Parašyti arba pasakyti kažką protingo apie „Deadpool“ yra labai sunku, nes žaidimas daro viską, kad žaidėjui nekiltų jokių protingų minčių. Tiesą sakant, pirmas dalykas, kurį žaidėjas turėtų padaryti prieš įsijungdamas „Deadpool“ yra visiškas smegenų išjungimas. Tada, tikėtina, įvyks netgi meilė iš pirmo žvilgsnio. „Deadpool“ yra toks žaidimas, kuris galėtų būti netgi labai prastas grafiškai, neturėtų išskirtinio žaismo, o jo siužeto nesuprastų net šių laikų Einšteinas, bet jeigu „Deadpoole“ bus pats Deadpoolas – tai bus viskas, ko reikia. Žaidėjų džiaugsmui, šis pirmas „Deadpool“ žaidimas yra stebėtinai kokybiškas ir išbaigtas, todėl tiems, kas jį žais po ilgai laukto filmo peržiūros nusivilti tikrai neteks. O gal net priešingai – žaidimas patiks labiau už filmą?..

Žaidimo kūrėjai „High Moon Studios“ savo kūrybinį kelią pradėjo 2005 metais, kai pasirodė jų žaidimas „Darkwatch“. Vėliau, 2008, jie į žaidimų pasaulį perkėlė visiems gerai žinomą agentą Džeisoną Borną, o 2010 sukūrė vieną geriausių Transformerių žaidimą „Transformers: War for Cybertron“. Na, o 2013 metais išėjo pirmasis ir ilgai lauktas žaidimas apie Deadpoolą tuo pačiu pavadinimu. Šiek tiek stebina faktas, kad žaidimas, kurio herojus daro tą patį, ką darė komiksuose bei ką daro šiųmetiniame filme susilaukė prieštaringų įvertinimų (tuo metu kai filmas visame pasaulyje sutiktas itin šiltai). Nors, tiesą sakant, dar labiau stebina faktas, kad po dvejų metų šis žaidimas yra perleidžiamas naujos kartos konsolėms. Tiksliau, stebina ne faktas „kad perleidžiamas“, bet „kad perleidžiamas visiškai nepakeistas. T.y. nei vaizdas, nei grafika, nei žaismas išliko nepakitę, o žaidimą jau žaidę žaidėjai negauna net kokio menko „extras“ skyrelio. Taigi, susidaro įspūdis, tarsi tas pats žaidimas po dvejų metų tiesiog išleidžiamas iš naujo (lyg ankstesnio bandymo nė nebūtų).

Apie ką yra „Deadpool“? Apie Deadpoolą. Nuo pradžios iki pabaigos. Tiesa, žaidime atsiranda vietos kitiems veikėjams (netgi įdomiems ar gerai žinomiems), tačiau tik tam, kad ant jų kupros galėtų pajoti, nusičiurkšti arba jų krūtinės dydį išmatuoti Deadpoolas. Po šimts, žaidime yra netgi patys jo kūrėjai – „High Moon Studios“ – kurios Deadpoolas varinėja, nes jis žino, kad apie jį kuriamas žaidimas ir netgi aktyviai dalyvauja jo kūrime. Taip, čia yra blogiukų, yra blogiukų kurpiamas blogio planas, tačiau, vėlgi, visa tai tik tam, kad Deadpoolas turėtų, ką veikti ir pademonstruoti žaidėjams, kaip absurdiškai jis gali įsivelti (o po to išsivelti) iš ne ką mažiau absurdiškų situacijų. Tai žaidimas, kuriame yra nesibaigianti juokelių, sarkazmo, parodijų (ypač iš kitų žaidimų) ir Deadpoolo komentarų fiesta. Jei žaidimą žais žaidėjams, kuriam tik to ir tereikia, jis „Deadpool“ nepagailėtų ir dešimtuko.

Kas yra tas Deadpoolas? Tai 1991-ais metais pirmą kartą komiksų puslapiuose pasirodęs personažas, kuris pradėjo kelią kaip blogiukas, bet dėl savo asmenybės buvo taip pamėgtas komiksų fanų, jog tapo atskiru ir atpažįstamu herojumi. Tiksliau – antiherojumi, nes Deadpoolas yra ir herojus, ir antipodas viename asmenyje. Net žaidime, žaidėjui matant, jis kartais ima ginčytis su daugiau nei vienu savo „aš“, o visa tai pagardina komentarais, kurie ne retai būna adresuoti pačiam žaidėjui ar skaitytojui. Tai, kad Deadpoolas suvokia, jog yra komikse, filme ar žaidime ir nuolat palaiko ryšį su žiūrovu ar žaidėju – taip pat tapo daugelio pamėgtu skiriamuoju veikėjo bruožu. Savo priešams Deadpoolas – ne saldainis, nes jis, kaip ir garsusis Iksmenas Ernis (Wolverine) turi gydomųjų galiu, todėl gali pagyti (atsistatyti) po bet kokio sužeidimo. Kas žino, galbūt Deadpoolas galėtų būti pilnateisis kurios nors komandos – Iksmenų, Keršytojų – narys, tačiau daugelis jo šalinasi, nes laiko psichiškai nestabiliu (ir ne be pagrindo). Tiesa, Deadpoolas turi vieną vienintelę silpnybę – bijo kačiukų. Daugiau apie tai nieko nekomentuosiu.

