„Crackdown“ buvo mano pirmasis žaistas „Xbox 360” žaidimas. Prieš įdėdamas kompaktą į konsolę jau šį tą apie jį žinojau iš apžvalgos „PC Klube“. Gaila, bet tuo metu daugelis „Crackdown“ laikė kažkokiu „Grand Theft Auto“ žaidimu skirtu naujausiai „Microsoft“ konsolei. Aš tokiu požiūriu visiškai nesistebiu. Iki 2007 metų „Grand Theft Auto” jau spėjo be pasipriešinimo eliminuoti visus konkurentus ir įsitvirtino kaip žanro monopolininkas su prerogatyva toliau formuoti žanro rėmus. Deja, tikrovėje „Crackdown“ buvo tiek pat panašus į „Grand Theft Auto“ kiek lietuvis į estą. Šaknys tos pačios, bet kūrėjų tikslai skirtingi.„Crackdown“ nebuvo tik žaidimas prastumti likusius metus iki „Grand Theft Auto IV“, tai buvo šviežias oro gūsis kopijų, perdarymų ir tęsinių dominuojamame žaidimų pasaulyje. Taip, „Crackdown“ turėjo daug erzinančių problemų, bet kas jų neturėjo? Žaisdami „Crackdown“ ir „Assassin‘s Creed“ mes matėme įspūdingą jų koncepcijų potencialą ir spėliojome ką dar ši nauja konsolių karta pasiūlys. „Assassin‘s Creed II“ sugebėjo parodyti, koks iš tikrųjų geras galėjo būti „Assassin‘s Creed“. Prieš įdėdamas „Crackdown 2” į konsolę tikėjausi dar vieno originalių minčių kraigo padėsiančio sulaukti rudens sezono žaidimų. Ar „Crackdown 2” dar turi pakankamai parako antrą kartą nurauti mūsų stogus?

Ko jau ko, bet pirmajame „Crackdown“ man trūko bent kiek gilesnės siužetinės linijos. Visa istorija paprastai paėmus buvo sudaryta gal iš dviejų siužetinių intarpų. Rinkdamas vikrumą patobulinančias žalias sferas ir medžiodamas nusikalstamų gaujų vadus galėdavai net užmiršti dėl ko visa tai. „Crackdown 2” minimalizmo neatsisakė ir viskas siužeto fronte yra kaip po senovei. Pirmame žaidime Agentūra sukėlė Pacific City gaujų karus, kad po to viską sutvarkiusi galėtų pati išeiti kaip didvyrė ir miesto valdytoja. Bet tai matyt buvo tik pirmas žingsnis, nes pabaigoje pasakotojas (Agentūros vadovas) užsiminė, kad tai tik pradžia „naujosios pasaulio tvarkos“ įvedimo visoje planetoje, kurią turėtų valdyti Agentūra padedama antžmogiškų galių turinčių agentų. Pasirodo, šis planas neišdegė, nes genama savo ambicijų viena genų inžinerijos specialistė dirbanti prie agentų „gaminimo“ sukūrė virusą žmones verčiančiu nemąstančias zombiais. Ji savo ruožtu įsteigė teroristinę organizciją Cell, kuri siekia sustabdyti viruso plitimą ir sunaikinti Agentūrą, nes ji neva tą virusą pagamino ir dabar turi pasislėpusi priešnuodžių. Kaip matai, net istorijos pagrindas tas pats. Tik dabar iš Pacific City pelenų iškilti kaip valdovė ketina Cell organizacija, o ne Agentūra.

