Turiu prisipažinti, jog aš nežaidžiau „Lemmings“ žaidimų kai jie buvo dar „šilti ir populiarūs“ – pirmą kartą su jais susidūriau kai mano žaidybinis magnum opus buvo „Cėsiukas viens tašks šeši“ prie kaimynų kompiuterio (nes pats tuo metu jo neturėjau), o tokių žaidimų kuriuose reikia mąstyti ir planuoti kiek daugiau nei tris sekundes į priekį man atrodė kvaili ir neįdomūs. Be to, aš nesugebėdavau pereiti pirmųjų žaidimo lygių, o ir tų mažyčių žmogeliukų būdavo gaila. Nors kartas nuo karto netyčia sugebėdavau nepataikyti į mano minėtosios šaudyklės ikoną ir ekranas parodydavo būtent „Lemmings“ žaidimo langą. Eilinį bandymą prisijaukinti šį žaidimą nustelbdavo pralaimėjimo kartėlis ir pasišalindavau iš įvykio vietos be didžiulių problemų. Nors žaidimo ir nežaisdavau taip kaip pridera, visgi jausdavau, jog kiti žmonės jį mėgsta, ir jog jis vertas dėmesio, tačiau galbūt ne man ir ne šiuo metu.
„Notable Heroes“ yra vienas tų žaidimų, kurių prasmės neina suvokti savo sveiku protu. Kam jis išvis buvo sukurtas? Kodėl mes nusipelnėme tokio žaidimo? Jei mano visiškai nesubrendęs protas sugebėdavo aprodoroti tokį žaidimą kaip „Lemmings“ reikšmingu, tai kiek labiau subrendęs protas dabar nesuvirškina minties, jog „Notable Heroes“ buvo kurtas žmonėms kurie mėgo „Lemmings“ žaidimus. Nors aiškiai žaidimo pardavimo lange matoma, jog jis kurtas remiantis pastarojo žaidimo idėjomis. Idėja tokia pati – nuvesti kuo daugiau nemąstančių žmogeliukų (ar rašalo dėmių (?)) į išėjimą per kuo trumpesnį laiką. Skirtumas tik toks, jog „Notable Heroes“ mes žmogeliukų nevaldysime, o tik piešime jiems kelią savo pirštu. Mes valdome vaikščiojančias daržoves. Jie negali sustoti, jie negali apsisukt neatsitrenkę į sieną, ir dievaži – jie negali perlipti per dviejų pikselių aukščio kalnelį! Tikrų tikriausi atsilikę „Lemmings’ai“.
Tačiau ne viskas yra taip blogai – žaidimas gana trumpas, taigi jei jus kamuoja nevalingas noras pereiti visus nupirktus žaidimus, „Notable Heroes“ jūsų burnoje nepaliks pernelyg kartaus skonio. Nors tiesą pasakius, net ir žmogus nesitikintis nieko įspūdingo nesijaus apgautas. Nors pykčio protrūkių tikrai bus. Pyktis bus nukreipiamas ant žaidimo dizainerių, kurie sumąstė padaryti mūsų piešiamus takelius tokius… nenuspėjamus. Tai lyg specialiai kūrėjų sukurta priemonė sugadinti žaidėjų nervus optimaliu greičiu nešvaistant laiko ar pernelyg stengiantis. Prisiminkite žaidimą, kuriame niekaip neįveikiate galutinio boso. Jis jus vis nugali ir nugali, kol galų gale sukaupiate jėgas ir pagaliau jį įveikiate – o tada prieš akis parodoma žinutė, jog žaidimas lūžo ir dingo visi jame buvę „čekpointai“. Panaši situacija ir su mūsų pirštu piešiamais takeliais. Kad ir kaip greit sumąstysi išeitį iš mums pateiktos padėties, mūsų piešiamos linijos suras priežastį kodėl jos turėtų tiesiog dingti ar užblokuoti mumis pasitikinčius padarėlius, taip juos pražudant. Niekur nėra paaiškinimo, kada mūsų pieštos linijos pradings, kodėl jos pradings ar kokia prasmė joms pradingti. Jos tiesiog po nenustatyto laiko tarpo pranyksta ir užverda mūsų kraują tolygiu greičiu tam, kokiu tie nelemti atsilikę „Notable Heroes“ žmogeliukai krenta ant spyglių pakrantės.
Su idiotiškais dizaino sprendimais ar atsilikusiais padarėliais taikstytis, reikalui esant, dar galima, tačiau įkyresnė už penkių-metų- šlepintą-vaiką-kuris-negauna-saldainių muzika ir lygių dizainas verčia mane svarstyti ar verta visgi kūrėjams gaišti laiką ties žaidimais, jeigu jų paprasčiausiai net nenorėtų žaisti jie patys? Ir apskritai kūrėjai „On-5“, kad ir kaip būtų gaila, pasišiukšlino kaip reikalas. Net ir keletas lygių yra identiškos kopijos jų kurto žaidimo – klono „Tip – Top“. O jei žaidimai dar ir tokie trumpi, tai visai nieko gero.
Vienintelis geras dalykas, kurį galiu pasakyti apie žaidimą, tai toks, jog aplinkos tikrai atrodo labai gražiai ir tinkamose rankose galėjo būti panaudotos kaip pridera. Tačiau žaidimas tokioje stadijoje, kokioje yra dabar, nenusipelno žaidėjų dėmesio nei kaip vieno dolerio vertės žaidimas, nei kaip nemokamas „Lemmings’ų“ klonas. O labai gaila, nes tokių žaidimų ant mobiliųjų telefonų platformos tikrai niekada nebus perdaug. Tačiau jie turėtų būti kokybiški, o „Notable Heroes“ galėčiau rekomenduoti tik tiems, kurie nori pažaisti visus lietuvių studijų kurtus žaidimus.
