Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2010/09. Teksto autorius: JcDent

Disciples yra sena žaidimų serija, prasidėjusi dar paskutiniais praeito tūkstantmečio metais. Nuo ankstesnės dalies išleidimo praėjo jau aštuoneri metai, todėl šis tas pasikeitė. Pavyzdžiui, kūrėjas dabar yra Akella priklausanti studija .dat, penkerius metus bandžiusi pagimdyti trečiąją dalį. Ką rusai pakeitė savo prisilietimu?

Siužetas nelabai skiriasi nuo praeitos dalies. Žmonių imperija vis dar po truputį griūna. Ją puola elfai, norintys atsiimti savo kadaise prarastas žemes. Demonai vis ieško būdų, kaip išgelbėti savo vadą. Įprasta diena fantasy karalystėje. Ir staiga danguje nušvinta krentanti žvaigždė, dėl kurios likimo bus paskersta daug vilkų ir orkų, kad ir ką žaistum. Kampanija prasideda nuo žmonių istorijos, ją tęsia demonai, o viską pabaigia elfai.

Žmonių imperija yra tarsi krikščionybės ir Warhammer visatos mišrūnas. Na, negalima sakyt, kad tiesiai krikščionybės, bet yra angelų, gydančių vienuolių, kryžių ir inkvizicija… Kadangi realiai skiriasi tik rasių paramos daliniai, žmonės turi minėtas gydančias vienuoles. Pasirinkti nesunku: ar nori gydytojo, kuris pagydo visus dalinius po truputį ir gali panaikinti blogus burtų padarinius, ar tokio, kuris išgydo visiškai, bet tik vieną ir gali prikelti kritusius? Elfai irgi sprendžia panašią dilemą, demonų — Prakeiktųjų legione, kaip jie save vadina, — paramos klasėje yra dar vienas artimos kovos karys, tik lėtas ir ne toks stiprus.

Rūpesčiai kovose

Lėtumas — naujas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Antrojoje žaidimo dalyje niekas mūšio lauke nejudėjo. Dabar nuspręsta, kad laikas imituoti Heroes of Might and Magic, ir štai — visi laksto mūšio lauke. Yra specialios vietos, kuriose atitinkamo tipo — artimos kovos, tolimos ar magiškos — atakos dvigubai sustiprėja, todėl jas norisi užimti pirmiausia. Be to, kai kurie daliniai, sustatyti šalia vienas kito, teikia priedangą. Visa bėda, kad priešų įvairovė tokia maža… Na, gal ir daug dalinių yra, bet dažniausiai teks mušt vilkus, orkus, žmonių atskalūnus ir elfus.

Visi daliniai yra pirmo lygio. Pakilus dalinio lygiui atsitinka vienas iš dviejų dalykų: jis pavirsta aukštesnės klasės daliniu arba, jei buvai žioplas ir nenupirkai atitinkamo pastato sostinėje, lieka toks pat, tik aukštesnio lygio. Tad tikrai verta pasirūpinti reikiamais pastatais. Herojaus lygį taip pat galima kelti, o imantis naujų misijų jų savybės ir užgyventas turtas nepradingsta. Vagys patapo visateisiais vadais, o ne pavieniais teroristais. Pradingo herojus, kuris seniau užgrobdavo teritorijas. Dabar reikia užimti specialias strategines vietoves. Jas užgrobus atsiranda sergėtojas, nejudantis karys, plečiantis Tavo įtakos zoną ir keliantis savo lygį. Malonu, kad seniau užimtos teritorijos yra labiau įtvirtintos. Tavo įtaka parodoma ir vizualiai: imperija aplinką paverčia vasariškom pievom, elfai — rudeniu, demonai — Mordoru. Gaila, kad pagal rasės ypatybes negalima keisti paties landšafto. Tikiuosi, kas nors tokį žaidimą sukurs.

Žaidimo grafika neįspūdinga. Dalinių dizainui didelės įtakos turėjo anime, ir nieko čia gero. Garsas gan greitai sukels norą ką nors nuskriausti. Jei ne muzika, tai dalinių replikos. Every warrior needs the help of the healer yra žodžiai, įkyrėję ne ką mažiau nei kokios nors popdainos priedainiai. O įgarsinto dialogo nėra: prasidedant lygiui perskaitomas tekstas ekrane. Jei turi būti animacijos intarpas, tai jis nauja „velniop, vis tiek neprašausim Company of Heroes“ mada pateikiamas statiškais piešiniais. Žaidimo metu pokalbiai pateikiami tekstu langeliuose, tai labai primena japoniškus žaidimus.

Tiesą pasakius, negaliu teigti, kad Disciples III yra geras žaidimas. Jis labai greitai nusibosta ir vienintelis dalykas, skatinantis eiti toliau, yra sadomazochistiškas noras sužinoti siužetą ir pamatyti, kaip herojai atrodo su naujais šarvais.