Istorija būtų gal ir nieko, tokio stiliaus žaidimuose ji retai kada vaidina didelį vaidmenį (prisimink „Just Cause“ ir „Mercanaries“), tačiau „Crackdown 2“ ji tikrai būtų neprošal. Mane nustebino vienas dalykas. Prieš išleidžiant „Crackdown 2” „Microsoft“ publikavo šešis trumpus filmukus, nupasakojančius kas vyko ir vyksta „Crackdown 2” pasaulyje. Man keista, kodėl jų nebuvo galima įdėti į patį žaidimą. Tie animaciniai intarpai niekuo nenusileidžia viso labo dviems esamiems FMV per visą „Crackdown 2” žaidimą. Tokiw siužetą plėtojantys intarpai būtų puikiai praturtinę su egzistencijos problemomis susiduriančią „Crackdown 2” istoriją. Dabar ji iki skausmo paprasta. Pirmasis filmukas paaiškins Agentūros tikslus, o paskutinysis parodys jau nuo pradžių nuspėjamą atomazgą. Jei užsimanysi kažką žinoti apie „Crackdown 2” siužetą turėsi internete peržiūrėti minėtą šešių dalių pasakojimą arba pačiame žaidime rankioti garso įrašus, kuriose yra palikti atsiliepimai apie dabartinius įvykius, perteikti skirtingų socialinių grupių atstovų lūpomis. Sužinosi ką apie virusą ir Agentūrą mano Cell, išgirsi ką galvoja mokslininkai ir paprasti piliečiai. Bėda ta, kad vargu ar kas nors ieškos tų įrašų išbarstytų po miestą, nepaisant to, kad jais kūrėjai stengėsi pateikti ir taip jau minimalų siužetą. Bet ir patys įrašai nevienodai vertingi, pvz. Cell įrašai yra daugiausiai propaganda.

Kaip turbūt supratai, lokalizacija ta pati – Pacific City. Kūrėjai sprendimą antrosios dalies veiksmą tęsti pirmosios dalies mieste aiškina tuo, kad šio miesto galimybės nebuvo išnaudotos, o be to jie norėjo gaminti tiesioginį pirmosios dalies tęsinį. Iš pirmo žvilgsnio miestas Tau bus pažįstamas. Tačiau jau po keliolikos minučių pamatysi, kad daug kas čia kitaip. Pacific City galėčiau suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji dalis yra ta, kurioje prasidėjo viruso proveržis. Tos teritorijos yra smarkiai nuniokotos: sugriuvę ištisi pastatų kompleksai, skylės su urvais vidury į gatvių, minimalus gyventojų judėjimas ir aplinkui už milžiniškų įtvirtinimų išsidėstę Agentūros pareigūnai sudaro apgulties įspūdį. Kiti miesto rajonai yra nemažiau gerai įtvirtinti, bet ne Agentūros, o Cell pajėgų. Vietovės kur renkasi Cell yra daugeliu atvejų dar labiau pasikeitusios negu rajonai, kuriuos nusiaubė karas su zombiais. Ten viskas buvo sugriauta ir atstatyta nuo nulio, tik jau nebe taip įspūdingai. Taigi, atrodo patyrinėti yra ką. Deja, ne visai taip. Nors ir dauguma dangoraižių iš pirmosios dalies pasižymi naujomis laipiojimo subtilybėmis, vistiek apima jausmas kad čia jau buvau ir tą patį dariau. Dar blogiau yra tai, kad kūrėjai kažkodėl nelabai siūlo apsilankyti pilnai atnaujintas teritorijas ir misijų metu reikalauja vykti į pirmajame žaidime buvusias vietas ar bent jau labai netoli nuo jų, tad deža vu sustiprėja dar labiau. Bet sakyčiau tai buvo gana logiškas sprendimas, nes Cell vadavietės kad ir šviežios bet toli gražu neįspūdingos. Apskritai mane labai nuvylė, kad visi miesto rajonai dėl Agentūros karo su Cell vienur, su zombiais kitur dabar pasižymi labai jau vienodo koloritu ir nebeturi tokių skiriamųjų bruožų kaip ankščiau. Jei nežaidei „Crackdown“, kaip pavyzdį paimk „Grand Thef Auto: San Andreas“ miestus. „Crackdown 2” priešingai – viskas susiplakę į vieną vietą: modernios ir senosios technologijos, gyvenamieji mikrorajonai ir finansų centrai. Ugnis, sprogimai ir aplinkui vykstanti kova juos visus sulieja į vieną daiktą iš kurio neištrūksi visą žaidimą. Tai yra visiškai nevykęs sprendimas.

