Manau nesunkų būtų suskaičiuoti kiek praėjo laiko nuo „Black & White 2” pasirodymo, kadangi jau greitai galėsime švęsti vienerių metų jo sukaktį. Iš tiesų, atrodo dar visai neseniai sedėjome ir išsiilgę laukėme išgirtosios antrosios dalies. Ir sulaukėme, vieniems ji pasirodė nuostabi, kitiems tiesiog beviltiška. Praėjusiais metais žaidimas paprasčiausiai pasimetė tarp gausybės kitų ir liko mūsų neapžvelgtas, bet šiais metais, tik pasitaikius progai būtinai stengiamės ištaisyti šias klaidas.

Taigi, po truputį pradėkime gilintis į patį žaidimą „Black & White 2” (toliau BW2). Kaip jau turbūt pirmą dalį bandę žaidėjai pastebėjo, „BW“ turi ypatybę traukti tris skirtingo žanro mėgėjus. Pirmasis dažniausiai būna gyvūnėlių mylėtojas, kuriam galimybę auginti didelį padarėlį tiesiog užkaitina kraują. Tokių nedomina nei jų valstybės piliečių gerovė, nei šalia savos valstybės esanti priešai. Užtat gyvūnėlis priežiūros stoka nesiskundžia.

Antrieji ir tretieji daugiau žiūri į bendrą valstybės gerovę, piliečių gerovę, o gyvūnas jiems tampa puikia pramoga po sunkios „dievo darbo dienos“. Būtent galimybė išmėginti savo jėgas tokiose sferose, apie kurias seniau žmonės kurdavo legendas. Taip, dabar jūs galite kurti legendas. Antroji dalis kuo puikiausiai išlaiko šią savybę ir savyje sutalpina net kelis žanrus. Jame jūs turėiste statyti didingus miestus, vadovauti armijoms ir žinoma rūpintis savo augintiniu.

Taigi, abi šios grupės turės galimybę įsijausti į dievo vaidmenį. Pagal žaidimo istoriją, jūs būsite vienas iš graikų dievų, tačiau visgi tikėtis užimti Dzeuso ar kokio kito tradicinio dievo vietą, girdėto paskutinėse istorijos pamokose, visgi neverta. Jūs būsite unikalus dievas. Iš tiesų pati žaidimo plotmė yra labai įdomi taip pat. Nors mes ir esame nugrūsti į fantastinį pasaulį, tačiau jis bus apgyvendintas visiškai realiomis civilizacijomis, kaip antai aztekai, graikai, japonai ir skandinavai. Dar vienas malonumus dalykas pirmą kartą pasitinkantis „BW“ žaidime yra įdomi istorija, kuri leis netgi pabaigti žaidimą.

Tačiau būti dievu, nėra jau taip lengva. Visų pirmajūs visados turite turėti abipusį santykį su savo tauta. Jie meldžiasi jums, todėl jūs ir gyvenate. Jei jus užmirš ir nustos garbinti, išnyksite ir jūs pats. Taigi, norint kad jūs atliktumėte bent kokį nors mažą darbelį, kad ir stebuklą, privalote turėti manos. O ją gausite tik tuo met, kai kas nors tikės jumis. Kuo daugiau tikinčiųjų, tuo daugiau manos, tuo galingesnis esate jūs. Tačiau įdomiausia čia visgi yra ne tai. Jau iš pavadinimo buvo galima nuspėti, jog žaidime turėsite galimybę pasirinkti dvi skirtingas puses: juoda ir balta. Gerieji dievai savosios manos semsis ir iš jų žmonių suaukotų dovanų savo dievui, tuo tarpu piktiesiems paprasčiausiai reiks, pasinaudojus savo magiška ranka, kokį vargšą žmogelį paaukoti šventajai ugniai.

Bet negalvokite, jog tapus geručiu naudoti šios visagalės rankos jau nebeteks. Atvirkščiai, ji bus vienas pagrindinių įrankių bendravimui su savo pasekėjais žemėje. Jos pagalba galėsite nurodyti tautai kurioje vietoje norite naujo pastato, taip pat ką daryti su resursais ir panašiai. Taip galėsite valdyti savo miestą: nurodinėti į kurią pusę plėstis, ką stattyti dabar, o ko nestatyti.

Pačiame žaidime realiai yra dvi skirtingos pergalės galimybės. Pirmoji viską nuveikti taika, pasinaudojus savo laimėjimais. Pasirinkus šį kelią, jums didžiausią rūpestį turėtų sudaryti miesto subalansavimas, kuris yra gan sudėtingas dalykas. Tačiau perpratę jį, galėsite pastatyti ištisus megapolius, kurie ir privers priešus pasijusti menkaverčiais prieš jus. O tokiu atveju, didžioji dalis priešo miestų gyventojų sumanys prisijungti prie jūsų imperijos, taip padarydami paslaugą jums ir nusiųsdami priešininką į kapus.

