“Wii” konsolės populiarumu tikriausiai niekas neabejoja . Tą nuolat įrodinėja naujausi konsolių pardavimų rezultatai iš viso pasaulio, taip pat pačių žaidėjų atsiliepimai. O pati „Wii“ jau nuo pat pradžių buvo „kitokia“ konsolė. Daugelis tikriausiai su tuo pilnai sutiktų ir patvirtintu, jog nuo kitų dviejų varžovų „Xbox 360“ ir „PS3“ „Wii“ skiriasi kaip diena nuo nakties. Skiriasi pats jų požiūris į žaidėją ir pačius žaidimus. Tad visiškai nestebina, jog „Wii“ jau nuo pat pradžių turėjo daug daugiau išskirtinių ir specialiai jai pritaikytų žaidimų, nei kitos jos konkurentės. O didėjant „Wii“ populiarumui, tokių tik jai skirtų žaidimų išvysime dar ne vieną. Šįkart naujausias jų – „EA“ darbas Boogie.

Boogie yra pirmasis „EA“ žaidimas, kuris nuo pat pradžių buvo kuriamas tik „Wii“ platformai ir tikriausiai ja ir apsiribos. Pažadų iš pradžių buvo tikrai daug. Skelbta, jog žaidime mes galėsime dainuoti, šokti ir net patys kurti savo muziką. Visa tai – išties įspūdinga, bet kaip įrodė Boogie, vien tokių dalykų neužtenka, kad žaidimas būtų geras. Labai svarbu visa tai puikiai parengti ir pateikti, bei sudėti į vieną vietą. To nepadarius, galiausiai paaiškėja, jog šokti su Wii pulteliu nėra įdomu, karaokė neveikia taip, kaip turėtų, o žaidime esanti muzika kažin ar patiks jaunesniai auditorijai, kuriai ir skirtas šis žaidimas.

Tačiau užtenka tų liūdnų gaidų jau pačioje pradžioje, geriau pabandykime įsivaizduoti, ką mums iš tiesų siūlo žaidimas besislepiantis už Boogie vardo. Taigi, iš viso mes turėsime 5 pasirenkamus veikėjus, kurių kiekvienas turės po penkis skyrius su gan nelogiškomis istorijomis. Visi minėtieji skyriai – tai skirtingos užduotys, kurias jums reikia įveikti norint pereiti istorijos režimą. Keliose iš jų – reikės dainuoti, bet savo balso lavinti pernelyg dažnai neteks, dažniausiai mus pasitiksianti užduotis – šokti. O jeigu jūs dar nenorite ir dainuoti, tai galite pradėti žaisti istorijos režimą be mikrofono. Tuomet dainavimo užduotys bus pakeistos į šokių. Na, o vykdant misijas istorijos režime jūs galėsite uždirbti kreditus, už kuriuos bus galima atrakinti papildomų dainų. Visas jas bus galima prašokti arba pradainuoti pasirinkus atskirai. Jeigu jums kartais to nepakaktų istorijos režime.

Boogie pradžioje jūs būsite supažindintas su pagrindiniais valdymo principais, kurie vyksta pasinaudojant „Wii remote“ ir „nunchuck“ valdymo pulteliais. Viskas ką jums reikia daryti žaidime – tai šokti pagal grojančią muziką, sukiojant „Wii remote“ pultelį į dešinę, kairę, žemyn ir viršun. Tik nenustebkite, jog ekrane atliekami veikėjo judesiai gerokai skirsis nuo jūsų pultelio judesių. Pagrindinis principas yra toks, jog, pavyzdžiui, jums nuleidus pultelį žemyn, veikėjas ekrane atliks kokį nors šokio judesį prie žemės. Taigi principas yra vienas – kambaryje jums šokti tikrai nereiks, užteks tik pasukti pultelį į reikiamą pusę, reikiamu laiku.

Apie patį šokimo mechanizmą būtų galima pasakoti išties ilgai ir nuobodžiai, pridedant minčių apie įvairiausius galimus kombo judesių variantus, bei galimybėmis pasinaudoti papildomomis priemonėmis. Bet visgi lengviausia žaidimo principą yra paaiškinti keliais žodžiai: mojuokite pultelį ir jūs laimėsite. Tiesa, yra galimybė gerokai paįvairinti šį monotonišką dalyką. Atsistokite ir judindami pultelį šokite kartu su veikėju. Tokiu būdų, jūs bent jau turėsite galimybę išbandyti naują aerobikos rūšį. Tačiau tai viskas, ką jūs galite norėdami pagyvinti šokio užduotį. Netgi sudėtingesnis lygis nepakeičia trečiame sakinyje išsakyto patarimo visiems žaidėjams.