Pažvelgus į „Crackdown 2“ pasaulį pro kiek kitokią prizmę, pamatysi, kad jis surimtėjo. Bent jau vizualiai. „Crackdown“ pastelinių spalvų kaleidoskopą pakeitė keliais tonais patamsėjusi aplinka, purvinos tekstūros ir fone besimatantys sugriuvusių, kadaise miesto galybę demonstravusių dangoraižių, kontūrai. Iš technologinės pusės „Crackdown 2” truputį patobulėjo. Ir vėl naudojama „cel-shading“ technologija, tik čia ji dar sunkiau pastebima nei ankščiau. Šimtai objektų dabar jau dengti tradicinėmis tikroviškomis tekstūromis. „Crackdown 2” stovi ant ribos, kada žmonės nesuklys pavadinę žaidimą ir „cel-shading“ ir kažkokiu hibridu. Dėl to grafika ir yra nei šiokia nei tokia. Aplinkui matosi blyškios kaip Adamsų šeimynėlės veido oda tekstūros, kažkur tabaluoja „cel-shading“ stiliaus sraigtasparnis, o viską stebi super Agentas su ir to ir ano stiliaus bruožais. Tikrai ne pats geriausias vaizdas. Pagal mane kūrėjai turėtų skirti dėmesio daugiausia tiems objektams, kuriuos matysi vos ne kiekvieną kartą įsijungęs žaidimą, bet kur gi Tau. Bet bent jau vienoj vietoj tas grafinis brokas išėjo į naudą. Kaip ir „Ninety Nine Nights 2” atveju, vienu metu žaidimo varikliukas be jokių amžių rodančių konvulsijų vaizduoja kelias dešimtis monstrų ir tvarkdarių. Tas pats ir su sprogimais, kurie gali užimti visą ekraną ir be jokių trukčiojimų pakelti į orą automobilių, zombių, agentų ir autobuso stotelių mišrainę viską vainikuojant visą ekraną užimančiu ugnies kamuoliu.

Pagrindinis Tavo tikslas yra sunaikinti zombius (iš tiesų jie vadinami freaks, bet man labiau patinka juos zombiais vadinti), kuriems mirtinai kenkia UV spinduliai (kitaip tariant freaks yra zombių ir vampyrų hibridas). Tobulybė slypi paprastume ir Agentūra tai puikiai supranta, todėl sugalvojo į kiekvieną zombių urvą įmontuoti po švyturį, kuris ten sukoncentruos UV spindulius iš palydovo ir viskas kas bijo šviesos iš ten išlėks velniop. Sudaryk visą tinklą tokių švyturių ir zombiai nebeturės kur pasislėpti. Tik problema ta, kad tą švyturį reikia apsaugoti nuo zombių atakų, kol palydovas atsidurs reikiamoje vietoje. Urvai yra zombiu židinys ir jie savo irštvą gina labai aršiai, todėl Agentūros įrangos apsauga yra didžiausias iššūkis visame žaidime. Tiesa, iš karto visos įrangos pritraukti palydovo signalui ir jam nukreipti negausi, nes ją pagrobė Cell, kurie nėra suinteresuoti Agentūros pergale, nes ji mat galėtų sukompromituoti Cell, kuri susikūrė atseit kaip visuomenės reakcija į Agentūros bejėgiškumą. Taigi, žaidimas skirstosi taip: dieną miestą siaubia Cell, o naktį iš urvų pradeda lysti zombiai. Cell savo žinioje laiko visą įrangą, kurios Agentūrai reikia norint įgyvendint savo zombių išnaikinimo planą. Dėl šios priežasties visas žaidimas vyks taip: atkovosi tris vietoves su reikiama įrangą iš Cell, o tada pasitelkęs švyturį sunaikinsi vieną zombių knibždėlyną. Ir tai tęsis visą žaidimą…Kartais koks nors spindulys neprasiskverbs pro netoliese esančią šiferio plokštę, kurią turėsi sunaikint. Bet tik tiek. Visai kaip „Assassin‘s Creed“ žvalgybinės informacijos rinkimas ir po to sekanti žmogžudystė.

Tikriausiai svarstai, ar gali būti įdomu visą žaidimą kartoti tą pačią procesiją. Tau mano mielas drauge atsakyčiau, kad ganėtinai įdomu, ypač dėl dviejų priežasčių. Pirma, pats įdomumas nėra ginti švyturį ar bandyti išgalabyti batalioną Cell karių ginančių kokį kvailą įrenginį. Bene įdomiausia dalis yra iki vienos ar kitos vietos nusigauti. Čia ir susidaro įdomumo trupiniai. Smagiausia dalis yra laipioti ir šokinėti dangoraižiais idant nusigauti iki norimos vietos ar slampinėti po apleistą karjerą ir ieškoti kažkur esančių zombių bastiono. Antra, viską pereisi taip greit, kad net nespėsi nusižiovauti. Žaidimas yra lengvas, o siužetinės užduotys reikalauja minimalaus pilkųjų ląstelių stimuliavimo, todėl visada žinosi ką ir kaip reikia daryti. Kelią gali pastoti kai kurie sunkiau pasiekiami pastatai, ant kurių užsikarti gali prireikti aukštesnio vikrumo lygio. Kartais sutiksi ir labai didelį Cell pasipriešinimą, kuris Tave pribaigs per kelioliką sekundžių. Tai reiškia, kad tamsta per mažai naudojosi ginklais ir vengė užvožti kokiam Cell smogikui į nosį, todėl dabar jo ginklų daroma žala ir gyvybių skaičius nėra proporcingi Cell gyvajai jėgai.

