NVidia pirmasis Fermi lustas GF 100 yra tikra tragedija. Nors kortų galia ir yra gana didelė tačiau jų kaina yra visiškai nelogiška. Na o ir pačios plokštės yra gana nevykusios: be proto ryja energiją, todėl smarkiai kaista, blogai spartinas. Neveltui rinkoje pasirodė tiek daug GF 100 plokščių su vandens aušinimo sistemomis bei kitomis įmantrybėmis.
Tuo tarpu ATI Evergreen, pagrindinė Fermi konkurentė, panašių problemų neturėjo. Jos gaminamos plokštės buvo žymiai ekonomiškesnės, gana pigios ir lengvai spartinamos.
NVidia lengvai pasiduoti tikrai nežada, ir ruošia naują ginklą – GF 104. Tai yra paprastesnės architektūros Fermi lustas. Tačiau ar paprastesnis yra blogesnis? Tikrai ne!
Kai pasirodė pirmosios Fermi kortos daug kas abejojo visos architektūros ateitimi. Kaip jau ir minėjau, šios plokštės turėjo galybę problemų. Visiem iškilo klausimas: o kaip bus su dvibranduolėmis Fermi kortomis? Ar jos naudos, kaip tada manyta, modernesnę GF 100 architektūrą, ar teks viską supaprastinti?
Ir štai atsakymas išaiškėjo – bus naudojama GF 104 architektūra. Daugelis nenustebo – sutilpti į 375W TDP ribas su GF 100 išties sunku. Buvo nusivilta jog nebus naudota sudėtingesnė architektūra Daugelį labiau nustebino šis Galaxy GTX 47O Dual prototipas. Jame buvo sugebėta patalpinti du GF 100 lustus. Kai kurie ekspertai teigė, jog nVidia galėtų tiesiog perpirkti šią vaizdo plokštę ir leisti kaip savo.
Tačiau paanalizuokime situacija giliau. Dabar atsakykite į klausimą: kokia nauda iš GF 100? Atsakymas – jokios! Yra atlikti skaičiavimai – panašios galios GF 104 architektūros kortos yra 25% ekonomiškesnės. Jeigu GF 104 yra ekonomiškesnė už panašią GF 100, o plokščių TDP reitingai vienodi (375 W), galima daryti išvadą, kad GF 104 architektūra paremta plokštė yra kurkas galingesnė. Taigi išvada tokia: GF 104 architektūra paremta plokštė bus galingesnė ir geriau spartinama, tačiau kaina bus panaši. Būtent to nVidia’i ir reikia. Tai buvo pirmas dūris GF 100 architektūrai.
Tačiau tai ne vienintelė galima GF 104 plokštė aukštesnėje klasėje. Manoma, jog gali pasirodyt GTX 475 vaizdo plokštė, paremta GF 104 architektūra. Plokštės išleidimo priežastys GF 104 architektūroje išlieka tokios pat. Akyvaizdu, jog GF 104 lenda į GF 100 teritoriją.
Taip pat buvo pasklidusi informacija, jog 512 Shader procesorius turinti plokštė galimai bus gaminama su GF 104 lustu. Tai būtų visiškas GF 100 fiasko. Tiesa, taip greičiausiai neatsitiks, kadangi ją maitins net du 8 pin kabeliai (~300W ar daugiau). Toks dalykas GF 104 lustui yra mažai tikėtinas. Naujoji GF 100 plokštė greičiausiai vadinsis GTX 480 sp 512, arba GTX 485.
Na o dabar lieka apžvelgti ką GF 104 siūlo vidutinėje klasėje. Pagrinde GF 104 ir yra pritaikyta minėtajai klasėj. Jau rašėme , jog GTX 460 turės dvi versijas. Viena iš jų turės 192 bitų magistralę ir 768 MB atminties. Joje, greičiausiai rasime 336 Shader procesorius. Kita GTX 460 versija turės 256 bitų magistralę, 1024 MB atminties, 384 Shader procesorius. Ar jų dažniai bus vienodi nėra žinoma. Taip pat turėtų pasirodyti ir dar kelios GF 104 kortos. Viena iš jų gali būti plokštė su 224 bitų pločio magistrale, 896 MB grafinės atmintes, 360 Shader procesorių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog ji įsiterps tarp dviejų pirmųjų plokščių. Tokiu atveju ji taptų trečiaja GTX 460. Tuo tarpu kitas šaltinis teigia, jog be minėtųjų GTX 460 gali pasirodyti silpnesnė plokštė, nei dvi pirmosios. Tai gali būti ir ta pati plokštė su 360 Shader pocesorių, tačiau aš tuo abejoju, kadangi šioje plokštėje būtų labai žemi dažniai.
