Praėjo beveik du šimtai metų nuo dabarties, kurioje gyvename. Spėjimai, jog visatoje gyvena protingos būtybės – pasitvirtino. Dabar jūsų rankose kosminės stoties likimas, nes pastarąją užpuolė ištisos ateivių vados. Atsidursite kareivių, vardu Johnson ir Stone kailiuose. Ir įvairių ginklų ir technikos pagalba teks išnaikinti destruktyviai nusiteikusius įsibrovėlius.

Ateiviai dauginasi…

Alien Breed, originaliai išleistas 1991-aisiais Commodore Amiga kompiuteriams, iš naujo atgimsta Playstation 3 konsolėse. Tai į arkadinės šaudyklės rūbus įvilktas siaubo ir išgyvenimo žaidimas, nukelsiantis žaidėją į 2191-uosius, kai žmonija jau stipriai pažengusi kosmoso kolonizacijos procese. Natūralu, juk kur kosmosas – ten ir ateiviai. Šie – plėšrūs ir maisto grandinėje stovi pirmieji. Jums tenka iš pažiūros protauti neverčianti užduotis – išnaikinti visa tai, kas nežemiška. Tokio malonumo žaidėjui tenka penketas epizodų, kuriuose, bendrai sudėjus yra trisdešimt lygių. Visi šie epizodai – originalusis 1991-ųjų Alien Breed, bei visi išėję po jo. Šiame pakete gauname visą klasikinio Alien Breed kolekciją, pagražintą šiuolaikine grafika ir aukšta rezoliucija.

Naujai atgimusi klasika

Pasiklydus kosminėje stotyje…

Kadangi tai klasikinis žaidimas, vaizdą matome iš viršaus ir judame visiškai dvimatėje erdvėje. Kairiaja analogine vairalazde valdome savo kareivį, o palenkus dešiniąją – kareivis šaudo į palenkimo kryptį. Tokiu būdu galima bėgti nuo ateivio ir atsišaudyti. Pakeliui ant grindų mėtosi įvairūs paimami objektai. Tai amunicija, pinigai, raktai, vaistinėlės ir t.t.. Kiekvienas žaidimo lygis – klaidus labirintas, o kur eiti – žaidėjui asistuoja tik užduoties taško kryptį nurodanti rodyklė ekrano pakraštyje. Todėl sutrumpinti kelionę padeda elektroninis žemėlapis, kurį galima nusipirkti, bei jau anksčiau paminėti raktai. Jais atsirakiname užrakintas duris ir sutrumpiname kelionės laiką, o taip pat gauname ir daugiau pinigų, amunicijos, ar kitokių papildymų, kadangi dažniausiai šie objektai būna užrakinti mažuose kabarėliuose, kuriuos būtina atsirakinti.

Komplikuotas resursų papildymas…

Kartais pasiseka nugriebti ir papildomą gyvybę. Gerai pasivaikščiojus, kiekviename lygyje galima rasti užslėptą papildomą gyvybę. Jų žaidimo pradžioje žaidėjui duodamos šešios, o jas išnaudojus – prarandami visi už nukautus ateivius surinkti taškai ir lygį tenka pradėti nuo pradžių.

[img=https://www.games.lt/w/news/31840.jpg]Ateivių invazijos sukurta atmosfera[img]

Jei žaidėjui pritrūksta kokio nors resurso, pastarasis gali naudotis parduotuve bet kuriuo žaidimo momentu. Užtenka paspausti pauzės mygtuką ir nusipirkti amunicijos, raktų, gyvybę ar geresnį ginklą. Karti tiesa yra ta, jog pinigų per visą žaidimą teužtenka vos keliems raktams ar papildomai gyvybei. Todėl apie geresnį ginklą pasvajoti galima nebent tik įpusėjus žaidimą, su sąlyga, kad iki tol elgsitės itin asketiškai. Čia išlenda sunkioji klasikinio žaidimo pusė. Vis gi stereotipas yra teisingas – žaidimas sunkus, nes klasikinis.