Veikėjo tobulinimas „Crackdown“ buvo vienas iš smagiausių dalykų, tas pats ir su „Crackdown 2“, o gal net įdomiau. Agento lygio kėlimas vyksta tradiciškai – vairuoji automobilį ir traiškai priešus, bei laisvu laiku nuo to dalyvauji lenktynėse, žiūrėk jau Tavo vairavimo lygis stipriai pakilęs. Šaudyk į viską kas juda ir kas sprogsta – po kurio laiko pakils Tavo ginklų valdymo sugebėjimai ir ne tik galėsi prikišti nagus prie naujausių ginklų tiesiai iš Agentūros sandėlių, o ir darysi kur kas daugiau žalos. Pribėk ir primušk spiečių zomobių ir pastebėsi, kad Tavo jėgos lygis pakankamas daužyti priešus naudojantis automobiliu, be to ir gyvybių turėsi daugiau. Tas pats galioja ir sprogdinimo gabumams – mažiau šaudyk, o daugiau naudokis granatomis ir ne už ilgo Tavo sukelti sprogimai užims visą ekraną. Ir galiausiai vikrumo sugebėjimai, kuriuos ugdysi rinkdamas jau klasika tapusias žalias sferas ir dalyvaudamas lenktynėse su laiku stogais. Gerai kad čia „Ruffian Games“ nebandė nieko keisti, nes sistema ir taip buvo gera. Tiksliau pakeitė kai ką, ką pastebės nebent pirmosios dalies fanai kaip aš – dabar visus sugebėjimus užsiauginti galima žymiai greičiau. Įpusėjęs žaidimą jau turėsi beveik pilnai užpumpuotą Agentą stebinantį savo galimybėmis. Ir tai yra puiku, nes nebereikia tiek daug nuobodžiai dirbt, kad turėti veikėją, su kuriuo malonu kelti sąmyšį (nebūtinai priešų gretose).

Laisvas klajojimas ir „achievementų“ rinkimas yra dar viena gerai atlikta žaidimo dalis. Kai esi pakankamai užsikėlęs Agento lygį, tiesiog sunku elgtis pagal taisykles ir būti moraliam. Visus sugebėjimus užsikėlęs Agentas yra žymiai galingesnis nei kada nors galėjo būti jo pirmtakas iš pirmosios dalies. Žaisdamas tiesiog jauti tą nepaprastą jėga ir tyčia ar netyčia pradedi naudot ją ten kur reikia ir nereikia. Pavyzdžiui pamatai važiuojantį policijos automobilį ir turėdamas kišenėje magnetinių minų tiesiog negali nepajuokaut ir neprikabint įstatymo sargų automobilio prie sraigtasparnio, o tada jam pakilus viską nuotoliniu būdu detonuot su milžinišku sprogimu. Pamatai dvi dešimtis zombių bėgančių link Tavęs, bet būdamas visiškai ramus pasiimi sunkvežimi ir paleidi į priešų minią. Pasiekęs pakankamą vikrumo lygį galėsi laisvai šokinėti dangoraižiais per daug nerizikuodamas mirti. Ginklų nepadaugėjo, bet jei tapo be proto galingi, gaila be UV šautuvo visi jau matyti ir bandyti. Tęsiant nepatiko tai, kad sklandymo galimybė atsirado pasiekus vikrumo maksimumą. Sklandyti kai įpranti prie valdymo yra be proto malonu ir tada jau praktiškai pasijunti miesto valdovu, nes gali daryti absoliučiai ką nori ir kaip nori. Dėl to matyt patiko ir rankiot „achievementus“, kurie kaip ir praeitą kartą yra beprotiški. Pvz. nuo dangoraižio stogo įšokti į 500m žemiau esantį nedidelį kaminą, ar su sunkvežimiu nutrenkit skrendantį sraigtasparnį.