Tačiau kas lemia tokį didelį skirtumą tarp GF 100 ir 104? Pirmasis yra tranzistorių kiekis. GTX 480 jų turi net tris milijardus. Tai yra tikrai perdaug jie bereikalingai kaitina plokštę. Be to jie ir kainą aukštyn pakelia. Be abejo, GF 104 jų turės mažiau. Be to GF 104 neturi spartinančiosios atminties. Laikui bėgant paaiškėjo, jog plokštei ji kaip trečia koja: kelia kainą, labai trukdo spartint, o naudos beveik neprideda. Išvada tokia: genialumas slypi paprastume. GF 100 yra tiesiog pergrūsta nereikalingo šlamšto.
Matome jog GF 100 liko subadyta. Tačiau ar liks subadytos ATI Juniper (HD 57X0) ir Cypress (HD 58X0 ir HD 59X0) plokštės? Manau ne, kadangi ATI jau seniai pasiekė savo, ir netgi su kaupu. Galbūt tai ir yra tinkamas ginklas prieš ATI plokštes, tačiau išleistas tikrai ne laiku, kai ATI jau pasiekė pasisekimą. Tuo tarpu ATI jau planuoja išleisti HD 6000 seriją.
NVidia taip pat žada pristatyti Fermi antrąją kartą, dar šiais metais. Nemanau, kad tai yra tikėtina, kadangi nVidia turi suspėti išleisti GF 106 ir GF 108 lustus. Be to reikia modernizuoti ir patį lustą. NVidia tokiais pažadais svaidėsi ir prieš išleisdama pirmasias Fermi, tačiau šių plokščių sulaukėme tik po keturių mėnesių. Iš kitos pusės Fermi 2 bus patobulinta Fermi versija, o pirmoji karta kurta beveik nuo nulio.
17 Komentarai
On_
O atrodė kad tokie modernūs ir visko prikišti Fermi lustai pranoks ATI viskuo. Bet ir vėl Epic Fail. Kaip Ndx rašė – tikriausiai galia slypi paprastume 🙂
(Matas)
Nesutinku, kad Fermi kainos yra „visiskai nelogiskos“. Taip, jos kiek uzkeltos, taciau GTX 470 yra tikrai perkama ir turi visai nebloga kainos/spartos santyki. OC galimybes siu ploksciu taip pat toli grazu ne prastos, o ypac jau minetos GTX 470.
Abu GTX 460 variantai (tiek su 768, tiek su 1GB VRAM) tures po 336 stream’us ir 2x6pin maitinima.
[DGX]XBEAST
Žiūrint į spartą, kainą, elektros suvartojima, GF100 iš tiesų padarė pažangą. Nedidelę, bet padarė.
GTX 480 yra galingesnė už GTX 295, tačiau vartoja mažiau elektros, be to, turi vieną GPU, o kaina nėra didesnė (lyginant su GTX 295 jos pasirodymo metu).
Bet ATi šį kartą padarė didesnę pažangą (ko nepasakytum apie HD 2000 seriją) – labiau sumažėjo elektros suvartojimas, labiau padidėjo sparta.
Apie straipsnį galiu pasakyt tik vieną – EPIC FAIL. Tikrai neįsivaizduoju, kas Ndx padarė naujienų rašytoju (s)
AKA-MySQL
ATI gal ir laimi kainos/kokybės ir elektros suvartojime, bet net labai nusileidžia DX11 žaidimuose, nes nepalaiko tesselation, be to yra žmonių pas ką ant 600W maitinimo bloko GTX 480 sukasi puikiai. Manau dėl to, ATI ir skuba leisti savo 6000 seriją.
Ndx
skirsis jose clusterių kiekis
[DGX]XBEAST
Naujesnėse rašo, kad bus po 336SP. Be to, dažniai jau irgi žinomi.
SparksLT
Nvidia vos ne kysius duoda ir paremia kurejus, kad jie optimizuotu viska ju GeForce’am todel ATi ir yra taip blogai, bet istikruju ju kainos kokybes ir galios santykis puikus. Nors is kitos puses Fermi patogu tuo, kad kol zaisi ant jo issikepsi kiausiniene.
Kirvio_Kotas
tai kad ati jau senai istaise klaida ir palaiko dx11 tessalation >_> Proof:
Taikad ATI visdar lenkia nVidia visais aspektais.
Nvidiai ileidus gf104 lustus tikiuos kris ati kainos ir ji visdar pirmaus.
O jei hd6000 nusiseks kaip hd5000 nVidia bus sutriuskinta kas yra labai blogai mum paprastiem vartotojam
xFiniti64
Taigi nvidia netik geforce gamina, o gi ir tesla „High Performance Computing (HPC) – Supercomputing with NVIDIA Tesla “
O tai kaip manot tas gf100 lebai fail ant sitos vietos, su papildomom spartinanciom atmintim ir tt, vat ne… Fail geforce sitas lustas bet ne Tesla.
vacoum
BLOGA skaityti tokius straipsnius. „Ekspertas“ mat autorius, nuo kada tranzistoriai blogis ploksteje? Beje gf 100 lustas buvo nenusisekes tikrai ne del tavo AUTORIAU isvardintu priezasciu. Dabar deje neturiu nuorodu i saltinius ir tingiu ieskoti, bet ten visa eile priezasciu, kodel nvidia nuejo tokiu keliu, ten visokios procu gaminimo plonybes ir klaidos architekturinant procus, ko pasekoje sunku pagaminti gerus gf100 procus.
