Pirmos dienos konferencijų kulminacija buvo Tomaszo Gop‘o ir Sergejaus Klimovo pasirodymas scenoje. Svečias iš Lenkijos Tomaš yra žaidimo „The Witcher 2“ prodiuseris, jis beveik nekalbėjo, mikrofoną perdavęs „1C“ atstovui Sergejui.

Nuo kairės: Tomasz Gop ir Sergey Klimov.


Prezentacija prasidėjo nuo smalsumą ypač sužadinusio sakinio — „Mes labai ilgai negalėjom apsispręsti ar parodyti jums tai, ką ketiname parodyti. Paskutinę akimirką nusprendėm… parodyti! Sveiki atvykę į pasaulinę „The Witcher 2“ premjerą“.

Žaidimas pasirodys jau 2010-aisiais, tad nenuostabu, kad kūrėjai turėjo veikiančią žaidimo prezentaciją. Kol technikai krapštėsi su įranga, Sergejus trumpai papasakojo apie pirmosios dalies šlovę. Pirmoji Raganiaus dalis parsidavė 1.3 milijono kopijų tiražu visame pasaulyje, pusė šio kiekio buvo parduota Rusijoje. Nenuostabu, kad tokie rezultatai paklojo pamatą šiltiems „CD Project“ ir Rusijos leidėjų santykiams.

Sergejus užsimena, kad technikai krapštosi mėgindami pakurti žaidimo „gameplay“, tad kol jie dirba trumpai nusakė ką ketino mums parodyti. Pasak jo, „CD Project“ labai jautriai reaguoja į spaudos ir gerbėjų kritiką dėl pirmos dalies. Kaip žinia, daugybė originalaus žaidimo klaidų buvo nuolat taisoma, žaidimas optimizuojamas, tobulinama vartotojo sąsaja. Tačiau kai kurių dalykų pakeisti pirmoje dalyje nebuvo įmanoma, tad visus juos išvysime žaisdami „The Witcher 2“. Prasidėjo demonstracija.



Pirmas įspūdis tikrai buvo nelabai. Kažkoks mėšlinas miesteliūkštis, jame blaškosi baltaplaukis veikėjas. Būsiu atviras, ne iš karto įsikirtau, kad žaidimas valdomas iš normalios trečio asmens perspektyvos. Aplinkos pasirodė kiek kitokios, kai kurios tekstūros lyg ir buvo neišbaigtos, nors šiaip Raganiaus pasaulis labai lengvai atpažįstamas. Geraltas užėjo į kažkokias arklides ir perlipo per gardą juosiančią tvorą. Blemba! Jis gi nemokėjo laipioti! „Kaip pamenate, pirmoje dalyje mus labai barė už tai, kad Geraltas nemoka perlipti per tvorą“, — sududena pranešėjo balsas. Nuotaika pasitaisė. Niekada nepagalvočiau, kad RPG žaidimuose svarbu ar gali veikėjas perlipti per tvorą, bet šiuo atveju mane kažkodėl užliejo džiaugsmo banga.

Pasirodo, antrai žaidimo daliai kūrėjai parašė nuosavą žaidimo variklį, kuris leidžia veikėjui laipioti per tvoras, sienas, šokinėti ir atlikinėti aibę kitų veiksmų. Kalbėdamas pranešėjas stengėsi perlipti per viską, ką savo kelyje aptiko raganius. Lyg užbėgdamas klausimų daliai už akių, pranešėjas priduria, kad kol kas Raganius kuriamas tik asmeniniam kompiuteriui, tačiau „CD Project“ savo varikliuką rašė taip, kad žaidimą būtų paprasta „pervaryti“ į bet kurią kitą sistemą. Ne, kol kas niekas nekalba apie tai, kad antroji dalis bus multiplatforminė, tiesiog kūrėjai paminėjo, kad tokia galimybė yra. Visai tikėtina, kad nesena „Dragon Age“ šlovė paskatins kūrėjus ties šiuo klausimu mąstyti dažniau ir pozityviau.

Pačių sukurtas varikliukas, leido veikėjams atsižvelgti ir į kitą gerbėjų pastabą. Pasikartojančius vienodus personažus, vienodas jų animacijas ir neišraiškingą reakciją į žaidėją. Pasak „CD Project“, naujasis jų varikliukas pats spalvins ir kaitalios monstrus, taip kad viename skenduolių būryje nebūtų klonuotų broliukų, tiek vizualiai, tiek vertinant animacijos sekas.



Kas liečia šiaip praeivius, tai jie bus varomi skriptais, kuriuos pasirašyti turint nuosavą variklį yra kur kas paprasčiau. Todėl žadama, kad gatvės bus gyvos, kaip niekad, o praeiviai adekvačiai reaguos į raganiaus veiksmus. Kalbant pranešėjui, Geraltas užsuka į kelias čia pat buvusias trobas. Jokių įkrovimo langų, gali eiti kur panorėjęs.

Tiesą sakant keičiantis aplinkai ir tolstant nuo mėšlinų arklidžių, gerėja ir mano nuomonė apie žaidimo grafiką. Na jis tikrai neatrodo kaip japoniški RPG saldainiukai ar naujausios pirmo asmens šaudyklės, tačiau kaip vakarietiško RPG atstovas jis tikrai puikus. Nepasakyčiau, kad demonstruota žaidimo versija labai nusileidžia, kad ir tam pačiam Dragon Age. Aišku mes tematėm mažą, didelio pasaulio lopinėlį, tad daryti bet kokias išvadas būtų kvaila.

