Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2010/03. Teksto autorius: Kyo
Na va. Aš to labiausiai ir bijojau, kai kažkurią vasarą su draugu žaidžiau pirmąją Lego Indiana Jones dalį. Žaidžiau, atsimenu, sukąstais dantimis, visas kračiausi ir su siaubu mąsčiau: „Tik ką išėjo naujas Indianos Džounso filmas Kingdom of the Crystal Skull, o jo žaidime nėra. Ar tai tik nereiškia, kad?..“ Ir taip, tai reiškė. Kūrėjai ėmė ir sukūrė dar vieną Lego Indiana Jones žaidimą (tarsi jų dar būtų maža…) ir paskyrė jį minėtam filmui. Kai ši dalis atsidūrė ant mano stalo, aš nežinojau, kur iš siaubo dėtis. Norėjosi rėkti ir plėšti plaukus nuo galvos, bet ką tai būtų davę? Žaidimas jau ant stalo ir štai viskas prasideda iš naujo…
Prieš rašydamas žiūrinėjau žaidimo kūrėjos studijos Traveller‘s Tales ankstesnius darbus ir, tiesą sakant, nieko įspūdingo nepamačiau. Vienintelis žaidimas, dėl kurio dar galėčiau pateisinti šią studiją, būtų 2004 metų konsolių žaidimas Crash Twinsanity, tačiau be jo — nieko gero. Na, nepaisant to mažo fakto, kad ši studija iškart po to, 2005 metais, kažkodėl ėmė ir sukūrė Lego Star Wars. O tada viskas pasipylė kaip iš prakeikto gausybės rago… Man tikrai sunku su tuo susitaikyti, o dar sunkiau patikėti tuo, ką pamačiau įsijungęs žaidimą. Beje, Lego Harry Potter, kuris apims pirmus ketverius Hario mokymosi Hogvartse metus, taip pat jau kuriamas, tad ruoškit Lego šluotas ir po truputį treniruokitės tarti Lego burtažodžius… O paskui dar bus Lego MMO žaidimas. Laukia neramūs laikai.
Kur dingo garsas?
Pirmas dalykas, kuris man atimą žadą įsijungus Lego žaidimą, — veikėjai neturi balsų. Gi neįmanoma taip žaisti! Na, gerai, nėra balso, bet, klausydamiesi veikėjų murmesių ar bambėjimo, rašykite tekstus, kaip kad daro Zelda žaidimų kūrėjai. Ne! Čia Lego ir todėl žaidime nei žodžiais, nei tekstu nebus pateikiami veikėjų pokalbiai ir parodytas progresas. Tad aš net neturiu ką vertinti. Esu verčiamas sėdėti prie monitoriaus ir spoksoti į iš Lego detalių sukonstruotus mėgstamus veikėjus, kurie negali kalbėti, todėl nuolat mostaguoja Lego rankomis, trypia, šokinėja ir vis bando kažką išmūkti, bet jiems niekaip nepavyksta. Ir taip visą laiką. Pazuja, pazuja, patrypia vietoje, tada pasikeičia aplinka ir toliau tęsiasi tas begalinis zujimas ir kažkoks neaiškus malimasis be žodžių ir be teksto. O kas būna, kai dar draugas prisijungia prie žaidimo? Tada jau du Lego žmogeliukai trinasi ir zuja po lygį, tik dar trukdo vienas kitam. Ir nuolat kuris nors nužudo kitą, nes žaidime kažkodėl galima vienas kitą sužeisti. Bet tai nekeičia fakto, kad Lego žaidimas primena nebylųjį kiną. Ir tik nereikia teisintis tuo, kad jis vaikams, nes net teletabiai pasako vieną—du žodžius.
Prie ko čia Indiana Džounsas?
Kiek suprantu, bet kokiu atveju Lego serijos žaidimai yra skirti vaikams. Tačiau nuo kada vaikams skirtas „Indiana Džounsas“? Ir, apskritai, koks tikslas yra rimtą ir kartu šmaikštų filmą paversti į iš Lego detalių sudarytu pasauliu, kuriame niekas negali kalbėti? Juk „Indiana Džounsas“ iškart praranda visą žavesį ir stilių, prie kurio taip ilgai dirbo filmų kūrėjai. Ir ar nederėtų tuomet bent jau sukurti kokią atskirą istoriją, jei jau jame niekas nekalba? Kaip be žodžių galima perteikti kažką, ką visi būtent ir mėgsta už žodžius ir šmaikštumą? Jeigu jie „Indianą Džounsą“ nori supaprastintai pateikti vaikams, ar nederėtų to daryti atsakingiau? Vaikas, manau, nieko nesupras, jei veikėjai apskritai nekalbės, o tik zuis po lygius ir myks mostaguodami rankomis. Už Lego žaidimą apie Harį Poterį ar Betmeną dar galima dovanoti, bet nei „Žvaigždžių karai“, nei „Indiana Džounsas“ čia niekaip netinka. Ypač turint omenyje tai, jog ketvirtas Indianos filmas, kuriuo remiantis daugiausia ir buvo kurtas šis žaidimas, yra tituluojamas pačiu prasčiausiu nuotykių ieškotojo serijoje. Kai kurie sako, kad šio filmo apskritai galėjo nebūti. Visgi jis yra. Bet tai tikrai nereiškia, kad turėjo būti ir žaidimas… Ir dar Lego serijos.