Dar placiau, daug procu pagaminama su pusgyviais tranzistoriais. Ka tai reiskia? O gi tai, kad jiems ijungti, kad dirbtu, reikia papildomos energijos. Stai pagrindine priezastis kodel jos tiek „ryjancios“ energijos. Del to atsirado greitai apkarpytu varijantu, su iskirptas pusgyviais tranzistoriais.
Dar vienas dalykas, kad sie procai yra labai brangus, nes daug procu pagaminama isvis blogu (maza dalis atitinka reikalavimu) del to nvidia nelabai ir techniskai gali mazinti kainas. Zodziu, nvidiai sitas procas tikras „pravalas“. O pravalas ne fermi architektura ir pats sumanymas, o pats proco igyvendinimas.
Tad nenustebciau, kad kad 104 procas yra simple sprendimas istaisyti klaidas. Gal del to sprendimo fermi procas ir neteko poros stebuklingu navarotu, kurie pasireiskia tik tam tikrais momentais, bet ko pasekoje proco pagaminimas turetu tapti pigesnis bei su „gyvais“ plokstes gabalais, is ko ir gaunasi pagrinde plokstes galia ir elektros ekonomiskumas. Aisku, procas bus netekes poros grozybiu, pvz Cuda darbas bus siek tiek letesnis, kam pvz dabar nera jokio poreikio.
Zodziu AUTORIAU, jei idomu, kas ir kodel del gf 100 blogai, pasiskaityk internete pries rasydamas straipsni, aisku, skaityk normalius straipsnius, o ne tokius kaip tavo.
everRed
kad nelabai kepa tie kiausiniai
Ndx
Būtent ir skaičiau rimtus straipsnius 🙂 Ir apskritai tavo pasakymas lb keistas: su tranzistoriais tą patį parašiau kad lb kaista (taigi elektrą siurbia). O kad pravalas architektūrai tai ir nesakau. Taip pat minėjau jog vga savikaina didele
Montyzaz
Nvidia Fermi DX11 zaidimuose su pilnu tesselationt, generuoja 8 kartus daugiau kadru nei AMD Radeon, manau tuo viskas ir pasakyta…. Kam kur pigia vaizdo plokste palaikancia DX11 architektura ir nezaisti su ja DX11 zaidimu nes ji ju nevelka..
Ndx
Šaltinis, žaidimų testų metu parodantis aštuonių kartų pranašumą.
vacoum
siaip dabar atsilikes nuo praktiniu testu vaizduskiu, bet senesniu 7 8 9 gf kartos rodydavo geresnius freimus uz ati, bet didele dauguma testu budavo daryta ant mazai AA. 2x, max 4x. O bajeris tas, kad ati 8xAA attikdavo daug geriau uz nvidios analogus. Ir praktiskai visi testai, kur noredavo pabrezti nvidios privalumus, buvo daromi ant mazu AA. Pats turejau nemazai kortu, dabar turiu 98gtx (kuris jau nevelka).
Tad idomu kaip yra padetis dabar. Nes realiai dabar vaizdas susideda ne tik is teksturu atvaizdavimo.
Yra milijonas funkciju:
3D deph
bloor
smur
mur
kur (jaukas)
na daug visokiu dalyku is 9c drx
Aisku, vieni zaidimai naudoju vienus efektus daugiau, kiti kitus
tad vat idomu, kaip kinta ploksciu efektivumas nuo konkreciu efektu.
Deja as susikonfiguruoju grafika ne pagal vidurinius freimus, o pagal minimalius. Pvz kad kritiniuose momentuse, kad nesijaustu lago. Tad man tie maximalus ir net vidutiniai freimai mazai svarbus. O svarbus minimalus. (Aisku, jei zaidziate ne saudykles o siaip is leto dairotes po peizazus, tai tie minimalus ir yra nesvarbus. )
Tai ar esate nagrineja naujausias plokstes siuo poziuriu?
(Matas)
8xAA ATI plokstes turi tik nuo R600/RV670 serijos, bet cia jos buvo the crappy one net su 4xAA. 8xAA normaliai tapo naudojamas tik su RV770, kur jos architektura leido geriau susidoroti su 8xAA nei GF9 bei GT200 serija. Dideliu AA problemu turejo GF6 serija, X800 buvo superb. GF7 serija situacija buvo pataisius, taciau kentejo nuo AF filtracijos prastos kokybes. X1900 susidoro su AA geriau, overall jos ir buvo king of the hill.
vacoum
va radau linka nebloga:
ir dar vienas