Kalbant apie klasiką…

Žaidimas tinka tiek jaunesniai aštrių pojūčių norinčiai auditorijai, tiek vyresniai, kuri gal būt kažkada su savo Amiga ar DOS kompiuteriais žaidė šį žaidimą, kai šis buvo tik pasirodęs. Autentiškumo dvasią žaidime palaiko „Normal“ režimas, paversdamas visą atnaujintą žaidimo grafiką į pikseliuotą ir autentišką – būtent tokią, kokia ši buvo pirmame jo leidime. Vis gi norintiems kažko modernesnio, pagal nutylėjimą pateikiamas „Enchanted“ režimas, kuriame Alien Breed galima mėgautis 1080p raiška.

„Normal“ režimas, sugrąžinantis klasikinę išvaizdą

Kaip anksčiau minėjau – kiekvienas žaidimo lygis žaidėjui pateikia ne tik ateivių gvardiją, bet ir galvosūkį, kurį reikia išspręsti. Į šio galvosūkio komponentų sąrašą įeina vienos krypties durys, pro kurias praeiti atgal jau nebeįmanoma, po kojomis spontaniškai atsiveriančios skylės, pražudančios kareivį, o taip pat kintančios krypties elektros koridoriai, prie kurių prisilietus taip pat ištinka mirtis.

Vidinės kovos…

Bendras žaidimo sunkumas bežaidžiant mano galvoje sukėlė tikrą nervų karą ir privertė rimtai susimąstyti, ar vis gi myliu, ar nekenčiu šio žaidimo. Daugelyje lygių, įvykdžius nurodytą užduotį, t.y. kažką sunaikinus ar nugalėjus bosą, tekdavo per nustatytą laiko tarpą bėgti į evakuacijos tašką, skambant aliarmui ir ekranui nusidažant raudona spalva. Dėl nežmoniškai sudėtingų lygių išdėstymo teko ne vieną dešimtį sykių kartoti tą patį lygį, kad per nelemtą minutę nueičiau kur reikia. Sau po nosimi keikiau žaidimą – mat, toks sunkus! Bet po to supratau jog čia kaltas aš pats ir mano neprityrimas.. Tad sukandęs dantis ir mintimis grįžęs į 1991-uosius, pabaigiau tą lygį iš dvidešimt pirmo bandymo…

Nors žaidimas ir sunkus, bet kai kurie pasunkinimai buvo padaryti netyčia. Pavyzdžiui iš po žemės atsiveriančios skylės dėl programavimo klaidos atimdavo gyvybę kareiviui esant visai toli, nors idejiškai žaidėjas į ten turėtų įkristi. Vienintelė vieta, kur buvo pagailėta žaidimo sudėtingumo, tai bosas. Lygio gale esantį bosą galima nugalėti tiesiog stovint vietoje ir šaudant. Kadangi tai iš esmės į keturias puses judantis dvimatis animuotas objektas, be jokio papildomo dirbtinio intelekto.

Bosas tiesiog vaikšto pirmyn ir atgal…

Esate ne paskutinis žmogus…

Žaidimas siūlo vietinį dviejų žaidėjų režimą, kuriam prireiks tame pačiame kambaryje sėdinčio draugo. Tačiau jei aplinkybės susiklostė taip, kad pašonėje draugo neturite, galite kautis prieš ateivius tinkle, su atsitiktai parinktu partneriu, arba su savo Playstation Network draugais. Dviese galima pereiti visą kampaniją, tik prieš tai tai reikia padaryti vienam, kadangi žaidimui dviems, lygius reikia atsirakinti.

Moderni klasika…

Jei priklausote klasikinių veiksmo žaidimų mėgėjų ratui – šis žaidimas kaip tik jums. Tik vienas kriterijus, kurio reikėtų laikytis. Tai – kantrybė, kuria būtina apsišarvuoti, žaidžiant šį žaidimą. Santykinai mažas lygių skaičius gali sudaryti trumpo žaidimo įspūdį, bet prasidėjus rimtesniems iššūkiams praleistas laiko intervalas prie šio žaidimo žymiai pailgėja.