Čia labai gudrus sprendimas beje. „Crackdown 2“ sugeba užkrėsti rinkimo manija net pačius tam atspariausius žaidėjus. Kiekvieną kartą kai ką nors padarai, žaidimas Tau pasakys koks Tu kietas ir už tai gauni „achievementą“. Nuolatos tą patį girdi apie tobulėjantį veikėją. Su kiekvienu patobulintu sugebėjimu išgirsti kasdienybe tampančias pagiriamąsias frazes ir būni informuotas, kad pvz. Tu jau gali į orą pakelti automobilį. Dar genialiau padaryta vikrumo sferų išdėstymo schema. Pamatai vieną sferą, ją paimi ir apsidairęs visada pamatysi dar vieną, o tada dar ir dar vieną ir taip tol, kol ne juokais sugalvosi surinkti jas visas. Tas pats komentatorius šioje dalyje moka ne tik pagirti. Tik susimauk ir išgirsi keletą sarkazmo kupinų pasisakymų. Pralaiminėk dažnai ir pasipils necenzūriniai žodžiai. Kažką tai gali įžeist, bet tokie Agentūros vadovo pasisakymai asmeniškai derėjo prie mano nuotaikos. Net keista, kai keikiesi vienu metu kartu su pačiu žaidimu.:-)

Su tokiu smagiu trankimusi po miestą būtų galima „Crackdown 2” drąsiai rašyti 7,5. Bet yra kaip yra, visą reikalą gadina neviltin vedančios klaidos mechanikoje ir dizaine. „Crackdown 2” yra visų pirma kooperacinis keturių žaidėjų žaidimas. Tačiau, žaidžiant tinkle juntamas trikdantis disbalansas. Jau žaidžiant vienam pridirbi tiek chaoso, kad kartais net nebesupanti kas darosi, o be to, turėdamas tiek galios, beveik niekada nejunti jokio pasipriešinimo ir žaidimo įveikimas tampa tokiu pat sudėtingu uždaviniu kaip peršokti bangą Palangoje. O ką jau kalbėt, kai tokių galios monstrų yra keturi…Jeigu žaidi su draugais, o ne su kokiu Patriku, Džonu ir Keite iš JK, žaisti dar yra pusė velnio, nes galima susitart ir veikt kaip komandai. Tokiu būdu „Crackdown 2” galima suvirškinti per naktelę kitą. Tas pats liečia ir žaidėjas prieš žaidėją mačus – jeigu gali, susikviesk pažįstamus žmones. Arba dar geriau, apsiribok tik kooperaciniais režimais.

Tai tėra ledkalnio viršūnė. Daug ką reikia taisyti ar net visai perdaryt, pvz. skausmingai nepatogų naudotis žemėlapį. Valdymą irgi reikia pakalibruoti, nes pakankamai vikrų veikėją darosi sunku valdyti precizijos reikalaujančiuose dalykuose, kaip kad lipime į dangoraižį. Miesto gyventojai ir policininkai tokie idiotai, kad net sunku patikėti. Pėstieji lyg niekur nieko vaikšto vidury kelio ir juos nuolat nutrenkinėja patys pareigūnai. Nutrenk pats ir iš karto gausi baudą atskaitytą iš Tavo vairavimo lygio sąskaitos. Automatinis taikymas beveik neveikia, jei ekrane yra daugiau nei vienas priešas ar daiktas. Žodžiu, žaidi ir džiaugiesi, bet kartais žaidimas tiesiog trina špygą Tau į veidą ir pasitelkęs komentatorių juokiasi.

„Crackdown 2” yra vienas tų išskirtinai „Xbox 360” išleistų žaidimų, kurių kolekcijoje galima ir neturėti, ypač jei joje yra originalusis „Crackdown“. „Crackdown 2” nėra beviltiškai blogas ir jei skaitei visą apžvalgą žinosi kodėl. Tiesiog kad ir kaip jis stengėsi, „Crackdown 2” atrodo atsilikęs nuo gyvenimo. Jis nepasiūlo nieko naujo ko nebuvo kad ir kokiame „Just Cause 2”. „Crackdown“ buvo ginčytinai geras žaidimas, tuo tarpu „Crackdown 2” yra be abejonių ne pats geriausias tęsinys.

Atsisiųsti demonstracinę „Crackdown 2” versiją savo „Xbox 360” konsolei gali čia.