Žaidimo idėja kilo jau senokai, tiesa iš pradžių nelabai kas ėmėsi ją įgyvendinti. O toji idėja buvo išties paprasta ir įdomi, sukurti rimtą viduramžių veiksmo RPG be jokių fantastikos elementų. Tačiau štai „TaleWorlds” ėmėsi darbo ir sukūrė „Mount & Blade”, žaidimas buvo kuriamas ir tobulinamas jau senokai, kol galiausiai pasirodė galutinė jo versija ir pasiektas norimas rezultatas. Bet ar „Tale Worlds” kompanijai pavyko sukurti kažką naujo? Pirmas įspūdis žaidime ištiesų keistas, pasijutau lyg prieš 5 metus kurtame žaidime, bet niekada nereikia nuvertinti žaidimo vos pamačius meniu ir mokomąją misiją, taigi, reiktų kur kas gyliau pasiknaisioti, pabandyti įvertinti gana įdomią idėją ir pasižiūrėti ar ją pavyko įgyvendinti.

„Mount & Blade” mus perkelia į išgalvotą pasaulį – Calradia. Jokių fantasijos elementų, jokių drakonų, burtų, elfų ar miegančiųjų princesių. Tai pasaulis kur kaunasi 5 išgalvotos karalystės: Khanate, Nords, Rhodoks, Swadia, Vaegirs. Nors jos ir išgalvotos, bet yra paremtos tikromis mūsų pasaulyje egzistavusiomis valstybėmis. Žaidimą pradedame susikurdami savo veikėjo priešistorę, reikės skaityti nedidelius tekstukus ir pasirinkti atitinkamus variantus, kurie nulems jūsų startinius gabumus. Vėliau žaidėjas išmetamas į veikėjo kūrimo langą, kur gali redaguoti savo veikėjo veido bruožus, keisti šukuoseną, veido spalvą ir formą.

Ir štai ateina momentas kada esi išmetamas į pasaulį. Jį pamatęs nustebau. Kodėl? Todėl, kad atsidūriau kažkokiame žemėlapyje. Viskas labai paprasta. Po žaidimo pasaulį keliaujate žemėlapiu, kuris kažkiek primena TBS stilių. Vis dėl to tai nėra TBS žaidimas, žemėlapis skirtas keliavimui, mūšiai vyksta reliame laike, kur ir valdote savo susikurtą veikėją. Žaidime NPC visą laiką kažką veiks, karalystės kariaus, šturmuos pilis, bus apiplėšdinėjami karavanai ir į nelaisvę imami vadai, plėšikai besitaikantys ką nors užpulti.

Vos pradėjęs žaidimą tikėjausi iškart gauti pilį, miestų, armiją, bet viskas įvyko priešingai. Startavau su savo vienu herojumi ir žirgu, neturintis armijos bei pinigų. Jau pačioje pradžioje buvau užpultas plėšikų, todėl teko grumtis vienam prieš septynis arba pasiduoti ir tapti belaisviu. Rinkausi kovą, todėl persikėliau į realųjį laiką. Abejodamas ar laimėsiu su savo žirgu lėkiau tiesiai į priešą. Pasirodo visi mano pergivinimai buvo veltui, nes priešai krito itin greitai. Laimėjęs kovą iškart gavau truputį pinigų ir nereikalingų daiktų, kuriuos galiu parduoti.

Įgijęs šiek tiek pinigų ėmiausi ieškoti samdinių, kurie galėtų mane lydėti ir saugoti, o jų galima pasisamdyti bet kokiame kaime, sumokėk tam tikrą sumą pinigų ir jie seks tave iš paskos visur. Vėliau teks susigrumti su dar didesniais plėšikų pulkais. Bekovojant ir bekeliaujant keliame savo lygį ir tobuliname gabumus. Iš viso yra 4 pagrindiniai atributai: jėga, judrumas, intelektas ir charisma. Nuo šių atributų priklauso, kiek galėsite kelti savo gabumus. Pavyzdžiui, norint turėti didesnę armiją, jums reikia kelti vadovavimo (leadership) gabumą, tačiau norint jį kelti, jums reikia tobulinti savo charismos atributą. Rasime ir kelis RPG žanre lyg ir nematytus gabumus kaip kad pavyzdžiui įkalinimas (kuris leidžia įkalinti po mūšio sugautus karius ir paversti juos belaisviais). Taip pat galime tobulinti ir kovinius sugebėjimus (profeciencies), galime išmokti geriau kautis kardu, mėtiti mėtomus ginklus, geriau šaudyti iš arbaleto.

