Ilgoko ir keisto pavadinimo „Akiba`s Trip: Undead & Undressed“ man nesusisiejo su jokia konkrečia antrašte, todėl pirmą kartą antraštei skirtoje vietoje tiesiog palikau tris taškus. Tikriausiai tam įtakos daugiausiai turėjo tai, kad šis žaidimas, atmetus visa kita, yra apie karštligišką bėgiojimą Akihabara rajone Japonijoje ir žmonių nurenginėjimą. Taip, net moterų ir, dažnai, ypač moterų. O jos visos atrodo taip, kaip įprasta japoniškiems žaidimams ar anime serialams. Tačiau iš karto nuraminsiu tuos, kas lengvai nustemba: apsipratus su tokia žaidimo koncepcija, žaidėjų laukia ne tik visai padori bei įtraukianti istorija, bet ir smagus, kiek neįprastas žaidimo procesas. „Akiba`s Trip“ nepaliks ir abejingų, jei suteiksi žaidimui daugiau nei vieną šansą.

Šio kiek prieštaringo žaidimo kūrėja – studija „Acquire“ – savo karjerą pradėjo 1998 metais, su pirmuoju „Tenchu“ serijos žaidimu, skirtu žaidimų kompiuteriui „PlayStation“. Vėliau ši studija daugiausiai savo dėmesio ir laiko skyrė būtent „Tenchu“ žaidimams, o taip pat išgarsėjo (žinoma, čia labiau turiu omenyje vakarus bei Europą) su „Way of the Samurai“ serija bei žaidimais „Wizardry“. Be abejo, šiai kūrėjų studijai priskirti galima ir daugiau nuopelnų, tačiau šiuos išskyriau vien tam, kad parodyti, jog tie sudėtingi, įsiminti bei gana tamsūs žaidimai apie nindzes ir samurajus buvo sukurti rankomis žmonių, kurie dabar visus kviečia įtemptų grumtynių metų viduryje baltos dienos nurenginėti žmones Akihabaroje. Bet vėlgi, nežinočiau kūrėjų, galbūt žaidimo ir neįsijunkčiau – jame, po šia sunkiai priimama koncepcija glūdi visai puikus žaidimas.

Vos tik žaidimas prasideda – iš karto prasideda ir veiksmas, todėl jei žaidėjas pradeda žaisti mieguistas – „Akiba`s Trip“ jį garantuotai pažadins. Čia pagrindinis veikėjas Nanashis yra įsiviliojamas į keistą pogrindinę organizaciją, į kurią jį prisiviliojo grupelė įtartinų veikėjų pasiūlydami jam anime figūrėlių kolekciją, kurios negalėtų atsisakyti nė vienas otaku. Tačiau laimikio Nanashi negavo, o vietoje to buvo priverstas iškęsti eilę bandymų, testų ir dar bala žino ko, po kurių jis tapo… vampyru. Ar bent kažkuo panašiu į šiuos padarus, nes nors ir nebijantis česnako, Nanashi daugiau nebegali be rūbų išlįsti į dienos šviesą, kas reiškia, kad jei kas nors jį šviečiant saulei nurengtų – jis išgaruotų. Tas pats galioja ir visiems herojaus priešams, todėl tai ir tampa pagrindiniu žaidimo argumentu tam, kad žaidėjai galėtų nurenginėti vyriškos ir moteriškos lyties veikėjus iki jų apatinių. Tiesa, pagrindiniam herojui iškart pradeda talkinti žavi romaus būdo mergina Shizuku (ji, beje, labai žaviai apsirengus). Nors ai, ką aš čia… Pagrindinis žaidimo veikėjų ratas yra beveik vien merginos, kurios ir apsupa Nanashi, todėl tiems, kas žaidime labai vertina šį aspektą – „Akiba`s Trip“ padovanos tikrą šventę.

Be kita ko šį žaidimą stipriai pagyvina jo humoras bei išties šmaikštus istorijos išpildymas net per pačius paprasčiausius dialogus tarp veikėjų. T.y. vien renkantis visiškai beprotiškai skambančius atsakymus į kitų veikėjų Nanashi užduodamus klausimus galima netyčia susilaukti žaidimo pabaigos jau po 5 min. žaidimo. Žinoma, faktas, kad „Akiba`s Trip“ dažnai tenka balsu juoktis ar stebėtis kūrėjų išmone labai daug prideda vis atsinaujinančiam norui imti konsolę į rankas vien dėl šio žaidimo. Kalbant atvirai, žaisdamas „Akiba`s Trip“ pastebėjau tokių temų, kurių vengia ne tik žaidimų, bet ir apskritai bet kuri populiari rinka – kinas, muzika, kt. Todėl kūrėjams verta atiduoti pagarbą vien už sugebėjimą kūrybiškai perteikti net neįprastas temas ar pokštus taip, kad jie derėtų bendrame žaidimo pasaulyje ar net jį papildytų.

