Follow @Agnyz

Tweet

Maiklą Beketą išprievartavo moteris, dėl kraupių eksperimentų likusi pusiau žmogus, pusiau vaiduoklis. Beketo apmaudui, Alma, toks tos moters vardas, tapo nėščia.

Sutik , „F.E.A.R. 2“ pabaiga buvo keistai šokiruojanti. Pirmoje dalyje žaidėjus gąsdinusi Alma į antrąją sugrįžta tik tam, kad Tau, žaidėjau, ją pabaigoje reikėtų privaloma tvarka išdulkinti. Jau tuo metu visiems tapo aišku, kad šiuo simboliniu gestu buvo ne tik užstatytas vaikas, bet ir „F.E.A.R. 2“ tęsinys. Beje, jis pasirodė prieš keletą savaičių.

Apie du brolius

Kaip „F.E.A.R. 2“ gerokai skyrėsi nuo pirmosios dalies, taip „F.E.A.R. 3“ pastebimai skiriasi nuo antrosios. Maiklas Beketas po akto su Alma išprotėja ir yra kažkokiu tikslu saugomas piktosios ATC (Armacham Technology Corporation) karių. Sugrįžta Pointmanas, kurį reikėjo valdyti pirmojoje „F.E.A.R.“ dalyje. Jei pameni, jis atsikratyti Alma bandė detonuodamas bombą, sprogimo vietoje palikusią bedugnį kraterį. Pointmanas po sprogimo išliko gyvas ir buvo tučtuojau įkalintas ATC kompanijos, bandančios užglaistyti visas problemas, kurias sukėlė nevykęs eksperimentas su Alma ir jos dviem vaikais. Šioje vietoje ir prasideda „F.E.A.R. 3“.

Jau pačioje pradžioje nustebsi išvydęs sugrįžusį Pakstoną Fetelį. Taip, tą patį Pointmano brolį, antrąjį Almos sūnų, kuris „F.E.A.R.“ pabaigoje savo egzistenciją užbaigė su kulka kaktoje. Pasirodo, ryšys tarp brolių nenutrūko net ir po vieno iš jų mirties. Dar daugiau – dabar Fetelis, buvęs pirmosios dalies pagrindiniu blogiuku, virsta vaiduoklišku Pointmano sąjungininku keliaujant susirasti Almą, kuri grasina sukelti apokalipsę.

„F.E.A.R. 3“ siužetas yra prastas ir papiktins tiek serijos naujokus, tiek pasišventusius fanus. Pastaruosius užrūstins tai, kad Alma šioje dalyje neturi svarbaus vaidmens, antrosios dalies protagonistas Beketas yra neatpažįstamas pamišėlis, o pabaiga yra ypač nuvilianti. Nauji žaidėjai, pažintį su „F.E.A.R.“ pradėję tik nuo trečiosios dalies, liks visiškai nesupratę kas vyksta, nes visą „F.E.A.R. 3“ siužeto pagrindą sudaro praėjusių dviejų dalių įvykiai.

Vieno arba dviejų žaidėjų kampanija

Didžiausia „F.E.A.R. 3“ naujovė – kooperacinis dviejų žaidėjų režimas. Jo metu vienas žaidėjas valdo Pointmaną, kitas – Fetelį. Pointmanas, kaip ir anksčiau, pasižymi nežmogiškais refleksais, leidžiančiais trumpam sulėtinti laiką. Fetelis yra kur kas įdomesnė persona. Jis negali naudotis šaunamaisiais bei šaltaisiais ginklais ir neturi galimybės iškreipti laiko tėkmės. Tai kuo jis naudingas?- paklausi. Fetelis gali kaip kokia piktoji dvasia įlįsti į priešo kūną ir laikinai jį užvaldyti. Be to, jis moka savo telekinezės galiomis svaidyti daiktus ir orą pakelti priešus.

„F.E.A.R. 3“ galima žaisti ir vienam. Tik iš pradžių nebus galima žaisti kaip Feteliui – tą bus galima daryti tik lygiuose, jau pereituose su Pointmanu. Nuliūdino, kad jeigu žaidi be antro žaidėjo, šalia nėra ir Fetelio. Būtų buvę įdomiau, jei žaidžiant vieną iš veikėjų valdytų žaidėjas, kitą – kompiuteris, panašiai kaip yra žaidime „Resident Evil 5“.

Nebloga šaudyklė, bet prastas tęsinys

Nesvarbu žaisi vienas ar su draugu/drauge, „F.E.A.R. 3“ siužetinė kampanija paliks dvejopus jausmus.

Iš vienos pusės, „F.E.A.R. 3“ yra tvirtai sukalta pirmo asmens šaudyklė – sutiksi daug įdomių priešų, kausiesi daug besiskiriančiose vietovėse ir mėgausiesi klasikiniu laiko sulėtinimo efektu. Kaip ir antrojoje dalyje, bus galima pavaldyti du kovinius robotus, kurie gali lengvu mostu ne tik išblaškyti priešų būrį, bet ir su raketomis nutupdyti porą sraigtasparnių. Priešų dirbtinis intelektas vis dar yra geras: jie noriai slepiasi už priedangų, puola neskubėdami, moka dirbti komandoje. Žaidžiant aukštesniais sudėtingumo lygiais bus pravartu pasinaudoti „F.E.A.R. 3“ atsiradusia priedangos sistema.

