Vakar Vilniuje, Europos teisės studentų asociacija Lietuvoje, paskatinta neseniai „LANVA“ surengtos baudžiamosios akcijos, kurios metu policijai buvo perduoti 106 asmenų galimai neteisėtai besisiuntusių „Windows 7“ operacinę sistemą IP adresai, surengė diskusiją apie internetinį piratavimą.

„LATGA-A“ patalpose įvykusioje diskusijoje vienoje barikadų pusėje dalyvavo pati „LATGA-A“, o jai iš peties talkino „LANVA“. Daugiau mažiau jiem priešingoje pusėje sedėjo „Linkomanija.net“ atstovas, Vilniaus Universiteto teisės fakulteto dėstytojas, „Nežinau.lt“ tinklaraščio autorius Džiugas Paršonis ir žinoma „Games.lt“ atstovas Artūras Rumiancevas. O pasiklausyti diskusijos atėjo daugiau nei 100 teisės fakulteto studentų ir šiaip susidomėjusių žmonių. Verta pažymėti, jog susidomėjusių tikrai buvo nemažai – neužteko nė sėdimų vietų.

Nors kalbų ir diskusijų buvo, tačiau labiausiai renginyje figuravo ginčai. Pirmiausia išsiskyrė griežta „LATGA-A“ ir „LANVA“ pozicijos, kurios pirmiausia pristačiusios savo veiklos aspektus, vėliau nesileido į jokias diskusijas ir tik atkakliai kartojo, jog vartotojai turi tik vieną galimą išeitį: mokėti arba nesinaudoti. Prakalbus apie viešąjį interesą, „LANVA“ netgi pareiškė, kad jai jis visiškai nesvarbus ir ji buvo sukurta ginti tik saujelės įmonių interesus. Net mintys padiskutuoti apie galimą internetinio piratavimo problemos išsprendimą kitomis priemonėmis nei baudomis, buvo visiškai nepriimtinos jiems.

Ir nors kitoje barikadų pusėje buvo įvairių nuomonių, štai „Games.lt“ pareiškė nepalaikantys nei vienų, nei kitų, tačiau noras spręsti buvo juntamas labai aiškus. Dar daugiau, pati susirinkusi publika parodė labai didelį norą spręsti šią problemą. Daugumos kalbėjusių lankytojų pagrindinė mintis buvo: pasiūlykite protingą kainą ir paprasta būdą ją sumokėti – mes mokėsim. Tuo labiau, kad buvo kalbėta ir apie dabar rinkoje egzistuojančius įvairius kompromisinius variantus tarp leidėjų ir vartotojų. Pavyzdžiui, galimybė žiūrėti (t.y. nuomotis internetu) patikusius filmus už fiksuotą mėnesinį mokestį, taip pat „Youtube“, „Hulu“, „Pandora“ ir panašiai.

Gaila, tačiau dauguma pasiūlymų ir minčių atsimušė į autorinių teisių gynėjų organizacijų abejingumo sieną. Susidarė įspūdis, kad jiems ne tiek aktualu realiai išspręsti šią problemą, kiek pateisinti išleidžiamus pinigus ir pademonstruoti, kad dirba. „Games.lt“ netgi replikavo, jog šioms organizacijoms patys autoriai rūpi tiek pat, kiek ir tiems patiems piratams.

Ir nors galiausiai visi išsiskirstė nepriėję jokių bendrų išvadų, tačiau verta padėkoti ELSA už iniciatyvą ir surengtą renginį, kurio dėka bent jau prasidėjo normalios kalbos – kaip išeiti iš šios situacijos.