Kai kurie žaidimai tampa legendomis, tačiau laikui bėgant juos pažaisti tampa vis sunkiau ir sunkiau, nes su laiku keičiasi techninė įranga ir senuosius žaidimus paleisti tampa vis sunkiau. Būtent dėl to visada smagu, kai tokios legendos atnaujinamos bei perleidžiamos. Tuomet galima vėl valandų valandas prie jų praleisti, taip smagiai švaistant savo brangų laiką. Be to, tokie produktai priverčia žaidėjų nepamiršti savo senai buvusių herojų… Na, tokių kaip kirmėliukai, kurie nors ir neturėdami tokių įsimintinų vardų kaip Duke Nukem sugeba nuversti kalnus tikrąja šia žodžio prasme! Iš ties, smagu, kad jie vėl sugrįžo naujame „Worms Ultimate Mayhem“ žaidime, kuris iš tiesų nėra kažkas daugiau kaip „Worms 3D“ bei „Worms 4: Mayhem“ žaidimų atnaujintos versijos sulipdytos į vieną atskirą žaidimą!..

Šia proga pateikiama septynias „tiesas“ apie šį naują „Worms“ serijos atstovą.

 

 

Mėgstantiems žaisti ne tinklu, „Worms Ultimate Mayhem“ turi tikrai ką pasiūlyti. Vien vykdant pagrindinės istorijos misijas, paimtas iš „Worms 4: Mayhem“ žaidimo, gali tekti sugaišti žaidime virš 10 valandų. Ką jau kalbėti apie iššūkius, kurių metu teks istorijoje matytuose žemėlapiuose žaisti šiek tiek kitaip (pavyzdžiui, vien naudojantis snaiperių šautuvais), arba apie lygius paimtus iš „Worms 3D“ žaidimo, arba apmokymų lygius… Gali būti, kad jie suteiks žaidimui dar papildomų 10 valandų. Bet, kad nebūtų dar ir to maža, visada bus galima susikurti savo nuožiūra mačus! Šiais laikais, kai dauguma žaidimų vienam žaidėjui trunka mažiau 10 valandų, tokie skaičiai iš ties įspūdingi.

Žaidimas vienam žaidėjui sukurtas kone idealiai. Misijos gana įvairios, o prieš kai kurias iš jų rodomi trumpi filmukai, kurie motyvuoja nenuleisti rankų bei paaiškina ką reikės daryti. Realiai yra tik vienintelis minusas – filmukų prasukimas žaidžiant „Worms 3D“ misijas nėra įmanomas. Būtų, gal tai ir ne minusas, tačiau tos misijos nėra jau tokios lengvos, kad nereikėtų jų nepakartoti, o kartojant vis reikia žiūrėti tą patį per tą patį. Tai iš tiesų nervina.

 

 

Kaip ankstesnėse dalyse taip ir šioje, taip ir šioje kone visas žaidimas žaidžiamas kirmėliukams kariaujant tarpusavyje. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar galima rinktis iš milžiniško ginklų arsenalo. Tiesa, dažniausiai, deja, visas jis nepasiekiamas. Kirmėliukams priklausomai nuo žaidžiamo mačo tipo bei pačio lygio, komandos, kuriai jie priklauso, skiriasi ir ginkluotė. Laimei, kartais iš dangaus krenta dėžės, kuriose galima rasti trūkstamos ginkluotės.

Ginkluotė žaidime labai įvairi. Jei norisi pasprogdinti, galima naudotis tiek mėtomomis bombomis, padedamu dinamitu arba žemės minomis. Jei – pašaudyti, galima naudotis kelių tipų šautuvais, raketsvaidžiais bei super avelėmis. Jei esi gerbėjas ne tokių sudėtingų ginklų, gali naudotis kumščiais bei beisbolo lazdomis. Sudėtingų ginklų gerbėjams žaidimas vėlgi turi ką pasiūlyti. Galima pasirinktas vietas žemėlapyje bombarduoti iš oro: karvėmis, asilų skulptūromis bei kažkuo, kas panašu į įprastas bombas. Tuo tarpu žemėje, galima pasinaudoti niurnančia bobute – teroriste arba bėgančia avele, vyruku-balionu, į judesį reaguojančiu kulkosvaidžiu… Žodžiu, tų ginklų tiek, kad atsiminti visus ir kam nors išvardinti yra sunku. Ką jau bekalbėti apie jų panaudojimą žaidime. Apsispręsti tai tikrai nėra lengva. Bet, kai kam, atrodo dar ir to per mažai, nes žaidime galima susikurti savų ginklų, kuriuos galima priskirti savo susikurtoms komandoms (kiekviena komanda gali turėti po vieną tokį ginklą). Nors tokių ginklų greičiausiai ir nepavyks išvysti žaidžiant prieš kompiuterinius varžovus, tačiau žaidžiant tinklu visko gali nutikti. Nereikia tuomet stebėtis, kaip kažkas gavo tau idealų ginklą, nes atsakymas visada bus tas pats – sukūrė.