Iš kitos pusės, „F.E.A.R. 3“, kaip antrosios dalies tęsinys, yra nevykęs produktas. Dėl to reikia kaltinti ne tik siužetą. Didžiausia „F.E.A.R. 3“ negerovė yra ta, kad žaidimas nebėra baisus. Kūrėjai „Day 1 Studios“ į lygius prikišo tiek daug lavonų ir kraujo, kad jie netrukus virto įprastu kiekvieno kambario ar skersgatvio atributu, ties kuriuo niekada nesustoja žvilgsnis. Žaidžiant pirmąjį „F.E.A.R“ tekdavo sliūkinti pro apleistus kasdieniškai atrodančius biurus ir sterilius koridorius, kol visiškai netikėtai užtikdavai šlykštų lavoną su išvirtusiais viduriais ar tapdavai eilinio Almos išpuolio auka. Kai žaisdamas „F.E.A.R. 3“ bastaisi po kambarius, kurių sienos yra krauju ištepliotos ritualiniais simboliais, o aplinkui dega žvakės, nieko kito ir nesitiki, kaip tik staiga prieš ekraną iššoksiančio priešo. Be to, išblėso ir visi tie triukai su iš už kampo netikėtai išnyrančia baidykle ar kažkur pasimačiusiu klaikiu šešėliu. Visa tai buvo veiksminga prieš šešis metus, kai žaidėjai nebuvo pratę prie surežisuotų scenų ir krūptelėdavo po kiekvieno įtartino garselio ar neaiškaus silueto pasirodymo. Dabar žaisdamas žinai, kad visi tiek krebždėjimai už durų ar žingsniai antrame namo aukšte tėra gudri iliuzija ir Tau niekas negresia.

Lygio kėlimo sistema išsišoka iš konteksto

„F.E.A.R. 3“ atmosferiškumą ypatingai luošina atsiradęs veikėjo lygio kėlimas ir mini iššūkiai. Žudydamas priešininkus rinksi taškus, kurie lems Tavo veikėjo lygį. Kiekvienas naujas lygis suteikia po kokią nors naują ar pageriną jau esamą savybę, pavyzdžiui, prailgina laiko sulėtinimo stulpelį. Lygių kėlimas dar nėra taip blogai. Labiausiai erzina ekrane pasirodančios žinutės, kad, tarkime, jau atlikai dešimt taiklių šūvių į galvą ir dabar gauni 5000 taškų. Intensyvių kovų metu jos nemaišo, bet įsivaizduok tokią situaciją: iš lėto slenki po apleistą prekybos centrą ir Tau pradeda vaidentis. Staiga užpuola priešas ir Tu jį persigandęs nudobi . Po to ekrane pasirodo spalvingai apipavidalinta žinutė, sakanti, kad tai buvo šimtasis Tavo nugalabytas psichas. Dėl tokių žinučių žaidėjui yra be galo sunku pasinerti į žaidimą, kuriame pagrindinį vaidmenį turi šiurpinti turinti atmosfera. Sunku kažko bijoti ir įsijausti į pasaulį, kai nuolat landžioja priminimai apie tai, kad visa tai tik žaidimas, o Tu ne Pointmanas, o anoks tai Agnius.

Užteks kelių laisvadienių

„F.E.A.R. 3“ vieno žaidėjo kampanija ( o gal reikėtų sakyti dviejų žaidėjų) trunka maždaug 6-7 valandas. Tai yra mažiau nei siūlė pirmi du serijos žaidimai. Jeigu esi dažnas pirmo asmens šaudyklių mėgėjas, naujausią „F.E.A.R.“ dalį sugebėsi įveikti ir per penketą valandų ar net greičiau. Iš pradžių tikėjausi, kad iš naujo peržaisdamas vieno žaidėjo kampaniją su Feteliu išvysiu ką nors naujo. Klydau. Tiek Pointmano, tiek Fetelio vieno žaidėjo kampanijos yra visiškai vienodos, todėl antrąsyk žaisti „F.E.A.R. 3“ menkai apsimoka.

Įdomiausia žaisti draugų kompanijoje

Bet užtat apsimoka bent jau užmesti akį į „F.E.A.R. 3“ daugelio žaidėjų režimą. Įdomiausia, kad tarp jų nėra jokių gerai žinomų režimų, sutinkamų kituose pirmo asmens šaudyklėse. Nėra net legendinio „team deathamatch“. Vietoje to turime saują pusiau originalių, pusiau dalinai nuplagijuotų režimų kratinį. Kiekvieno iš jų nedetalizuosiu, tik išskirsiu du, kuriuos, mano galva, turi išmėginti bent kartą.

Režime „Fucking Run“ keturi žaidėjai bendradarbiaudami skinasi kelią pro priešus, kai tuo metu jiems iš paskos sparčiai slenka rūko siena. Prisilietus prie jos ištinka mirtis. Kitas tikrai vertas dėmesio režimas yra „Contractions“. Tiems, kas žaidė „Nazi Zombies“, bus iš karto aišku, ką reikia daryti. Nežinantiems paaiškinsiu, kad šiame režime keturių žmonių grupė užsibarikaduoja viename pastate ir žūtbūt stengiasi atremti kuo daugiau atakuojančių priešų pajėgų.

Galėjo būti ir blogiau

Viską išbandžius, beliks tik ramiai atsisėsti ir apmąstyti, koks gi tas buvo „F.E.A.R. 3“. O „F.E.A.R. 3“ buvo tikrai nebloga šaudyklė, ypatingai patraukli žaidėjams, kurie mėgsta kovoti petys į petį su draugais ar pasivaržyti su kitais žaidėjais internete. Tačiau tiems, kurie laukė „F.E.A.R. 3“ pirmiausia norėdami sužinoti, kokie likimai laukia Almos, Fetelio, Pointmano ir Beketo, liks nusivylę tuo, ką pamatys – siužetas parašytas tikrai kreivai ir atsainiai. Regis, „Day 1 Studios“ dar kurį laiką teks pasitenkinti vieta „Monolith“ šlovės šešėlyje.