Vieną kartą mes jau turėjome galimybę išbandyti kažką panašaus ir tas žaidimas paliko kuo puikiausius atsiminimus. Tai buvo seni geri laikai ir žymioji „Mafia: The City of Lost Heaven“. „The Godfather“ tarsi ketina pratęsti visą tą laikmetį, tarsi siūlo dar kartą išgyventi mafijos gyvenimą. Žinoma, EA nebūtų EA, jei šiuo atveju į pagalbą nepasikviestų žymios „Krikštatėvio“ serijos. Filmas, daugelio tituluojamas vienas iš geriausių, ir knyga tarsi suteikia žaidimui pilną kelią įvairioms variacijoms, tačiau tuo pat metu ir užkrauna didelę atsakomybę. Vienas žingsnis į šalį ir visas žaidimas nebetenką to laikmečio dvasios ir yra sumaišomas su dulkėmis.

Tik pradėję žaidimą ir išklausę įvadinį filmuką, turėsite galimybę susikurti save. Plaukų, akių spalva, smakro dydis, storis, veido plotis ir daugybę kitų parametrų leis kiekvienam iš žaidėjų turėti ta unikalų aš. Veido kūrimas bus maždaug toks, kokį mes galėjome kartais pastebėti EA Games žaidimuose. Taigi žaidimą jūs pradėsite su visiškai unikaliu personažu, kurio nebuvo nei knygoje, nei filme. Jis dar vaikystėje pamato, kaip yra nužudomas jo tėvas. Žinoma, po tokių sukrėtimų praėjus tam tikram laikui ir jums galutinai užaugus, neįsiliejimas į mafiją ir bent slapčia nenorėjimas atkeršyti tėvo žudikams būtų nedovanotinas.

O įsiliesite į Mafiją jūs labai įdomiai. Jūsų mama, per Dono dukters vestuves paprašo jo paslaugos. Kad jis nusiųstu vieną iš savo vyrų pamokyti ir padaryti iš jūsų tikrą mafijos vyrą. O kaip žinia, nė vienas Sicilietis negali atsakyti į prašymą per jo dukters vestuves. Taigi pradėsite savo gyvenimą mafijoje kaip žemiausio lygmens atstovas, tai yra, prekybininkų daužytojas, kad jie mokėtų pinigus už „stogą“. Žinoma, tik užėjus į parduotuvę ir paprašius, nė vienas prekybininkas mokėti nelabai nori. Bet jums tereikia šen bei ten paleisti į pagalbą kumščius ir viskas vėl pakrypsta gera linkme. Privertus savininką mokėti mokestį, jūs jį gausite kas savaitę. Dažnai tokios parduotuvės dar turi ir nelegalius verslininkus, kuriuos taipogi galima papirkti ir gauti iš jų savaitinį mokestį.

Be prekybininkų ir nelegalių verslininkų, žaidime jūsų dar laukia daugybę įvairių misijų, kurias teks vykdyti keliaujant per siužetą. Daug misijų pasirodo netgi yra paimtos tiesiai iš filmo. Taigi, pasiruoškite, jog reikės nugabenti Doną į ligoninę po to, kai jį sužeis arba nukeliauti į Holivudą ir atkurti žymiąją arklio galvos sceną. Daugelis kitų momentų iš filmo taip pat yra kuo puikiausiai perkeltos į virtualųjį pasaulį.

Be misijų, kurios visapusiškai stengiasi neatsilikti nuo filmo, kiekvienas iš daugybės Carleoni šeimos atstovų (išskyrus galbūt Michael) yra kuo puikiausiai perkelti tiesiai iš filmo. Jie ne tik kalba, bet ir atrodo tiksliai ir nepriekaištingai. O ir pats įgarsinimas vertas daug liaupsių. Neveltui prieš žaidimo išleidimą buvo tiek daug kalbamą apie jį, ir neveltui tikri filmo aktoriai jį įgarsino. Tas kuo puikiausiai jaučiasi žaidime. Beje, kartu su tikrais aktorių balsais, iš filmo dar buvo paimta ir daugmaž visas garso takelis. Tad pagrindinę melodiją per visą žaidimą išgirsite ne vieną kartą.

Tenka pripažinti, jog EA šiam žaidimui skyrė tikrai didelį kiekį dėmesio. Jei tokius dalykus, kaip geras garso takelis ar puikus įgarsinimas mes galime pamatyti daugelyje šios milžinės žaidimuose, tai apie kitas žaidimo rūšis kartais tiek gerų žodžių neprisirinkdavo. Ta antra dalis – tai didelis ir gražus Niu Jorko miestas. Jis atkurtas beveik visas, kokį matydavo to laikmečio žmonės. Daugelis ir filme, ir knygoje minimų kvartalų, čia įdėti visu gražumu: „Little Italy“, „Brooklyn“, „Midtown“, „Hell‘s Kitchen“, „New Jersey“. Visas miestas yra išdėstytas palyginus sudėtingai, todėl kartais paklysti bus tikrai lengva. Šiaip pagyrimas kūrėjams už tai, jog pakliūti į kitas dalis galime beveik be krovimosi. Tik deja tyrinėdami miestą, kažko labai jau naujo kituose kvartaluose neišvysite, nes daugelis pastatų yra tiesiog nukopijuoti.