Bet šokis – tai tik viena žaidimo pusė. Savo jėgas dar teks įrodinėti ir karaokė režime, kurį galėtume lyginti su tokiais žaidimai, kaip „SingStar“ ar „Karaoke Revolution“. Jo metu, dainų žodžiai pasirodo ekrane apačioje, su šalia esančiais horizontaliais kvadratais, atspindinčiais toną. Jums dainuojant, prie tono esantį rodyklę parodo, kaip jūs dainuojate dabar ir kiek dar jums reikia pasistengti, kad atliktumėte dainą, kaip tikras profesionalas. Tiesa, niekam ne paslaptis, jog tokio stiliaus žaidimuose dažniausiai nereikia tiksliai atkartoti isų pateikiamų žodžių, užtenka tik pataikyti į toną. Bet „Boogie“ kitus savo priešininkus išties aplenkė, jame netgi nereikia dainuoti iš tikrųjų. Jūs galite paprasčiausiai švilpauti ar kitais daiktais sukelti triukšmą, kuris vienaip ar kitaip šiek tiek atitiktų atliekamą dainą. Ir jūs praeisite, be jokių problemų.

Tikriausiai kiekvienas žaidėjas sutiks, jog pagrindinis karaokė dalykas yra dainos. Būtent dainos ir yra ta vežančioji grandis, kuri įskiepija mums norą žaisti dar ir dar. Žinoma, jeigu tik yra mums patinkančių dainų. „Boogie“ šiuo atveju yra kažkur tarp viduriuko. Turi jis ir gerų dainų, turi ir blogų. Iš įdomesnių galima paminėti „Fergaliciuos“, „SOS (Rescue Me)“, Let‘s Get It Started“, „Don‘t Cha“ ir keletą kitų. Taip pat žaidime galime sutikti ir keletą senesnės kartos dainų, kas išties įdomų, kadangi žaidimas tikriausiai norėjo patikti gerokai jaunesnei auditorijai. Galėsime klausytis tokių 70-ųjų kūrinių, kaip „Brick House“, „Celebration“, „Love Rollercoaster“ ir kitų. Tiesa, per daug vilčių neteikite sau, jeigu esate šių ir panašių melodijų gerbėjai. Visos senosios dainos yra šiek tiek remiksuotis, galbūt reiktų sakyti – sušiuolaikintos, kitos šiek tiek apkarpytos ir panašiai. Tad jeigu ieškote tikrų dainų, tai žiūrite tikrai ne ten.

Na, bet šiek tiek davę velnių daugeliui žaidimo sričių, galiausiai galime jį ir pagirti. Už stilių ir už gražų vaizdą akiai. Visi veikėjai yra puikiai sukurti, dažnas jų gali pasigirti turintis išties unikalų stilių. Aplinkos taipogi mielos akiai, dažna jų puikiai atitinka mums duotos misijos siužetą, bei neiškrenta iš bendro konteksto. Galbūt ne viskas pernelyg labai originalu, bet užtat kokybiška, gražu ir miela akiai. Na, o komiksinis stilius puikiai dera tiek prie bendros žaidimo dvasios, tiek ir prie jo pavadinimo – „Boogie Woogie“ taip sakant.

Apskritai, „Boogie“ nėra kažkoks blogas žaidimas ar visiškai nevykęs projektos. Taip, jame bėdų, problemų ir šiaip ne visai atitinkančių tarpusavyje dalykų tikrai rasime. Bet bendras žaidimo balas tikrai matuojamas nevien pagal tai. Dar labai didelis dalykas yra ir linksmumo faktorius, t.y. kiek įsimintinų ir džiugų emocijų jis jums sukėlė. „Boogie“ šioje srityje išties stiprus. Žinoma, „hardcore“ žaidėjai jo tikrai neįvertins, bet jaunesniai auditorijai, ne tokiems išrankiems žaidėjams turėti savo „SingStar“ versiją „Wii“ konsolei, o tuo pačiu ir originalų šokių simuliatorių (tereikia tik jūsų išradingumo), yra tikrai puikus šansas.