Saugumo jausmas
Nežinau, kiek tai kvaila, bet kūrėjai, nenorėdami, kad antroji Indiana Jones žaidimo dalis būtų per trumpa ar per daug monotoniška, įdėjo ir pirmų trijų filmų ištraukas. Todėl dabar žaidi žaidimą, sukurtą pagal ketvirtą filmą, ir „atrakini“ smarkiai apkarpytus ir suspaustus nuotykius iš prieš tai buvusių filmų. Tai gryniausia nesąmonė, nes lygiai sukurti visiškai prastai ir bent kelis kartus nusileidžia pirmojo Lego Indiana Jones žaidimo pasauliams. Tad kam jų apskritai reikėjo? Be to, pirmųjų filmų lygių struktūra sunkiai suprantama, jie pernelyg dideli ir painūs. Ar tai suteiks dar daugiau džiaugsmo žaidėjui? Abejoju. Ar tai pradžiugins tuos, kurie jau turi įsigiję pirmąjį Lego Indiana Jones žaidimą? Dar labiau abejoju. Tačiau vienas dalykas aiškus: kad ir koks prastas, kvailas ir nereikalingas buvo pirmasis žaidimas, Lego Indiana Jones 2 sugeba būti dar prastesnis ir blogesnis!
Lygių išdėstymas
Kadangi žaidimas labai stengiasi ne tik sekti ketvirtojo filmo pėdomis, bet ir padaryti iš kiekvienos benk kiek įsimintinos vietos parodiją, nenuostabu, kad kai kurie lygiai yra visiškai išsiderinę. Turbūt labiausiai man įstrigo vieta, kai pirmą kartą buvo liepta važinėti motociklais arba automobiliais ir naikinti priešus, kurie taip pat važinėja ir šaudo į žaidimo herojus. Tačiau kaip juos naikinti — neaišku. Čia prasideda ilgas bei nuobodus blaškymasis po aptvertą lygį, kuris labai primena smėlio dėžę, o jame esantys veikėjai — vaikus, žaidžiančius su savo modeliukais. Kartu supranti, koks tragiškas yra Lego Indiana Jones 2 valdymas žaidžiant kompiuteriu.
Visi kiti lygiai sukurti savotišku stiliumi. Norėdamas judėti toliau, būtinai turėsi surasti kokią nors neproporcingai didelę detalę, nugabenti ją iš taško A į tašką B, įkišti kur nors ir tik tada, atsidarius durims, vartams ar dar kam, eiti pirmyn. Ir taip nuolat… Tik tuo pat metu (beieškant raktų, vartų ar kitokių priemonių kliūtims įveikti) pravartu rinkti ir įvairias šiaip besimėtančias smulkias Lego detales, kurias galima naudoti vietoje pinigų. Tiesa, didžioji dalis galimų pirkinių yra visiškai nieko verti, todėl pagunda rinkti Lego detales — itin menka. Na, bent jau tas detalių rinkimas gražiai atrodo…
Vienintelis teigiamas dalykas
Ne, sakyti, kad vienintelis teigiamas dalykas Lego Indiana Jones 2 žaidime yra tai, kad jis turi pabaigą, būtų per daug banalu. Ir šiuo atveju tai nereikalinga, nes aš tikrai esu pasiruošęs išskirti vieną vienintelį teigiamą dalyką, atrastą šiame žaidime. Tiesą sakant, jis toks geras, kad jį būtų galima drąsiai rekomenduoti ir kitiems kūrėjams. Tas dalykas labai paprastas — skeltas ekranas. Pagaliau, pagaliau Lego žaidime atsirado skeltas ekranas, ir žaidžiant dviese nebereikia grūstis viename siaurame lange, o galima tyrinėti pasaulį nepriklausant vienam nuo kito.
O kaip šis perskeltas langas sukurtas! Iš pradžių viskas būna įprasta: abu žaidėjai stovi vienas šalia kito, langas vienas, bet kai tik žaidėjai bent kiek nutolsta vienas nuo kito, langas skyla įstrižai ir labai patogiai padalina vaizdą į dvi dalis. Tikrai negalėjau atsigrožėti, tik labai gaila, kad tokį gerą ir išties praktišką dalyką atrandu būtent tokiame žaidime. Aišku, nesuprask klaidingai — vien dėl šito jokiais būdais nerekomenduoju žaisti Lego Indiana Jones 2, tiesiog, jei jau likimas nublokš Tave prie šio žaidimo, nepabijok žaisti su draugu, nes tai nors ir nežymiai, bet kompensuoja žaidimo trūkumus.
[n]Atsargiai!
Manau, kad geriausia būtų, jeigu žaidimą pardavinėtų su dideliu trikampiu ženkliuku, kuriame būtų nupieštas raudonas šauktukas. Panašūs ženkliukai būna ant įvairių elektros skydinių ar šiaip įrenginių, prie kurių negalima liestis dėl aukštos įtampos. Akivaizdu, kad prie šio žaidimo nerekomenduotina liestis dėl visai kitų priežasčių, tačiau pasekmės prisilietus gali būti kur kas blogesnės nei nuo bet kokios įtampos. Todėl stenkis žaidimą apeiti pačiu didžiausiu puslankiu, na, o jei vis tiek maga, tada aš bejėgis.