Pradžioje jūsų kareiviai bus paprastai ginkluoti, naudos vėzdus ir neturės daug patirties ir moralės. Tačiau vėliau juos galėsite taip pat tobulinti. Kai kareivis bus pasiruošęs pasitobulinti, tam tikrame lange galėsime patobulinti, sakykime į footman’ą, o dar vėliau galop į karo veteraną, pavyzdžiui į raitelį ar ietininką, tokie kariai turi jau didesnę moralę ir be abejo kaunasi geriau. Bet iš pradžių nepatariu darytis milžiniškos armijos, kadangi kas savaitę kareiviams turėsite mokėti atlygį, kuo jų daugiau ir geresni tuo daugiau pinigų jie reikalaus. Armijai reikia ne tik atlygio, bet ir maisto, todėl su savimi reikės turėti ir maisto, pavyzdžiui duonos ir mėsos.

Bekeliaujant po žaidimo pasaulį turėsime apsilankyti ir miestuose bei tvirtovėse. Miestuose rasite tavernų, gildijų, arenų, turgų, tvirtovėse – jau mažiau. Po miestą ar tvirtovę keliaujame specialiu langu. Jame parašyta, kur norite keliauti, pavyzdžiui, jei norite atsidurti turguje, reikia spausti ant užrašo „turgus”, taip jame atsidursite iškart. Norite palikti miestą? Papraščiausiai spaudžiate tab klavišą ir vėl atsiduriate ankstesnėje lentelėje, kur vėl galime rinktis į kurią miesto dalį keliauti.

Žaidime keisis ir paros laikas. Naktį keliaujate lėčiau, todėl galite būti lengvai užkluptas nenaudėlių plėšikų. Tokiu atvieju patartina naktį praleisti mieste, užmokant kelias kapeikas. Galime laikinai pastatyti ir savo stovyklą, kad greičiau praleistumėte laiką, tačiau vėlgi, ant jūsų nesunkiai gali užšokti priešiškai nusiteikusi armija. O kai jau pastebėsite bus per vėlu. Tada belieka keli variantai: kautis, liepti kariams pulti be tavęs arba trauktis, paliekant kelis kareivius užlaikyti priešišką armiją. Kad galėtumėte apžvelgti didesnę teritoriją aplink save, reikia tobulinti „spooting” gabumą. Kartais išties tenka bėgti, kai tave vejasi 200+ kareivių. O kai pats tiek turi viskas vyksta atvirkščiai, visi banditėliai ir šiaip mažesnės priešų armijos nelabai norėtų su tavim susitikti, todėl bėga kur papuola. Turint tokią armija galime drąsiai daryti ir savo stovyklą.

Dar vienas pinigų uždirbimo būdas – užduotys (quests). O kaip gi be jų RPG žaidime? Jų galima gauti nuėjus pas bet kokį pilies valdovą ar tiesiog kaimo seniūną.. Iš pradžių užduotys atrodo įdomiai, bet vėliau pradeda tiesiog įkyrėti ir kartotis. Kas antras valdovas prašo kažkam nunešti laišką, valstiečiai amžinai prašo, kad rastumėte jiems maisto, tai kartojasi be galo, be krašto. Tai nėra stiprioji žaidimo pusė. Vienintelis įdomesnis dalykas – tai specialios užduotys, gautos iš karalysčių, kurioms tarnauji. Taip, vėliau žaidime galėsite pasirinkti, galime likti klajokliu, tapti banditu ir plėšikauti, stoti po kurios nors karalystės vėliava ir tarnauti karaliams arba tiesiog likti neutraliam. Be užduočių dar galite eiti apiplėšdinėti karavanus arba juos lydėti už tam tikrą sumą, deginti kaimus arba iš kaimo reikalauti kokių nors gėrybių. Yra dar vienas būdas gauti pinigų – arenos. Tiesa, daug čia neužsidirbsi, daugiausia kiek galima gauti, tai laimėjus viena raundą gauni menkus 250 denarų, kuriuos išleisi armijos maistui ir išlaikymui.

Apie kovos sistemą. Sukurta įdomiai, bet ne per geriausiai, kad pretenduotų į lengviausią ir geriausią kovos sistemą. Naudojant kardą ar kokį kitą artimą kovos ginklą galime durti, smogti iš viršaus, iš šono, tai priklauso nuo to kaip patrauksite savo kompiuterio pelytę. Kartais tokia kovos sistema labia erzina, nespėji susigaudyti ar atlikti reikiamo judesio, kai aplinkui tave subėga 5 ne itin draugiškai nusiteikę priešininkai. Žaidime galime kautis tiek raitom, tiek stovint ant žemės. Tiesa, stovint ant žemės atsilaikyti sunkoka, ypač jei priešas turi nemažai raitelių, tokiu atvieju visi besiginantys krenta per kelioliką sekundžių. Išties gražu pažiūrėti, kaip įsibėgėjęs raitelis su ietimi smogia stovinčiam kareiviui. Smagiausia mūšių dalis, ko gero jodinėti ir spardyti priešus, kartais tenka palenktiniauti ir su priešų raiteliais, turint lėtesnį žirgą.

