Po „Transformers: Devastation“ iš „Teenage Mutant Ninja Turtles: Mutants in Manhattan“ tikėjausi daug.
Nors tai buvo vienas silpnesnių studijos „PlatinumGames“ žaidimų, „Transformers: Devastation“ buvo šis tas daugiau negu tipinė jos kapoklė. Svarbiausius veikėjus joje įgarsino tie patys aktoriai kaip ir devinto dešimtmečio seriale, scenarijų parašė istorijas komiksams kūręs autorius, muziką padėjo sukomponuoti filmo garso takelio kompozitorius, o pati „PlatinumGames“ nepatingėjo nukopijuoti iš serialo garso efektų bei meninio stiliaus. „Transformormers: Devastation“ turėjo trūkumų, ir nemažai, bet juos nustelbė stebėtinai autentiškai atkurta originaliųjų transformerių dvasia.
Nežinau, ar tai dėl to, kad žaidimo kūrimui vadovavo jau ne maloniai nustebinusio „Metal Gear Rising: Revengeance“, o netikėtai smarkiai nuvylusio „The Legend of Korra“ režisierius Eiro Shirahama, bet „Teenage Mutant Ninja Turtles: Mutants in Manhattan“ savo frančizei nespinduliuoja tokia pat meile.
„PlatinumGames“ įkvėpimo sėmėsi iš originaliųjų Kevin Eastman ir Peter Laird komiksų, jais paremto pirmojo animacinio serialo, „IDW“ leidyklos komiksų ir naujausio „Nickelodeon“ kompiuterinės grafikos serialo, bet nei vieno iš jų gerbėjai neliks patenkinti. Neskaičiuojant komiksų dailininko Mateus Santolouco, kurio piešimo stiliumi paremta veikėjų išvaizda, vieninteliai „Mutants in Manhattan“ kūrybinės komandos nariai, turėję reikalų su „Teenage Mutant Ninja Turtles“ frančize, tėra aktorius Nolan North ir komiksų rašytojas Tom Waltz.
Užtat bus pamaloninti „Mad World“ ir „Anarchy Reigns“, kurių vyriausiasis dizaineris buvo E. Shirahama, fanai. Jų ir, žinoma, „The Legend Korra“ veikimo mechaniką „Teenage Mutant Ninja Turtles: Mutants in Manhattan“ atkartoja taip pat nuspėjamai, kaip Kenji Saito režisuotas „Transformers: Devastation“ ją atkartojo iš „Bayonetta“ ir „Metal Gear Rising: Reveangence“.
Kaip ir „Mad World“ bei „Anarchy Reigns“ atveju, misijos vyksta atvirose vietovėse, kuriose, prieš galint susikauti su bosu, reikia įvykdyti tam nustatytą užduočių skaičių. Nors jų rūšių visai nemažai, užduotys dažnai kartojasi – beveik visuomet reikalaujama tik nugalėti tam tikroje vietoje esančius priešus. Kur kas rečiau tenka išminuoti sprogmenis, ginti, rinkti ar gabenti objektus, spręsti galvosūkius, sėlinti.
Kadangi tai keturių žaidėjų bendradarbiavimo žaidimas, sudarytas iš devynių greičiau negu per 5 valandas įveikiamų misijų, užduotys kaskart parenkamos atsitiktiniu būdu. Tai išties geras sumanymas, tik keista, kad nėra maksimaliai išnaudojamas užduočių tipų asortimentas, dėl ko dar net nepasiekus pusiaukelės „Teenage Mutant Ninja Turtles: Mutants in Manhattan“ ima jaustis išsisėmęs.
Kita vertus, daugiau paprastesnių, veiksmų koordinavimo nereikalaujančių užduočių man galėjo tekti todėl, kad žaidžiau vienas su trimis dirbtinio intelekto valdomais bendražygiais. Jiems neblogai sekasi kovoti, tačiau iškyla sunkumų naviguojant po aplinkas ir skirstantis atsakomybėmis.
Dirbtinio intelekto vedami kompanionai elgiasi kaip vienetas, o ne kaip trijų narių komanda. Tai gerokai apsunkina komandinio darbo užduotis, tokias kaip bombų nukenksminimą. Būtų dar pusė bėdos, jeigu dirbtinio intelekto trijulė galėtų atlikti išminavimą, o žaidėjas juos gintų, tačiau vos tik žaidėjas palieka bombą norėdamas atremti priešų puolimą, jo pavyzdžiu paseka ir bendražygiai, ir atvirkščiai – žaidėjui pradėjus nukenksminimą prie jo kaipmat prisijungia ir kompanionai, iš kurių bent keli tuo metu labiau pasitarnautų gynyboje.
Laimei, „Teenage Mutant Ninja Turtles: Mutants in Manhattan“ yra ganėtinai lengvas. Tikrai lengvesnis už daugumą „PlatinumGames“ žaidimų. Net žaidžiant vienam jokia užduotis, misija ar bosas neturėtų sukelti problemų. Rūpesčių gali sukelti nebent nesubalansuotai stiprus pirmasis bosas, su kuriuo tenka susidurti dar gerai neišmanant kovos, nindžutsu ir talismanų sistemos.