Pats žaidimo procesas yra nesudėtingas ir toks, į kurį gana lengva įsivažiuoti: pagrindinis veikėjas su savo palydovu (dažniausiai tai palydovė) laksto po Akihabaros rajoną (kuris, beje, tikrai puikiai atkurtas, bet apie tai – vėliau) ir vis įsivelia į kovas su kitais veikėjais. Pačios kovos vyksta labai laisvai, veikėjas jų metu valdomas itin lengvai ir jose galima išgyventi net ir neturint stipresnių ginklų bei kaunantis prieš gerokai labiau pasiruošusius priešus. Tačiau kovų esmė visuomet išlieka tokia pati: vieni veikėjai smūgiuoja kitus su turimu ginklu/daiktu (tai gali būti net kramtomų gumų automatas) trimis kryptimis – aukštai, tiesiai ar žemai. Norint savo priešininkus nurengti, teks juos smūgiuoti visomis kryptimis, nes priklausomai nuo to, kur smūgiuosite, priklausys, kuriuos varžovo rūbus pažeisite – galvos apdangalus, marškinius/striukę ar kelnes. Kai rūbai bus pakankamai pažeisti, galima bus inicijuoti nurengimą (žinau, skamba absurdiškai), kuriam pavykus, galima bus bandyti tęsti kombinacija ir tuo pačiu be, tarkim, marškinėlių, kitam veikėjui nuplėšti ir kelnes arba kepurę bei pereiti prie kitų veikėjų. Tai, nors skamba ir painokai, yra labai smagus bei įtraukiantis procesas, todėl „Akiba`s Trip“, stebėtinai, sunku padėti į šalį ar numesti, nes norisi įsitraukti vis į naujas nurenginėjimo varžybas. Bet ne vien dėl šio iškreipto fakto, o todėl, kad po šia užmačia slypi tiesiog labai gerai suręsta bei išpildyta kovų sistema.

Tiesa, neverta nustebti, jei įsivėlus į kovas nurengsi ne tu, o tave – taip dažnai atsitiks tinkamai nepasiruošus kovoms, nes priešų dažnai bus apie tris ir daugiau, o tu – dviese su palydove. Žinoma, žaidėją lydinti herojė dažniausiai tikrai bus didelė pagalba ir ne tik nukreips į save priešininkų dėmesį, bet dažnai dalį jų pati ir nurengs. Tačiau bet kokiu atveju prieš išsiruošiant į kovą būtina apsilankyti žaidėjo inventoriuje ir Nanishi tinkamai paruošti kovai – parinkti galvos apdangalą, apvilkti jam daugiausiai gynybos taškų turinčius marškinėlius, džinsus įduoti į rankas kokį nors ginklą, turintį daugiausiai kovos taškų. Šiuo būdu pergalę pasiekti bus lengviau ir nereikės kęsti skaudžių pralaimėjimų. Tiesa, nelabai aiški yra Nanishi šokinėjimo funkcija – nei kovose, nei tyrinėjant Akihabara rajoną ji per daug nepravers, bet ir nėra taip prastai integruota į žaidimą, kad trukdytų. Klausimas tik, kam ji skirta?..

Tačiau kas man dar patinka žaidime (neskaitant kovos sistemos), tai galimybė žaidėjui ne tik įsitraukti į įvairius santykius su kitais veikėjais, bet ir rinktis, kuriems jų, t.y. kurioms veikėjoms, Nanishi turėtų būti prielankesnis. Visas šis prielankumas bus nulemiamas daug skirtingų būdų, kurių visi – vienokie ar kitokie žaidėjo pasirinkimai. „Akiba`s Trip“ priartėjus prie pabaigos, žaidimui bus daugiau nei aišku, kam simpatizuoja žaidėjas ir pagal šias simpatijas jam bus skirta viena iš penkių žaidimo pabaigų. Toks sprendimas – gana originalus ir visai patogus tiems, kas mėgsta ieškoti priežasčių žaidžiamus žaidimus pereiti daugiau nei kartą neskaitant tų, kurios susijusios tiesiog su trofėjų gavimu. Dar galima tokiu kūrėjų sprendimu pasidžiaugti ir dėl to, kad visos veikėjos – žavios ir visos vertos dėmesio ar pažinimo, todėl su kiekviena jų eksperimentuoti tiek bendravime, tiek kovos lauke pasirinkus ją kaip palydovę verta.

Žaidime pateikiama vietovė – Akihabaros rajonas Japonijoje – yra visiškai autentiškai atkurtas ir grafiškai smagiai perteiktas žaidime rajonas su daugiau nei 130 šio rajono parduotuvių. Viskas atrodo labai įspūdingai, ypač jei bent kiek prijauti japonų kultūrai ir nenori praleisti nei vienos progos pabūti arčiau to, kas būdinga gyvenantiems Japonijoje. Taip pat akį džiugina ir veikėjų modeliai bei vizuali žaidimo pusė apskritai – pasirinktas tiek tinkamas tonas, tiek apipavidalinimas. Labai geras ir garso takelis – pirmojo žaidimo filmuko bei titulinio meniu muzikinių temų visuomet užsiklausau kiek ilgiau ir vien dėl jų delsiu pradėti žaidimą. Puiki muzika parinkta tiek kovoms, tiek ir miesto tyrinėjimui. Vienintelis kiek varginantis dalykas yra būtinybė tyrinėjant Akihabaros rajoną pereidinėti iš vieno kvartalo į kitą, o tai kainuoja gan ilgos trukmės krovimosi langus. Jei jie būtų bent kiek trumpesni – būtų tikra palaima.

Kalbant apie „Akiba`s Trip“ svarbiausia akcentuoti vieną vienintelį dalyką – tai yra itin unikalus bei reto originalumo žaidimas, kuris iš kitų išsiskiria ne vien tuo, jog jame reikia nurenginėti kitus veikėjus, tačiau ir tuo, kad čia skiriamas didelis dėmesys Japonijos kultūrai šiandien bei pačiam žaidėjui leidžiama į ją, bent jau vieno rajono rėmuose, įsilieti. Taip pat, jei žaidėjas to neieško, „Akiba`s Trip“ turi tiesiog kokybišką kovos sistemą, kuri neatsibosta net žaidžiant valandų valandas ir leidžia nevaržomam eksperimentuoti su gausiai siūlomomis komandomis ir pan. Beje, „Akiba`s Trip 2“ jau anonsuotas, tad su nekantrumu laukiu galimybės vėl įsijungti žaidimą, prie kurio lengvai priprantama ir sunkiai atprantama. Nors jis, teisybės dėlei, skirtas tikrai ne visiems.