Kažkodėl kilo noras apie viską rašyti nuo demonstracijos vidurio, kai kažkoks žurnalistas paklausė žaidimą pristatančio Ronald‘o Kaulbach‘o „ar Anno 2070 yra apie žalias idėjas ir planetos saugojimą?“. „Ne“ – atsakė Ronaldas – „žaidime mes stengiamės perteikti dvi frakcijas, tačiau neskatinsime žaidėjų rinktis kažkurią vieną. Viena pusė bus suinteresuota „žalio“ energijos gamyba, kita telksis į pramoninį baigtinių išteklių naudojimą, o abi jos turės savų privalumų ir trūkumų. Žaidimo su žaliaisiais pradžia bus kiek vangesnė ir sudėtingesnė, bet žaidimui įpusėjus šie gali išvengti „rizikos“ technologijų padarinių ir sunkesnis startas atsipirks. Tai dvi skirtingos žaidimo patirtys, du skirtingi būdai pažvelgti į realią šių dienų problematiką, bet jokiu būdu ne siekis kažką „agituoti“. Visų pirma tai žaidimas, bet net ir kapstant giliau, geriausiu atveju mes norime pateikti tik informacijos apmąstymams, ne daugiau.“

Ir teisingai. Kartais pagalvoju, kad jei nors vienas Kauno meras būtų nuoširdžiai pažaidęs „SimCity“ aš gyvenčiau visiškai kitokiame mieste. Tas pats ir čia… Prie ko čia rūpestis motina žeme? Tai veidmainystė. Kiekviena iš mūsų turėtų suprasti, kad viskas ką mes darome, mes darome dėl savęs. Perfrazuodamas vieną žymų komiką priminsiu, kad planetai „Žemė“ giliai nusispjaut ant miškų, švaraus vandens, ozono sluoksnio… Ji sukasi apie saulę milijonus metų ir sėkmingai suksis sau toliau, net jei virs radioaktyvia dykyne. Tiesą sakanat, radioaktyvus švytėjimas jai gali patikti net labiau, nei tūkstantmečius jos odos paviršių kamuojančios blusos. Stebėdamas „Anno 2070″ ne sykį apie tai pagalvojau, vildamasis kad bent jau šio žaidimo gerbėjai, mes iš galvos visokias šviesos išjungimo akcijas, o jei jau kažką darys dėl savęs, tai suvoks, kad tai daryti reikia kiekvieną dieną. Nes žaidimas to mokys.

„SimCity“ čia irgi prisiminiau ne be reikalo. Mano nuomone „Anno 2070″ į ateitį persikėlė neatsitiktinai. „SimCity“ gerbėjai yra gardus kasnelis bet kuriam konkurentui, o paskutiniai keleta metų šiai serijai buvo ypač banguoti. Žaidimas buvo savęs paieškose, o po Will Wright pasitraukimo iš „EA“ ateitis tapo dar labiau miglota. Dabar pats geriausias laikas iššokti su panašiu projektu, o švelnus futurizmas paverčia „Anno“ išskirtinai patraukliu pakaitalu. Tuo pat metu išsaugojamos ir bazinės senesnių žaidimų mechanikos, kurios bus aktualios seniems serijos gerbėjams, tad sėkmė kaip ir garantuota. Na bent jau tokia sėkmė, kokios šiais laikais gali sulaukti nepriekabus ekonominis simuliatorius.

Persikėlimas į ateitį be abejo nėra vienintelis pokytis serijoje, nors dauguma jų susyje būtent su juo. Tiesa kalbėdamas apie skrydį į ateitį Ronald‘as užsiminė, kad visa žaidimo mechanika išlieka nepakitus, o ateities viziją pavadino tiesiog „cool feature“. Tiesą sakant šioje vietoje aš įtariu jį melu, nes ateities vizija žaidimą kai kuriuos elementus keičia gan drąstiškai, ypač tuos kurie siejami su nauju pagrindiniu ištekliumi – energija. Žvilgtelkime į kai kuriuos žaidimo niuansus iš arčiau.

Žaidime bus dvi pagrindinės, valdomos frakcijos. Pavadinkime jas Ekologais ir Magnatais. Kiekviena šių frakcijų siūlys skirtingą žaidimo patirtį. Magnatai bus paprastesni suvokti ir įvaldyti, tačiau žaidimui persiritus per vidurį žaidėjui bus mesti rimti iššūkiai. Visų pirma magnatai telkiasi į pigią energijos gavybą ir nekreipia per daug dėmesio į ekologinę situaciją. Tai leidžia žaibiškai greitai pradėti žaidimą ir išplėsti savo valdas, tačiau ilgainiui katastrofos ir avarijos gali smarkiai įtakoti jų ekonomiką. Magnatams taip pat nesvetimas prabangos troškimas, tad frakcijos valdovui teks tenkinti nuolat augančius vartotojų poreikius.