Iš „The Legend of Korra“ perkelta kovos sistema, suteikianti mažą įprastinių ir didelį specialiųjų nindžutsu veiksmų pasirinkimą, stokoja to aiškiai iškomunikuoto kinetiškumo ir choreografijos, kuriais pasižymi geriausi „PlatinumGames“ darbai, ir sukelia daugiau frustracijos negu pasitenkinimo. Priešai ne tik geba atlaikyti erzinančiai daug smūgių, bet ir jų nepaisyti, apie patiriamą žalą leisdami suprasti tik iš trumpėjančio gyvybių stulpelio. Niekas nesikeičia net ir sustiprinus savo vėžliuką geriausiais talismanais. Vienintelis būdas efektyviai kovoti su priešais – pulti vieną visiems keturiems arba kartu ir atskirai atlikinėti puolamuosius nindžutsu veiksmus.
Priešu atakos, iš kitos pusės, ne tik padaro daug žalos, bet ir neretai trumpam palieka vėžliukus bejėgius. Egzistuoja šiokia tokia blokavimo ir kontratakavimo sistema, tačiau su ji savo pritaikomumu ir efektyvumu nusileidžia esančioms kituose „PlatinumGames“ žaidimuose.
Nuspaudus bloko mygtuką vėžliukas pasislepia kiaute ir sukdamasis kurį laiką tampa nepažeidžiamas, kas ypač praverčia su kai kuriais, sunkiai išvengiamomis atakomis pasižyminčiais, bosais. Spėjus nuspausti blokavimo mygtuką prieš pat prasidedant priešo atakai, vėžliukas kontratakuoja užbėgdamas priešui už nugaros, užšokdamas jam ant kupros ir talžyti galvą. Kontratakavimas veiksmingas ir prieš dalį bosų, netgi patį Šrederį. Problema ta, kad „Teenage Mutant Ninja Turtles: Mutants in Manhattan“ nepasižymi pakankamu tikslumu, kad būtų lengva tiek blokuoti, tiek kontratakuoti.
Be abejonės, tai turi nemažai bendro su tuo, jog „Teenage Mutant Ninja Turtles: Mutants in Manhattan“, nepaisant kūrėjų pažadų, atkuriamas dvigubai mažesne kadrų kaita negu dauguma kitų „PlatinumGames“ kautynių žaidimų. Tiesą sakant, tokiu pačiu 30-ies kadrų per sekundę dažniu, kaip ir „MadWorld“ bei „Anarchy Reigns“.
Jei „MadWorld“ atveju tai buvo galima pateisinti ribotomis konsolės „Wii“ galimybėmis, o „Anarchy Reigns“ – keturių žaidėjų bendradarbiavimo režimo ir sudėtingos kovos sistemos keliamais iššūkiais, ką mainais už dvigubai sumažintą kadrų kaitą suteikia „Teenage Mutant Ninja Turtles: Mutants in Manhattan“? Prastesnę grafiką negu „Transformers: Devastation“ ir keturių žaidėjų bendradarbiavimo režimą, dėl kurio, ko gero, žaidimo tinklo kodas toks apkrautas, kad net versijos dabartinės kartos konsolėms „Xbox One“ ir „PlayStation 4“ veikia tokia pačia kadrų kaita kaip „Xbox 360“ ir „PlayStation 3“, tik didesne vaizdo rezoliucija. Ir visa tai tik tam, kad per chaosą būtų sunku įžiūrėti veiksmą ekrane, jau nekalbant apie gebėjimą į jį žaibiškai reaguoti.
Nepaisant to, esu matęs prasčiau atrodančių ir veikiančių 30-ies FPS žaidimų. Kadrų kaita gan stabili, o tai kautynių žaidimams itin svarbu. Kai nereikia kautis, galima tyrinėti aplinkas ieškant jose, lyg „PlayStation“ eros „Spider Man“ žaidimuose, išslapstytų „Teenage Mutant Ninja Turtles“ komiksų viršelių. Jie, kaip ir užduotys, parenkami atsitiktiniu būdu, todėl teoriškai įmanoma kartoti vieną lygį ir surinkti jame visą pusšimtį viršelių. Judėjimas po aplinka gan palaidas, bet labai patogus – vėžliukai moka laipioti sienas ir sklandyti.
Pačios aplinkos, kaip ir užduotys bei priešai, galėtų būti įvairesnės. Iš devynių misijų penkios vyksta visiškai originaliose vietovėse. Kitais atvejais senos vietovės būna tiesiog papildomos naujomis savybėmis, pavyzdžiui, nuotekų tuneliais iš trečiojo lygio penktajame teka stipri srovė, o danguje virš dangoraižiu, kur ketvirtoje misijoje švietė saulė, šeštojoje pila lietus, pučia vėjas ir trankosi žaibai.
Skirtingai negu dauguma kitų „PlatinumGames“ žaidimų, be pagrindinės siužetinės kampanijos „Teenage Mutant Ninja Turtles: Mutants in Manhattan“ daugiau nieko nesiūlo nei vienam, nei keturiems žaidėjams.
Antrąsyk kaunantis su bosais jiems pagalbon gali ateiti kiti, bet dėmesio verti tik papildomi sudėtingumo lygiai, kai pasidaro svarbu, kokius specialiuosius judesius moka, kokius talismanus nešioja ir kokius daiktus turi nusipirkę vėžliukai. Labiausiai dedikuoti žaidėjai gali mėginti įveikti žaidimą „Normal“, po to „Hard“ ir, galiausiai, „Very Hard“ sudėtingumo lygiais, pastarojo pabaigoje sulaukdami galimybės susikauti su Super Šrederiu, bet kažin, ar tokių daug atsiras turint galvoje net ir trečdaliu žemesnę pradinę žaidimo kainą.