Geraltas užkalbina kažkokį dieduką, užsimezga dialogas. Rusų kalba. „Rusiška lokalizacija kuriame lygiagrečiai lenkiškai versijai. Galima sakyti dvi komandos dirba nuolat ir išvien“, — pasakoja Sergejus. Įsiklausau. Dialogai užgarsinti tikrai šauniai ir profesionaliai. Jiems nenusileidžia ir pašaliniai šūksniai, kuriuos šiaip galima išgirsti žaidimo aplinkoje.

Panašiai šiuo momentu, salės duris praveria milicijos pareigūnas ir pareiškia, kad rūbinė užsidarė prieš geras 20 minučių ir parodos lankytojai už savo daiktus atsako patys. Aš visą dieną keikiausi, kad man nepatogu tampytis striukę, tačiau nenorėjau jos palikinėti jokiose rūbinėse ir buvau šaunuolis. Aš ir dar kokie 5 žurnalistai. Visi kiti išėjo rinkti savo daiktų, tad toliau prezentaciją stebėjome labai jau šeimyniniame ratelyje.

Per pačią realiam gyvenime vykusią sumaištį virtualus Geraltas išsitraukė kalaviją. Šiaip sau. Būdamas pačiame sodžiaus centre. Netrukus jis jau buvo apsuptas sargybos, tačiau kautynėmis nė nekvepėjo. Sargyba mėgino taikiai įkalbėti Geraltą paslėpti ginklus ir elgtis protingai. Būtent šis gestas ir iliustravo pakitusį NPC elgsenos modelį. Tuo baigėsi pirmoji prezentacijos dalis.



Antroje dalyje buvo įkrautas kitas lygis, kuriame Geraltas turėjo nudaigoti kažkokį bosą. Sergejus šypteli „Raganių kritikavo, kad žaidimo pabaisos neatitinka Sapkovskio knygų, yra mažos ir neišvaizdžios“. Šiuos žodžius palydi iškilmingas naujojo Raganiaus boso pasirodymas. Nesumeluosiu, įspūdingų matmenų šlykštynė. Dydžio sulig 4 aukštų namas, dantyta, gleivėta, naguota ir raguota nesąmonė primenanti aštuonkojį. Tik kojų pas ją man rodos mažiau, užta ji dar gali spjaudyti rūgštimi. Man buvo tikrai smalsu kaip Geraltas ketina su ja kautis, o kai pamačiau, neslėpsiu, truputį nusivyliau.

Esmė tame, kad naujoji boso kova labai jau primena arkadines kapokles. Geraltas priverstas lakstyti, šokinėti ir visaip kitaip vengti pabaisos smūgių, o išlaukęs momento kapoti jos galūnes. Kad žaidėjas žinotų kur tiksliai kirsti, tos vietos pažymėto švytinčiomis pūslėmis. Neeeeeeeee!

Kita vertus tai gražu, azartiška ir greičiausiai patiks kiek mažiau patirties su RPG žaidimais turintiems žaidėjams. Už akies užkliuvo ir dvikovos grafika. Pabaisa tikrai dailiai sumodeliuota ir animuota, kova atrodo sklandžiai ir gan kinematografiškai. Nukirtus bosui kokią galūnę aktyvuojasi skriptintos scenos, pabaisa blaškosi, siautėja ir dailiai niokoja aplinką. Pradedu galvoti, kad ne tokia jau ir bloga ta kova. Jei Raganiui pavyktų rasti pasiūlant kokybiško RPG žaidimo istoriją ir slasher stiliaus žaidimo eigą, turėtų gautis visai šaunus žaidimas.

Atkreipiu dėmesį, kad Geraltas valdomas X360 pulteliu. Niekaip neįžiūriu su kokia sistema jis sujungtas, už žaidimą demonstruojančio ekrano stovėjo ir X360 devkit‘as ir stacionarus PC. Klaidžiojantis žvilgsnis grįžta į ekraną suviliotas baisaus triukšmo. Pasirodo Geraltas suprato, kad kapodamas pabaisą toli nenueisi, tad įsiutino ją tiek, kad ji blaškydamasi užvertė ant savęs akmeninį tiltą. Heh… Nebebambėsiu daugiau ta tema, geriau kantriai palaukti žaidimo ir pačiam įsitikinti, kad bosų kovos, mechanikos prasme yra tokios pigios, kaip atrodo stebint iš šalies.



Demonstracija užbaigia įspūdingas vaizdelis. Pasikuitęs krepšyje, Geraltas randa bombą ir sugrūda ją pabaisai į skylę kurią galėčiau pavadinti tiek burna, tiek išange. Šiaip didelio skirtumo turbūt nėra, mat sprogus bombai, vieno nuo kito niekaip neatskirtum. Dailus sprogimas, buvo palydėtas kraujo, gleivių ir mėsgaliu fontanais. Kai visa tai krito iš dangaus, ekrane trūko tik riebaus užrašo „Fatality“. Jei čia įžvelgiat ironiją, tai be reikalo. Man visai patiko. Tikrai.
Žaidimas išeis metų gale ir nepaisant tam tikrų abejonių kurias manyje pasėjo demo, aš jo labai lauksiu. Žaidimas lenkų ir rusų kalbomis startuos vienu metu, pusiau juokais, pusiau rimtai buvo prasitarta, kad Igromir 2010 data bus derinama su žaidimo startu, kad būtent šioje parodoje įvyktų žaidimo premjera. Apie Europai skirtos versijos startą kol kas oficialiai lyg ir nekalbama, tikėtina, kad ji pasirodys šiek tiek vėliau.