Vos tik spėjau apžvelgti pirmąją bei antrąją „Sorcery!“ knygos – žaidimo dalis, kur buvus, kur nebuvus pasirodė trečioji (nors pasirodo, kad šiuo metu mobilių žaidimų parduotuvėse galima rasti ir ketvirtąją, tad PC platforma šiuo atveju ironiškai (?) lagina). Čia turbūt taip pat reikėtų paminėti, kad pirmosios bei antrosios dalies turėtojams trečioji dalis greičiausiai nieko nekainavo ir „Steam“ bibliotekose atsirado „už ačiū“. Vienaip ar kitaip, prieš pradedant žaisti šią dalį tikrai pirmiausiai rekomenduočiau išbandyti senesnes, kurios ne tik supažindina su žaidimo istorija (trečioji dalis yra tiesioginis pirmosios ir antrosios pratęsimas), bet ir su pagrindinėmis kovos bei kitokiomis mechanikomis. Taip pat įdomu ir tai, kad žaidimas leidžia importuoti prieš tai žaidime buvusių veikėjų profilius, taip suteikdamas dar didesnį tęstinumo jausmą.
Taigi, „Sorcery! Part 3“ prasideda beveik ten pat, kur baigiasi pirmosios ir antrosios dalys. O problema, kaip bebūtų keista, ta pati – vėl dingsta karūna, tik šalia to, prie visų problemų prisideda kažkokios septynios paslaptingos gyvatės. Tad šios ieškotis leidžiasi tie patys du veikėjai: karys arba magas. Galbūt suvokdami, kad nauji žaidėjai turės sveiko proto nešokti prie trečiosios dalies prieš tai nepabandę ankstesnių, žaidimo kūrėjai mūsų nebevargina įvairiausiais apmokymais ir daugiau leidžia suktis patiems. Ir jau nuo pirmųjų žingsnių iš tiesų pasijaučia, kad žaidimas linkęs bausti dar labiau nei praeitos dalys. Pavyzdžiui, jau pirmasis priešas turi bene dvigubai tiek gyvybių, kiek, pavyzdžiui, pirmojoje dalyje pradžioje sutinkami priešai.
Tačiau nors žaidime apstu įvairiausių naujovių, pats procesas išlieka daugiau nepakitęs: darome vieną iš kelių pasirinkimų (ne, nepaisant to, kad žaidimo apibūdinime minimas laisvas keliavimas, to daryti negalėsime ir būsime apsiriboti kelių pasirinkimų) ir žiūrime, kaip stipriai tas pasirinkimas nusprendė mus nubausti, o itin retais atvejais – apdovanoti. Tiesa, trečiojoje dalyje niekur nedingsta galimybė atsukti visus ėjimus atgal, tad gavę labai nepatikusį pasirinkimą jį galėsime pakeisti kitu. Žinoma, negalima nepaminėti ir galybės naujų priešų, kurie, atrodo, tapo šiek tiek protingesni bei eilės iš keblesnių situacijų padedančių išlipti burtų.
Aišku, čia tiesiog negaliu nelaidyti dar daugiau pagyrų už taip puikiai įgyvendintą knygos-žaidimo principą, puikiai pagyvinantį visą veiksmą, vietoj, pavyzdžiui, paprastos teksto sienos ir keleto piešinių. Taip pat negalima pamiršti kuo puikiausiai skambančio žaidimo garso takelio.
Apskritai, galbūt kitais atvejais būtų galima pamanyti, kad tolimesnės žaidimų dalys yra linkę būti prastesnėmis, nei prieš tai buvę. Laimei, būtent šiuo atveju, apie serijos suprastėjimą negali būti jokių kalbų! „Sorcery! Part 3“ išlieka toks pat vizualiai patrauklus ir įtraukiantis žaidimas.