Tuo tarpu rinkdamiesi karinį pergalės atvejį, savo laimėjimą įtvirtinsite ginklo pagalba. Tačiau nevertėtų apsigauti. Net ir pasirinkus ginklu nukariauti varžovus, statyti savus miestus ir tiksliai subalansuoti juos visgi teks, kadangi juo didesnė armija bus, juo galingesnę infrastruktūrą turėsite pastatyti jai išlaikyti. Taip pat verta gerai pagalvoti prieš renkantis karinį kelią, nes tai nežada greitesnės pergalės, kaip gali atrodyti. Tiesa, su miestais turėsite vargti ilgai ir daug, bet prijungus armijas prie šio tikslo, turėsite tikrai ne ką mažiau darbo.

Bet, nors visa tai atrodo gražiai paskaičius, tačiau praktiškai taip nėra. Labai smarkiai pačiam žaidimui kenkia monotonija. Taip, iš pradžių statyti miestus yra nepaprastai įdomu ir šaunu, bet tik iš pradžių. Vėliau, kai geriau perprantate kas kur ir kaip, tuomet statyti miestus yra daugiau nei nuobodu. Tuo labiau, kad norėdami išplėsti imperiją turėsite pastatyti en po vieną ir ne po du naujus miestus. Žiauriausia, kad kiekvieną kartą turėsiet visą procesą pakartoti iš eilės, ir taip dar kartą, ir dar kartą, ir dar kartą, ir dar kartą, ir dar kartą, ir dar kartą, ir dar kartą… Jums jau pabodo skaityti? O ką kalbėti kai šitaip kartojasi daugybės valandų procesas.

Ačiū dievui (taip, dabar tai jūs) yra labiausiai pirmoje dalyje sužavėti dalykai – gyvūnėliai. Taip, sutalpinti simsus ir miestų statybos žaidimą viename tikrai nėra lengva. Taigi, galėsite turėti keturių skirtingų rūšių augintinius: karvę, liūtą, beždžionę ir vilką. Bet norint turėti gerą ir paklusnų gyvūną, teks ganėtinai daug pavargti. Bendrai mokymas yra susijęs iš dviejų pagrindinių dalių: apdovanojimo ir bausmės.

Pats gyvūnas, nors ir turintis ganėtinai aukštą DI, bet visgi nėra toks imlus mokslams kaip norėtusi mums, sėdintiems šiapus ekrano. Tuo labiau, kad ir žodyje „mokslas“ sutelpa ne tik banalus gyvūno treniravimas, bet ir daugybę valandų vargo norint turėti gerą pagalbininką. Viskas priklauso tik nuo jūsų: galite turėti žudymo mašiną, kuri įvarys baimės kiekvienam bent užsiminusiam apie ją, arba galite užsiauginti pagalbininką, kuris padės valstiečiams laukuose, statys pastatus ir linksmins jūsų liaudį. Dar daugiau, nuo to kas bus jūsų gyvūnas priklausys ir jo išvaizdą. Velnias visados lieka panašus į velnią.

Žinodami kaip greitai vystosi technologijos, vienerius metus mes galime laikyti nepaprastai dideliu laiko tarpu. Tuo labiau, kad informaciniu technologiju tobulėjimo greičiai tuo neleidžia nė suabejoti. „BW2“ pasirodė prieš metus, bet jo grafiką net ir šiandien yra įspūdinga. Taip, žaidimas savyje turi tokių momentų, kai pamačius telieka giliai sušukti „oho“.

Deja, bet aprašant apie patį žaidimą, jaustukas „oho“ nelabai tiktų. „BW“ fanai, ištroškę žaidimo ir nuo pirmojo laikų jau spėję išbandyti viskas kas tik įmanoma. Laikui bėgant senieji fanai apie antrąją dalį gali susidaryti ne kokią nuomonę, nes šiam žaidimui trūksta „to kažko“, ką turėjo pirma dalis. Labiausiai akis bado „geimplėjaus“, kuriame esantys trūkumai neleidžia žaidimui mus prikaustyti ilgai ir laimingai. Tai nemalonu, nes pirkdamas žaidimą visados tikiesi geriausio. Bet iš kitos pusės, jei jums pirmasis „BW“ buvo nuostabus, nepabandyti antroji taptų nuodėmė. Tuo labiau, kad žaidimo problemos ne kokios nors techninės, dėl kurių nebūtų įmanoma jo žaisti ar kažkas labai nervuotų, o kitos. Jas galima apeiti, bandyti nepastebėti ir džiaugtis tuo ką matai prieš akis: savo žmones, gyvenančius ramius gyvenimus ir besimeldžiančius jums, savo gyvūną, padedanti jiems ir suteikianti džiaugsmo jums. Tai idilė! Išnaudokite šią minutę, o nesižvalgykite pernelyg daug į ateitį.