Ekologai yra Magnatų priešingybė. Pasisakantys už išskirtinai „žalią“ energijos gavybą šios frakcijos gyventojai turės kur kas mažiau materialių poreikių. Antra vertus ir tuos poreikius kurie išliks tenkinti bus sunkiau, nes žalioji energija pareikalaus daugiau lėšų ir dirbamų žemių, o pastarųjų kiekis žaidimo salose labai ribotas. Taigi, serijai būdingas aplinkos tyrinėjimo elementas išlieka svarbus abiem frakcijoms, bet panašu, kad Ekologams jis bus kiek svarbesnis, nes užstatę namus saulės kolektoriais, jie nuolat išekosis plotų kur auginti maistą. Kaiminystėje turint magnatų imperiją tenkinti savo žmonių poreikius Ekologams bus dar sunkiau, nes gali tekti kovoti su ten įvykusių avarijų padariniais.

Taip pat bus trečioji Technologų frakcija, bet apie ją truputį vėliau.

Žaidimo eiga aišku išlieka nepakitus. Pagrindinė žaidėjo užduotis žaidžiant „Anno 2070″ pastatyti milžinišką imperiją, kurioje gyvena laimingiausi pasaulyje žmonės. Laimė kaip ir seniau perkama manipuliuojant mokesčiais ir tuo pat metu statant vis sudėtingesnę ir painesnę gėrybių tiekimo sistemą.

Per pirmas 15 demonstracijos minučių ekrane įvyko gan nedaug pokyčių, tačiau kūrėjai patikino, kad žaidimo tempas bus gan spartus. Norėdami pagrįsti savo žodžius kūrėjai įkrovė išsaugotą žaidimą kuriame buvo praleidę pora valandų. Galiu patvirtinti, kad per porą valandų „Anno 2070″ galima suręsti visai įspūdingą kaimą. Na kūrėjai jį pavadino kaimu… Dangoraižių jame spėjau suskaičiuoti daugiau nei Vilniuje. Pasal Ronaldo, miesto augimas kiek aprimsta po dar kelių žaidimo valandų, kai gyventojų poreikiai išsiplečia ne tik į kiekybę, bet ir į kokybę, juos tenkinti darosi vis sunkiau.

Tame kaime į akis krito milžiniškas ir įspūdingas pastatas. Kūrėjai sakė, kad tai televizija. Ji pakeis bažnyčią. Logiška. Ne mažam būriui žmonių pramogų industrija jau pakeitė ne tik bažnyčią, bet ir mokslą ar gebėjimą blaiviai mąstyti. Apmaudu, bet neišvengiama kad 2070 jos rolė tik tvirtės. Tiesa žaidime mes būsime ne žiūrovai, o transliuotojai. Labai įdomus sprendimas… Kiekviena programa turės globalių poveikių rinkinius, tad nusivylę fermų našumu galėsim į eterį paleisti „ūkininkas ieško žmonos“ ir taip populiarinti artojaus amatą.
 

„Anno 2070″ pasižymės didžiausiomis serijos istorijoje salomis, kuriose mes galėsime statyti didžiausius serijos istorijoje miestus. Įspūdžio dėlei kūrėjai žada ir dinamišką orų ir paros meto kaitą. Šiaip miestai atrodo įspūdingai ir detaliai, net nepaisant to, kad dauguma pastatų yra dangoraižiai ant kurių modeliavimo žaidimuose dažniausiai pataupoma. Ronaldas kiek pritraukia kamerą ir ima baksnoti pirštų į tų dangoraižių stogus – „Mes ilgai mąstėme, kaip perteikti modernaus, aukštai pastatais apstatyto miesto gyvenimą. Galiausiai nutarėm tą gyvenimą perkelti ant stogų“. Ir išties… Kol neparodė nė nebuvau susimąstęs apie tai, kad taip pagyvina vaizdą ekrane. Ant stogų išties verda gyvenimas, tačiau jis niekur nedingsta ir keliant kamerą aukščiau, šen bei ten praskrenda paukščių pulkai, žaidžia saulės zuikučiai… Žodžiu vaizdelis tikrai ne iš nuobodžiųjų, nors demonstracijos metu aiškiai matomi „blur“ efektai manęs nesužavėjo.

Tuomet persikėlėme į magnatų miestą. Iš karto matosi, kad turim reikalą su kitos padermės žmonėmis, tačiau ne dėl suodžių, išsiliejusios naftos ar rudžių. Nieko panašaus… Nors magnatų pastatai neatrodo ypač skoningai, pasižymi kaminais ir betono konstrukcijomis, pas juos gausu ir neono. Magnatų miestai tviska keista futuristiškai žemiška prabanga. Nenuostabu, dėl jos žmonės ten ir gyvena..