 

 

Nors žaidime ginklai ir vaidina gana didelį vaidmenį, tačiau įrankiai taip pat gana svarbūs. Taip pat kaip ir ginklų atveju, šiek tiek jų būna savame inventoriuje bei šiek tiek dar galima susirinkti. Įrankiai padeda kirmėliukams padaryti tai, ko šie kitaip niekaip nesugebėtų padaryti. Pavyzdžiui, gėrimas, užauginantis Ikaro sparnus, padeda užskristi ant aukštai esančių vietų, o platforma tinkama statytis tiltelį nuo vieno taško iki kito. Nors pirminis jų panaudojimas atrodo visai nekenksmingas, tačiau jų pagalba galima sugalvoti įvairiausių būdų kaip aplinkos objektus paversti ginklais. Pavyzdžiui, pasinaudojus išaunančia virve galima pritempti tolėliau gulinčią miną prie priešo. Štai todėl protingas įrankių naudojimas gali padaryti daugiau priešams žalos nei vien tik ginklų naudojimas.

 

 

Skirtingai nei pirmtakuose „Worms 3D“ bei „Worms 4: Mayhem“ „Worms Ultimate Mayhem“ žaidime naudojama „Steamworks“ sistema, kurios pagalba galima žaisti tinkle. Kartu su šiuo pokyčiu atsirado ir galimybė pakviesti savo Steam’o draugus bendriems mačams kelių pelės mygtukų paspaudimu. Tai tikrai labai patogu. Visgi, nors pati sistema atrodo gana gerai, tačiau ne visada puikiai veikia. Automatinė žaidėjų parinkimo sistema kartais niekaip nesugeba rasti žaidėjų. Kas dar blogiau, kartais net nesuradus priešininkų parodomas pranešimas, kad tokio mačo jau nebėra. Atrodo, kad žaidimo kūrėjai šioje vietoje nevisai gerai atliko savo darbą, bet tikėtina, kad su būsimais žaidimo atnaujinimais tai pasitaisys.

Žaidžiant tinkle galioja visos tos pačios taisyklės kaip ir žaidžiant vienam žaidėjui. Taip pat galima užsidirbti Steam’o pasiekimus. Bei taip pat įmanoma rinktis iš tokių pačių žaidimo režimų:
* „DeathMatch“, kuriame reikia tiesiog išžudyti visus priešininkų kirmėliukus;
* „Homelands“, kuriame kaip ir „DeathMatch“ režimo atveju reikia daug žudyti, tačiau čia kiekvieno žaidėjo kirmėliukai startuoja nuosavose teritorijose;
* „Destroy“, kuris panašus į „Homelands“ režimą, tačiau jame reikia naikinti ne kirmėliukus, bet jų gimtasias žemes;
* „Statue Defend“, kuriame reikia išnaikinti visas priešų turimas statulėles tuo pat metu apsaugant savas;
* „Survivor“, kuriame reikia išžudyti priešų kirmėliukus po vieną (vienu metu žemėlapyje yra tik po vieną kirmėliuką iš kiekvienos komandos).

