Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2008/07. Teksto autorius: Xan

Liaudies išmintis sako: „Jei Tavo laive du alkani padėjėjai: pernelyg savimi pasitikintis slaptasis agentas bei žavi ginkluota panelė, turinti neaiškių kėslų, bus bėdos.“ Deja, Džekas Kynas prietarais netikėjo, todėl visiškai vienas, neturėdamas laivo ar kitos galimybės pasprukti, liko žemėlapiuose nepažymėtoje Danties saloje, valdomoje blogojo daktaro T, kuris ketina užvaldyti visą Britų imperiją, o galbūt net ir visą pasaulį, veisdamas savo viską ėdančius augalus. Sveikas atvykęs į animacijos pasaulį.

Nepaisant trečiojo žaidimo matmens, paliktas įprastas valdymas vien pele. Tačiau, pasirodo, jos visiškai pakanka ir „indianadžounsiškam“ laipiojimui atbrailomis bei lianų kapojimui, ir veiksmo scenoms degančiame lėktuve ar greta tiksinčios bombos, ir sėlinimui. Tik štai pelės klavišai atrodo tarsi sukeisti: kairysis pateikia informaciją apie daiktą, o naudoja jį dešinysis.

Pats metas prabilti apie tai, dėl ko čia visi susirinkome, t. y. apie galvosūkius. Būtent man visi sprendimai atrodė tokie, kaip čia pasakius, keisti, kad galiausiai ėmiau bandyti visus savo inventoriaus daiktus su visais interaktyviais aplinkos objektais. Tiesiog net netoptelėdavo, kad dešrelių „grandine“ galima žvejoti, o skėčiu — varyti dramblį.

Jack Keane netgi yra „atrakinamų“ gėrybių, tik, gaila, esmės čia nematau. Antrąsyk pradėti nuotykių žaidimą būtų tikra beprotystė, tačiau tai vienintelis būdas pajusti pilnatvę, jei visko „neatrakinai“ pirmąjį kartą.

Esu tikras, turėjau ir daugiau priekaištų, tačiau pabaigęs žaidimą viską pamiršau. Buvo labai smagu ir linksma, dar dabar kartkartėmis kvatoju prisiminęs.