Dėl prabangos ir it „ant bombos“. Turtai, gėrybės ir patogumai turi savo kainą. Dalis Magnatų naudojamų technologijų yra priskiriamos rizikos grupei, o tai reiškia, kad bet kuri iš jų gali sukelti nepageidaujamus, momentinius ar ilgalaikius padarinius. Momentiniai padariniai – vietinės reikšmės avarijos. Tarkim jūroje naftos gavybos platformoje įvyko avarija, ją teks likviduoti, o vėliau taškyti pinigus kovojant su padariniais. Palikti visko likimo valiai nepavyks, nes vandens paviršiuje plūduriuojanti nafta nervina žuvį, o nervuota žuvis nekimba. Žodžiu vieną akimirką išsilieja nafta, kitą akimirką dalį maisto tiekiantys žvejybos pastatai nustoja veikti.
 

Ilgalaikiai padariniai dar nemalonesni. Katastrofos. Cunamiai, uraganai ir kitos negėrybės dabar vyks ne atsitiktine tvarka. Žaidėjo elgesys gali lemti jų tikimybę, tad pro-aktyvūs magnatai norintis išsunkti iš žemės viską kas įmanoma, cunamį galės išsikviesti it taksi.

Prabilęs apie cunamį prisiminiau trečiąją frakciją. Pavadinkime ją Technologais. Tai neutrali frakcija gyvenanti kažkur greta ir savo gyvenimą pašventusi mokslui. Technologai kurs technologijas kurias galės pirkti ir diegti abi žaidėjo valdomos frakcijos. Parduodamų technologijų sąraše bus viskas pradedant naujais moduliais žaidėjo laivams, baigiant pastatais, avarijų padarinių valymo technologijomis ir t.t. Technologų reikšmė ypač atsiskleis artėjant žaidimo pabaigai, mat nė viena frakcija neturės pačių galingiausių energijos gavybos sprendimų ir turės juos įsigyti. Čia įdomu ir tai, kad kažkuriame žaidimo etape Ekologai su Technologų pagalba galės įsisavinti dalį Magnatų technologijų ir atvirkščiai.

Tiesa… Su Technologais atkeliauja ir vienas gražiausių „Anno“ serijos atnaujinimų. Ši frakcija išmokins mus statyti povandenines valtis ir bazes, tad tam tikru momentu dalį žaidimo perkraustysime po vandeniu. Šios vietovės bus pasiekiamos supylus dirbtines salas ir atrodo labai įspūdingai. Kūrėjai pabrėžia, kad nors jūros dugnas ir atrodo kaip labai tinkamas ir patogus plotas tūkstančius kilometrų užimančioms jūros kopūstų plantacijoms, iš tikrųjų toks nėra. Jūros dugne taip pat egzistuos „salos“ kurios ribos žaidėjo galimybes plėstis.

Apie juodąją rinką buvo užsiminta tik tiek, kad ji žaidime išliks, o pagrindinė jos funkcija bus tenkinti kai kuriuos tyrinėjimų ir karybos poreikius.

Karyba! Taip karyba irgi patirs tam tikrų atnaujinimų. Visų pirma patys mūšiai galės vykti 3 lygmenyse. Po vandeniu, ant vandens ir ore. Antžeminių mūšių nebeliks, kūrėjai jų atsisakė dėl aukštų pastatų. Miesto gatvėmis lakstantys pėstininkai taptų nematomi žaidėjui ir keltų problemų valdyme, tad visi pėstininkai staiga tapo lėktuvais. Mano nuomone tai puikus kūrybiško požiūrio į žaidimo dizainą pavyzdys.

Ir tai ne vienintelė vieta kur kūrėjai pagalvoja apie žaidėjo patogumą. Turbūt nesumeluosiu sakydamas, kad „Anno 2070″ frakcijos ir jų valdyme esantys skirtumai yra pernelyg dideli mechaniškai ir nereikšmingi emociškai, kad būtų labai lengva pasirinkti už kurią žaisti. Net jei esi žalių idėjų šalininkas, gali žaisti už Magnatus vien tam, kad įrodyti, kad ir mineralinius gamtos išteklius galima naudoti atsakingai ir „švariai“. Nenustebčiau sužinojęs, kad daliniai dėl šių priežasčių, žaidimo kampanijos pradžia suteiks žaidėjui gausybę progų pažaisti tiek su viena, tiek su kita frakcija ir taip išsirinkti mėgiamą.