Egzistuoja ir pilių apgultys. Tiesa, čia tūkstantinių armijų nesitikėkite. Dažniausiai išsirikiuoja 100-200 kareivių abėjose pusėse. Nedaug, tiesa? Bet kovos atrodo gražiai. Kareiviai su skydais išbėga į priekį, stumiamas vienas apgulties bokštas. Netrukus visi susigrūda ir puola priešą ant sienos. Tik atsargiai, nenukrisk eidamas apgulties bokšto tilteliu. O jau kai pasiekiam sieną užverda nežinia kas, aklas daužymasis ir bandymas išsaugoti savo gyvybę.

Grafika nėra stiprioji žaidimo pusė. Tačiau ji akių nebado. Žaidžiant mokomąsias misijas teko vaikščioti po uždaras aplinkas, visur ta pati spalva, ne itin gražios tekstūros ir ne itin dailūs priešų „snukiai”, tačiau išėjus iš uždaros aplinkos viskas atrodė daug gražiau. Mūšio metu galime stebėti kaip daugybė karių vienas kitą žaloja, kaip sklandžiai juda žirgas po savęs palikdamas dulkes. Kartais mūšio metu susidaro įspūdis, kad čia jau buvai, bet žvilgtelėjus atidžiau, galime pamatyti kitokį medžių ir augmenijos išsidėstymą. Žaidimas turėtų puikiai veikti ir senesniuose kompiuteriuose, o dar be to išties gerai optimizuotas.

Apie muziką ir garsą kažką ypatingo pasakyti negalėčiau. Pirmoji dainą kurią išgirdau meniu lange įtraukė labiausiai, kitos žaidime jau nesukėlė kažkokių didesnių emocijų, tokios nei trugdo nei įtraukia, greičiausiai bendram vaizdui pagivinti, jojant per teritorijas ji atitinkamai keičiasi ir prisiderina prie aplinkos. Garsas atliktas neblogai, miestuose kaip jau įprasta girdime šurmuly, mūšiuose kardų žvangesį, pergalės šauksmus, mano dėmesį atitraukė itin tikroviškai atliktas žirgo kanopų kaukšėjimas.

„Mount & Blade” turi gerą idėją, bet ne per geriausiai įgyvendintą. Trūksta įvairovės užduotyse, daugeliui gali užkliūti grafika. Tačiau kad ir kaip bebūtų, jį pabandyti verta vien dėl geros idėjos. Manau daugelis tikrai norėtų pajusti ką reiškia vadovauti armijai. Pabaigus žaidimą jį galite įveikti dar kartą, sukuriant kitokią veikėjo priešistorę, kovojant už kitą karalystę. Nereikia pamiršti ir modų. Jų šiam žaidimui prikurta daugybė ir gerų. Dar galite pažaisti greitus mūšius (quick battle), bet jų nėra daug, tačiau įdomūs ir neabejoju tuo, kad kiekvieną iš jų pakartosite bent po kelis kartus. Kagi, vis galvojau kokį įvertinimą parašyti, bet galop nusprendžiau, kad dėl kelių išvardintų didesnių minusiukų šį kartą neperžengsiu aštuoneto ribos.

Grafika: 7.5

Gali daugeliui užkliūti, ne itin gražios kai kurios tekstūros, kartais atrodo, jog čia jau buvai, tačiau mūšiai atrodo išties gražiai.

Siužetas: 7.5

Tenka susikurti veikėjo priešistorę, siužeto kaip ir nėra, viskas vyksta laisvai, kovojant už vieną arba kitą pusę…arba liekant neutraliam.

Muzika: 7.0

Viduramžiška muzikėlė.

Garsas: 8.0

Kiek girdime – tiek užtenka.

Valdymas: 8.3

Išties įdomus ir paprastas, bet kartais kovos sistema erzinti pradeda.

Peržaidžiamumas: 8.5

Vien dėl modų galima pereiti daug kartų. O kur dar skirtingos kovojančios pusės originaliame žaidime.

Galutinis: 7.8

Gera idėja, jei prie žaidimo būtų padirbėta ilgiau, gautusi išties kažkas naujo ir neregėto.