Galima žaisti tiek reitinguotuose tiek nereitinguotuose mačuose. Nors reitingavimas gali gąsdinti, tačiau iš tiesų jis nėra baisus. Reitingai lemia tik tai, kurioje sąrašo vietoje esi. Be to, reitinguotuose mačuose žaidimas startuoja automatiškai po 30 sekundžių po to, kai prisijungia naujas žaidėjas į mačą. Nors tokia sistema galėtų būti šiek tiek dar tobulesnė, tačiau palyginus su nereitinguotų mačų sistema, kurioje kiekvienas žaidėjas turi paspausti mygtuką, pažymintį jį pasiruošusiu, reitinguotų mačų sistema daug patogesnė žaidėjui. Joje daug daugiau šansų sužaisti mačą prieš nepažįstamus žmones nei nereitinguotoje. Pastarojoje kartais taip nutinka, kad ilgai laukiama žaidėjų ir kai susirenka reikiamas žaidėjų skaičius kažkurie keli kažkur pranyksta ir nepaspaudžia tų pasiruošimo mygtukų (kaip tyčia dažniausiai tokiu atveju dingsta tas, kuris turi teisę administruoti žaidimą).

 

 

Kaip ir ankstesnėse „Worms“ serijos dalyse, taip ir šioje kirmėliukų išvaizdą galima tobulinti kone iki begalybės – tam yra atskira žaidimo vieta. Na, o jei ko nors trūks galima nusipirkti iš virtualios parduotuvės už taškus užsidirbtus pereinant vienam žaidėjui skirtus lygius. Tiesa, kai kurie pirkiniai bus parduodami kitaip – reikės savo Steam’o praskyroje turėti senesnius „Team-17“ kompanijos kūrinius (iš tiesų, tai tikrai geras bonusas ištikimiems kompanijos fanams).
Nors žaidime ir galima kurti žemėlapius, tačiau visos jos baigiasi atsitiktinių žemėlapių generavimu ir išsaugojimu. Nėra jokių galimybių žemėlapius redaguoti. Gaila, o juk tai bene įdomiausia vieta pasireikšti žaidėjams. Juk būna kartais, kad jų kūriniai pranoksta žaidimo kūrėjų. Gerai bent tiek, kad žaidime galima kurti skirtingus lygių žaidimo stilius. Taip bent tie patys lygiai, juos žaidžiant su skirtingais nustatymais suteikia šiek tiek kitokį pojūtį ir ilgėliau neatsibosta.

 

 

Greičiausiai kirmėliukai nebūtų tokie žavūs, jei žaidimo kūrėjai būtų pasidavę fotorealistiškai atrodančių trimačių žaidimų madai. Nors „Worms Ultimate Mayhem“ lyginant su pirmtakais „Worms 3D“ bei „Worms 4: Mayhem“ ir naudoja atnaujintą grafinį varikliuką, dėl kurio žaidimas atrodo gerai, tačiau stilius išlieka tas pats – trimatė pieštinė grafika. Žaidimas ir toliau išlieka toks pat mielas ir linksmas. Orientuojamasi labiau į linksmumą nei išvaizdą. Žinoma, nepamirštami ir minimalūs patobulinimai ištaisantys žaidimo pirmtakuose padarytas klaidas (pvz. patobulinta valdymo schema ir kamera). Toks kelias geras. Žaidimas taip ne tik glosto serijos fanų širdis, bet taip pat yra teisingame kelyje, norėdamas patraukti ir su šia žaidimų serija nesusipažinusių žaidėjų širdis. Visgi, kaip būtų gaila, nors kelias aiškus, tačiau žaidimo kūrėjai sugeba iš jo kažkaip nukrypti. Galutiniame žaidimo variante vis dar yra problemų su kamera bei vartotojo sąsaja nepakankamai atidirbta, vertinant ją šių dienų standartais (t.y. šiuolaikinių žaidimų gerbėjui gali būti sunku suprasti kaip pasinaudoti kai kuriomis žaidimo funkcijomis). Dirbtinis intelektas, nors ir yra skirtingų lygių, kartais elgiasi gana vienodai – kvailai. Kitaip tariant tobulėti tikrai yra dar kur, tačiau kūrėjai mano šiek tiek kitaip, o žaidėjas jaučia neišbaigtumo pojūtį. Gerai bent tiek, kad šis pojūtis nelabai smarkiai trukdo mėgautis šiuo žaidimu.

 

 

Nors „Worms Ultimate Mayhem“ turi šiokių tokių problemų, tačiau reikia pripažinti, kad tai visiškai vykęs produktas. Tiek žaidimas tinkle, tiek vienam žaidėjui skirtos misijos padeda labai puikiai švaistyti maloniai laiką. Tuo labiau, kad kaina, už kurią parduodamas žaidimas, tikrai atitinka turinį.