Net prieš žaidimo išleidimą nebuvo paslaptis, jog Krikštatėvis ketina daug pasiskolinti iš Grand Theft Auto žaidimų serijos, o gal ir iš tos pačios Mafia. Kaip ir minėtuose žaidimuose, taip ir čia, galite bet kada gatvėje susistabdyti mašiną, pavogti ją, pradėti traiškyti pėsčiuosius ar net kovoti su policija, o vėliau ramiai pabėgti. Jūsų policijos ieškomumo lygis gali būti matuojamas 5 balais. Kuo jis didesnis, tuo policija jūsų labiau ieško. Žinoma, yra galimybė pareigūnus papirkinėti, kad jie reikiamu metu žiūrėtu į kitą pusę. O jei kartais taip jau nepasiseks nei pabėgti, nei papirkti, jūsų gaudynės visada baigsis mirtimi. Tai nėra labai jau blogai, nes tuomet atsirasite artimiausioje ligoninėje už mažą mokestį.

„The Godfather“ gali pasigirti turintis labai lengvą ir paprastą šaudymo sistemą. Vienu mygtukų jūs paprasčiausiai galite nusitaikyti į priešininką ir tuomet jau šaudant nereiks sukti galvos dėl netaiklių šūvių. Visiems mėgėjams viską daryti patiems, yra net funkcija valdyti ginklą kaip įprasta pirmojo asmens šaudyklėje. Pačių ginklų arsenalas turi gan didelį pasirinkimą. Jūsų dėmesiui ginklai nuo paprastų pistoletų iki žymiųjų tomsono automatų. Be įprastų šautuvų, savo arsenale bet kada galite laikyti ir Molotovo kokteilius, dinamitą ir kitus netradicinius ginklus. Beje, kiekvienas iš jų gali du kartus būti patobulintas pas ginklų prekybininką.

O jei kartais pritrūktų kulkų ar tiesiog niežtėtų rankos, jūs bet kada galite pamokyti savo priešininką kumščių kalbos. Kaip ir šaudyme, jūs iš pradžių turite nusitaikyti į priešininką, o jau tuomet visa kova vyksta likusiu mygtuku ar vairalazde. Priklausomai nuo antrosios valdymo, jūs galite savo priešininką ne tik mušti, bet ir sviesti, pavyzdžiui, į artimiausią sieną. Už daužymus, šaudymus, misijų atlikimą ar „stogo“ suteikimą jūs gausite „pagarbos“ taškus. Surinkus tam tikrą kiekį taškų, jūs pakilsite lygiu. Tuomet galėsite patobulinti kurią nors savo savybę ar sugebėjimą. Galėsite pakelti savo šaudymo, kovojimo, gyvybės, greičio ir kitas savybes. Šie patobulinimai padės įvykdyti jau sudėtingesnėmis tampančias misijas.

Kadangi žaidimas buvo multiplatforminis, sunku būtų vienu žodžiu nusakyti grafiką. Galima tik pabrėžti, jog Xbox versija atrodo ganėtinai geriau nei PlayStation 2, o PC savininkai šiuo atveju gali girtis daug geresne grafika už abu anksčiau minėtus. Užtat konsolių žaidėjus galima nuraminti tuo, jog ant PC žaidimas kartais turi pomėgį stabdyti, tuo tarpu konsulinės versijos eina žymiai geriau. Apskritai nesvarbu kur žaisite, žaidimas yra tikrai neeilinis, visų pirma dėl to, jog daugelį dalykų puikiai atkartoja iš filmo siužeto, o originaliajame filme nematyti dalykai kuo puikiausiai inkorporuojami bendrame vaizde.

20 valandų – būtent tiek žaidimas atims iš jūsų, jei norėsite viską peržiūrėti nuo pradžių iki galo ir galiausiai tapti viso Niu Jorko Donu. O apie 100 filmo iškarpų išmėtytų po visą Niu Jorką, laukiančių kada jie bus rasti, prideda dar papildomo laiko, kadangi rasti juos visus yra tikrai verta. Nesvarbu ar jūs matėte filmą, skaitėte knygą ar ne, žaidimas paliks jumyse didelį įspūdį. Žaidimas yra vertas būti žaidžiamas. Ir nors jis turi klaidų, tačiau tokiems kaip aš, kurie nuo pat Mafia išleidimo yra pasiilgę panašių žaidimų, tai puiki proga prisiminti tuos senuosius, įdomiuosius laikus, kai net Mafijoje garbė reiškė šitą.