Žaismas, antroje vietoje po Deadpoolo, žinoma, yra geriausias dalykas šiame žaidime. „Deadpool“ netgi negalėtum priskirti vienam konkrečiam žanrui, nes tai, kalbant tiksliau, yra daugybės žaidimų, žanrų ir pačios kompiuterinių žaidimų industrijos parodija. Tačiau tikrai skoninga parodija, su neperspaustais juokeliais ir puikiai žaismą papildančiais, praskaidrinančiais kūrėjų sprendimais. Pavyzdžiui, prasideda viskas kaip trečio asmens veiksmo žaidimas, tačiau niekada nežinai, kada kamera staiga ims rodyti vaizdą iš izometrinės perspektyvos arba žaidimas ims ir taps 2D platformeriu. Žinoma, čia, kaip ir visuose panašaus užmojo žaidimuose netrūks žanro klasikos – „nubėk, parnešk kortelę ar daiktą“, „išnaikink visus priešus“ ir kt., bet „Deadpool“ šioje vietoje gelbėja tai, kad kol žaidėjas veiks šimtus kartų darytas veiklas, žaidimas jam nuolat mėtys juokelius arba taip iškreips/pakeis patį žaismą, jog žaidžiant niekaip neįsivyraus nuobodulys.

Kita vertus, dažniausias dalykas, ką žaidėjui teks daryti žaidime, yra kovos su priešais. Reikėtų pagirti kūrėjus, kad šį aspektą jie taip puikiai pritaikė prie Deadpoolo juokelių, nuolatinio kalbėjimo ir įvairių siurprizų, tačiau tuo pat metu sugebėjo išlaikyti ir gana patvarią kovos mechaniką. Tai, ką ekrane išdarinėja Deadpoolas, primena seną gerą „Devil May Cry“ seriją (ir visus šios serijos įkvėptus panašaus stiliaus žaidimus), tačiau čia viskas šiek tiek paprasčiau, o pats Deadpoolas gali atlaikyti didesnius žalos krūvius. Tiesa, reikalai gali labai greitai pakrypti bloga linkme, ypač, kai visas ekranas užsipildys priešais, o Deadpoolas nebus pakankamai ištobulintas. Kalbant atvirai, žaidėjui kartais gali visai nelikti šansų atlaikyti priešų bangų mūšos, tad tokie momentai įstengia suerzinti.

Grafiškai „Deadpool“ (turint omenyje tai, kad jis – praeitos kartos konsolių žaidimas ir jau dvejų metų senumo) atrodo puikiai. To, kaip išsilaikė „Deadpool“, galėtų pavydėti ne vienas žaidimas. Iš kitos pusės – tai, koks stilius žaidimui buvo pasirinktas ir garantavo jam puikų išsilaikymą. Tuo metu muzika, kaip tokiam žaidimui, yra tikrai pakankama, na o štai įgarsinimas… Įgarsinimas – jau visai kita kalba. Garsus Neitano Dreiko balso savininkas Nolanas Northas, sakyčiau, pranoko pats save, nes man žaidimo Deadpoolas yra netgi geresnis nei filme personažą įkūnijęs Ryanas Reynoldsas. Na, o kai pats Deadpoolas žaidime apie Deadpoolą yra įgarsintas gerai, tai automatiškai atperka arba pateisina visus kitus veikėjus. Net tuos, kurių įgarsinimas kuklus ar neišbaigtas.

Taigi, kas, apibendrinant, yra „Deadpool“? Tai kažkur 7 valandas trunkantis juoko, kvatonių, pacypavimų ir malonios nuostabos užtaisas, kuriam išblėsus, t.y. perėjus žaidimą, beliks padėti jį į lentyną ir turėti kaip malonų pasirinkimą. Žinoma, galima žaisti antrą ar trečią kartą, bet žinant visus juokelius, visas netikėtas vietas ir siužetą – kartoti nebe taip įdomu. Kam žaidimas skirtas? Neabejotinai tiems, kas turi gerą humoro jausmą (arba, bent jau, platų, nes ne visi juokeliai žaidime pasižymi išmone) ir be jokios abejonės tiems, kas yra užkietėję Deadpoolo fanai. Kodėl? Nes už žaidimo istoriją yra atsakingas patsai herojaus ir komiksų apie jį sumanytojas Danielis Way. Taigi, čimičanga?..