, arba tiesiog šiaip prietranka teroristas pagrobė žymų mokslininką, biologą, kuris pastaruoju metu užsiėmė biologinio ginklo tyrinėjimais. Rainbow komanda pradeda jo medžioklę, bet tuo pačiu patys patenka į spąstus. O jei tiksliau, tai nusikaltėlių taikiklyje atsiduria patys Rainbow komandos nariai.
Išvaizda
Žaidimo grafika pusėtino lygio. Lygių vietos, kai esame lauke, atrodo tikrai puikiai. Žiūrint į tokį vaizdą mielai pailsinu akis ir pasiruošiu gerą pusvalandį truksiančiam landžiojimui po kambarius. Viduje visa teigiama nuomonė tiesiog kažkur dingsta. Kambariai nykūs, vienodi. Baldai ir sienos sukurti gana primityviai. Į šią nuobodžią pilkumą labai gražiai įsiterpia dūminės granatos sprogimai ir jų skleidžiami dūmai. Šviesos efektai niekuo nenusileidžia matytiems Splinter Cell: Chaos Teory žaidime. Ką jau kalbėti apie priešų judesių animaciją. Dauguma krenta vienodai ir neįtikinamai. DI veikla irgi nežavi. Kiekvienas laksto atskirai, kur jam norisi, todėl dažniausiai susidoroti su jais nebūna sunku. Mūsų komandos nariai taipogi atsiskleidė visu „gražumu“. Nedavus įsakymo ir palikus juos likimo valiai, jie išsibėgios kas kur arba tiesiog stovės vietoje. Taigi jei mažamečių priežiūra globalinėse karinėse operacijose jums ne prie širdies, žaidimas ne jums. Aišku, kol nemirė visi komandos nariai, baimintis nėra dėl ko. Visuomet galima prisiminti Quake laikus ir pabandyti vienam pereiti lygį. Nors šį žaidimą turėtų būti uždrausta rinktis „nudėk–juos–visus“ „geimplėjaus“ mėgėjams. Pirmus lygius įveikti vienam nėra labai sunku, tačiau vėlesniuose skaudžiai atsilieps ir vieno komandos nario netektis.
Apie įgarsinimą nieko daug pasakyti nepavyks, tiesiog jis toks, koks ir turi būti tokio stiliaus žaidime. Manau, kad kūrėjai neprašovė pro šalį. Ginklų garsai skamba puikiai, uždarose patalpose girdime šūvių aidą ir visa tai vyksta puikiai priderintos muzikos fone.
Online
Galima paminėti, jog vieno žaidėjo režimas nesuteikia mums didelio iššūkio, o tiesiog savo monotonija ir vienodais kambariais priverčia kelias dienas sėdėti prie švytinčio ekrano ir stengtis vien dėl žaidimo pavadinimo Rainbow Six bandyti surasti jame kažką, ko galbūt Ubisoft nesugadino nuo originalo laikų. Gaila. Nors situacija ir atrodo beveik beviltiška, vis dėlto turime kai ką nuostabaus šiame žaidime. Tai daugelio žaidėjų režimas. R6 talpina ir tradicinį dviejų žaidėjų split–screen. Deja, žaidžiant pastaruoju režimu nėra co–op funkcijos, kurios dėka būtų galima su draugu galbūt prasklaidyti visą monotoniją, patirtą vieno žaidėjo misijų metu. Visai kitas reikalas su žaidimu online. Čia galėsite varžytis nutrūktgalviškose head–to–head kautynėse, čia bus ir paguoda visiems, kuriems iki gyvo kaulo įgriso nieko doro nedarantys DI valdomi komandos draugai. Žaidžiant tinkle atsiranda co–op režimas, kuris suteikia vis daugiau adrenalino kovojant petys į petį su kitais gyvais oponentais. Taigi visus savo sugebėjimus taktiniuose FPS galėsite įvertinti tik pažaidę online režimu. Metam kepures į viršų ir sveikinam dėdę Onlainą! :).
