Ką gi, lietuviškasis leidėjas Uxus games regis rimtai užsibrėžęs tesėti pirmąjame interviu games.lt duotus pažadus. Jau kuri laikas parduotuvių lentynose galima rasti antrąjį šios kompanijos žaidimą. Jei lygintume jį su Vytauto Narsa, galime drąsiai teigti — pažanga yra! Šį kartą mes jau kalbame ne apie 2D sprite’ų medžioklę. Dabar mes jau rimtai šėliosime danguje ir pleškinsime tikrų tikriausius 3D modelius. Derėtų pastebėti, kad tai jau šis tas :).

Vėlgi nepulkime daryti klaidingų išvadų. Tai vis biudžetinis-arkadinis žaidimas laisvalaikiui, tad amžini nihilistai ar šiaip žmonės laukiantys lietuviškojo GTA dar kurį laiką galite nukreipti savus žvilgsnius atgal į vakarus. Na o tie kam įdomu kur ir kaip pažengė lietuviškoji žaidimų pramonė skaitome toliau ;).

„Dangaus Korsarai“ — tai elementari skraidyklė labai primenanti mano jaunystės žaidimą „River Ride“ vėliau susilaukusio daugybės klonų, kone visoms įmanomoms sistemos. Kartais mes piluotojam lėktuvą, kartais malūnsparnį, kartais kokį NSO tačiau tikslas visada tas pats. Išsisukti nuo spiečių priešo lėktuvų bei jų leidžiamų kulkų. Tai vienas iš tų žaidimų, kuriuos žaidžiame norėdami iššūkio savo reakcijai ir ranku miklumui, nes norint žaisti sėkmingai bei įamžinti savo vardą rekordų lentelėje daugiau nieko ir nereikia.

Nežiūrint į tai, tokiems žaidimams sykis nuo sykio būna sugalvojamas ir siužetas. Tai gan retas reiškinys, bet Uxus’ų žaidime jis yra. Tiesa labai trumpas, bet vistiek smagu žinoti kodėl šaudome. Cituoju: „Imperijos klestėjimo laikais, mokslininkai sukūrė legendinę kovinę mašiną – žmogaus ir sraigtasparnio simbiotą. Patys aršiausi veteranai simbiotai sudarė ypatingą Dangaus korsarų būrį.

Tačiau ramūs klestėjimo laikai baigėsi, Imperija paskendo sukilimo gaisruose. O Dangaus Korsarai tapo našta valdžiai.

Gvardija gavo įsakymą sunaikinti simbiotus. Išsibarstę po Imperiją, šio elitinio būrio kariai dabar kovoja už savo gyvybę..“. Tai daugiau mažiau viskas. Daugiau tekstais mūsų nevargins iki pat žaidimo pabaigos, o sėkmingai iveikę visus 15 lygių pamatysite ending screen’ą kuriame kaip bebūtų keista yra užuomina į tęsinį :).

Kokį gi bendrą įspūdi palieka žaidimas? Sakyčiau geresnį nei patenkinamą. Kaip ir prieš tai išleistas žaidimas „Žalgirio mūšis“, „Dangaus Korsarai“ yra ganėtinai primityvūs, nors techniškai ženkliai pažangesni ir kas maloniausia veikia be klaidų, nelūžinėja ir netūri kitų nemalonių sindromų būdingų naujų ir jaunų studijų žaidimams. Taigi žaidimą galima apibūdinti ir dviem žoždiais „paprastas ir išbaigtas“.

Skirtingai nei „Vytauto Narsa“, „Dangaus Korsarai“ užsibūs jūsų kompiuteryje daug ilgiau. Visų pirma todėl, kad tai tyrų tyriausias ir neskiestas hardcore. Jau pirmas žaidimo lygis yra pakankamai sudėtingas iššūkis. Įvairiausio plauko priešo lėktuvai ir malūnsparniai lenda iš visų ekrano kampų ir taikosi pykštelti mūsų valdomą simbiotą. Tačiau šie pykštelėjimai nėra pats baisiausias dalykas, mūsų žmogialūnsparnis gali pakelti keletą tiesioginių pataikymų ir skristi toliau kur galbūt pavyks rasti remontinį power-up. Daug baisesnis yra faktas, kad visi priešo lėktuvai pilotuojami kamikadzių, o po susidūrimo su jais mes prarandame vieną labai brangią gyvybę. Šioje vietoje pavojingiausi maži naikintuviukai, netikėtai išlendantys iš ekrano apačios ir smogiantys mums iš pasalų. Prireiks šiek tiek laiko, kol įprasite laikytis ekrano viduryje, tačiau ir ten tyko pavojai. Dangus žaidime debesuotas (ir tie debesys išties gražūs) tad įlindę į debesį mes galime ir nepastebėti ten tūpinčio priešo. Sulyg kiekvienu lygiu priešų daugės, jie skraidys greičiau, o iš užnugario išnyrantys lėktuvai keliaus ekranu toliau tad buvimas ekrano viduryje nelabai ir tegelbės. Žaidžiant „Dangaus Korsarus“ su valdymo pulteliu viskas atrodytų daug paprasčiau ir lengviau.

Kaip jau minėjau žaidime yra 15 lygių simbolizuojančių mūsų simbioto skrydį aplink pasaulį. Didžiąją laiko dalį vis tik praleisit virš pievų ir kanjonų, tačiau yra pora ir kitokių lygių virš vandenynų ar kažkur netoli antarktidos ;).

Kaip ir pridera arkadinei skraidyklei, dangaus korsaruose galima rasti keleta skirtingų power-up’ų, pagydančių mūsų simbiotą, suteikiančių naują gyvybę, skydą ar pagerinančių ginkluotę. Reikia pastebėti šie dalykai gerokai palengvino gyvenimą vienišam recenzentui bandančiam atmušti žiauriųjų programerių užsiundytas priešų ordas.

Ką daugiau būtų galima pasakyti apibendrinat? Hm.. Belieka tik pasidžiaugti antruoju Uxus darbu. Šis išties atrodo dailiai, ir prikaustė mūsų dėmesį ilgesniam laikui nei pirmasis. Lyginant abu žaidimus tikrai matosi ryški pažanga. Jei tokiais žingsniais bus žygiuojama ir toliau, manau jau netrukus galime tikėtis žaidimo, kuris nebus tik kvailoka pramoga prieš miegą.