Neįtikėtina GTA serijos žaidimų sėkmė ir milžiniškas populiarumas tarp žaidėjų, tiesiog kaip medus bites vilioja žaidimų kūrėjus pasinaudoti šia unikalia populiarumo formule. Tačiau atrodo ne viskas taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vyrukai iš Activision kiek seniau bandė tai padaryti į rinką išleisdami True Crime: Streets of LA. Bet jo laukė tik akivaizdus fiasko ir daugiau nieko. Keli susidomėję žaidėjai negalėjo atpirkti visų kūrimo išlaidų. Kadangi Activision yra didelė ir galinga kompanija, tai tokia nesėkmė ją tik dar labiau paskatino norą atrasti tą GTA formulę.

Tokių norų vedama ji pasiruošusi pristatyti naujausią žaidimą iš True Crime serijos – New York City. Iškart norėčiau perspėti, kad kartais netektų baisiai apsigauti perkant žaidimą, True Crime: New York City yra didelis, didelis žaidimo žingsnis atgal. Atgal į tuos niūrius laikus, kai žaidimų pasaulis buvo paprastas ir primityvus. Na gerai, žingsnis ne ten, o į milžinišką klaidų skaičių ir vaizdą, jog brangieji vyrukai iš Luxoflux gavo nurodymą iš Activision pabaigti jį iki praėjusių metų Kalėdinio sezono.

Ir kaip žinia, kai skubi, tada visi darbai pradeda kristi iš rankų. Įsijungus žaidimą jau pirmose akimirkose aiškiai matosi, jog kažkam rankos drebėjo nepaprastai stipriai. Aš galu dar atleisti neoriginalią istorija, šabloniškus personažus ir iš kažkur pavogta žaidimo sąsaja, tačiau visą žaidimą kankintis klaidomis, kurios tiesiog nesveikai stabdo žaidimą, ir ištisomis serijomis techninių klaidų, leidžiančių ramia ranka padėti į šalį žaidimą. Jei esate neišrankus žaidimams ar tiesiog nesate patenkintas, kai tenka skaityti blogai nuteikiančią apžvalgą, tuomet galiu pasiūlyti iškart nustoti tai daryti.

Nepradėjus nagrinėti žaidimo, siūlau susipažinti su „būtina žinoti“ informacija. Taigi jums teks jauno gangsterio vardu Marcus Reed, kuris staiga tapo policininku (aiškiai saulės smūgio pasekmės), rolė. Užsibrėžęs sau tikslą – išvalyti Niu Jorką, naujasis gangsteris-policininkas tampa naujai suformuoto policijos skyriaus „Organizuotų Nusikaltimų Divizija“ pačiame Niu Jorko Policijos Departamente nariu. Jis – jaunas ir jam jūra iki kelių, ta proga jis užsibrėžia sunaikinti galingiausia miesto nusikaltėlių susivienijimą, dažniau vadinama tiesiog Sindikatu. Tikram pasaulyje jam to vienam pasiekti nepavyktų, tačiau žaidimų pasaulyje viskas kitaip, plius visados gelbėjanti jūsų pagalba.

Žaidime bus keturios pagrindinės bylos, kurių kiekvienos gale lauks koks nors bosas. Gaila, bet nė vienas iš jų originalumu pasižymėti nesugeba, nes juos sutikus apima jausmas lyg jau būtum kažkur jį matęs. O kiekviena tokia didelė boso sučiupimo kampanija yra padalinta į daugybę smulkesnių dalių, kurias įveikti bus lengva ne tik dėl sudėtingumo lygio, bet ir dėl misijų vienodumo. Visų misijų scenarijus yra labai aiškus ir pateikęs šią formulę galima sakyti siūlau jums tikrą praėjimą: gauni informacijos apie blogą vaikiną, surandi jį, nudedi visus jo parankinius o jį patį pagauni, tada iškvoti jį ir sužinai kur rasti kitą blogą vaikiną. Ir taip visa laiką. Tačiau ilgai vegetuoti prie kompiuterio neteks, nes True Crime: New York City yra labai lengvas žaidimas, geriau pasitreniravus, įveikiamas per kelias valandas.

Įdomiausia dar ir tai, jog daugiausia laiko prie žaidimo priverčiančios praleisti misijos yra šalutinės. Mieste galėsite rasti įvairių žmonių, kuriuos visus galima apibūdinti vienu žodeliu – informatoriai. Būtent jie jums ir duos tas šalutines misijas, kurios nors ir būna labai lengvos ir greitos, bet yra geras pajamų šaltinis. Pavyzdžiui, viena ponia norės, kad apsaugotumėte jos merginas, o taksistas jums su malonumu pasiūlys padirbėti, kai padidėja keleivių srautas. Be tokių informatorių misijų, turėtumėte surasti ir daugiau galimybių išreikšti save nevykdant pagrindinių misijų, kaip nelegalios gatvių lenktynės.

Kitas žaidimo aspektas – karjeros taškai, kurių gausite kiekvieną kartą atlikę misiją. Surinkę pakankamą jų skaičių, bet kada juos galėsite išnaudoti pakildami vienu karjeros laipteliu aukščiau savo Policijos Departamente. Iš viso bus 5 karjeros lygiai, kurių kiekvienas siūlys vis naujus šaudymo ar vairavimo įgūdžius. Tačiau vertėtų nepamiršti, jog jei būsite geras policininkas, tuomet ir gausite gero policininko statusą, bet jei sumanysite naudoti savo jėgą ne ten kur reikia ir gąsdinti gerąją visuomenės dalį, tuomet blogu patapsite labai greitai.

O žaidimo mechanika nelabai pasikeitė nuo senosios dalies. Išliko beveik visos tokios pačios funkcijos, kas nereikalauja didelio mokymosi. Mašinos, kaip ir pirmoje dalyje, yra vienintelė jūsų transporto priemonė (nebent norite išbandyti savo kojų tvirtumą lankstant po didįjį Niu Jorką). Ir nors daugelis mašinų turi atitikmenis tikrame pasaulyje, tačiau vairavimo prasme šių panašumų sumažėja iki minimumo. Matosi, kad ponai kūrėjai nelabai gerai mokėsi fizikos mokykloje.

Žinoma, tokie dalykai kaip pilkos tekstūros ir neaiškūs veikėjai žaidimo negražiną, bet laisvai galėčiau juos atleisti jei ne stabdymai, trukdantys net žaisti. Tai ypatingai aiškiai pastebima kai vairuoji vieną iš automobilių. Lenkiant dideliu greičiu, užtenku kelių sekundžių stabdymo ir jūs jau griovyje (arba namuose, priklausomai nuo to, kur važiavote). Ir tai tikrai ne viskas, turint daugiau kantrybės galiam valandų valandas knistis po žaidimo klaidas. Gaila, tik kad aš kantrybe tikrai nepasižymiu.

Garso pusė jau verta daugiau gerų žodeliu. Tai turbūt geriausia žaidimo vieta, nes kuo puikiausiai savo ausį galima pamaloninti tokiomis tik JAV žinomomis grupėmis kaip Redman, Blue Oyster Cult, The Misfits, Danzig, GrandMaster Flash ir daugelis kitų. Žaidimas nelabai yra rekomenduotinas tiek pirmojo True Crime fanams, tiek ir ne fanams. Sunku pasakyti kam jis patiks, galbūt tik tieks fanatiškiems žaidėjams, kuriems jau nesvarbu ką žaisti, esmė yra žaisti. Tuo tarpu gerus žaidimus vertinančius žaidėjus siūlyčiau pasisaugoti.