Pirmas įspūdis – žaidimas greitas. Labai pasiutusiai greitas. Po ankstesnių serijų eksperimentų su keliais herojais ir panašiai, kūrėjai grįžo prie esminės Soniko savybės ir susitelkė į ją. Idėja ta, kad bėgdamas ežiukas gauna energijos, kurią galima panaudoti spustelėjus mygtuką. Todėl, sėkmingai įveikiant kliūtis ir nesustojant, galima žaibiškai lėkti kone visą lygį. Tikri amerikietiški kalneliai, net bloga vietomis. Sumaniai sugalvota su 2D ir 3D perėjimais – kartais Soniką matome iš šono kaip klasikiniuose žaidimuose, tada vaizdas staigiai peršoka į trečio asmens, tada izometrinį. Vietomis atrodo, kad žiūri filmuką, o ne pats valdai herojų.

Žaidimo lygiai labai dideli, įkvėpti įvairių pasaulio vietovių, tarkim, Kinijos. Lėkti jais bus galima ne vienu keliu, kūrėjai paruošė įvairias galimybes kliūtims įveikti. Smagus dalykas, demonstruojantis pašėlusį žaidimo greitį – galimybė bėgti vandens paviršiumi.

Maždaug toje vietoje, kai pradėjau abejoti, ar šioje serijoje Sega parodys ką nors iš principo naujo, kūrėjai papasakojo apie esminį Unleashed žaidimo „posūkį“. Pasirodo, amžinas piktadarys Daktaras Egmanas buvo pagrobęs Soniką ir su juo atliko kažkokius eksperimentus, tad dabar jis naktimis tampa… „ežiolakiu“. Naktinės misijos, įpintos į įprastą lakstymą, turėtų paįvairinti žaidimą ir suteikti Soniko gerbėjams kitokių galimybių. Šie lygiai labiau primena įprastą paltformerį. Didelio greičio nebėra, tenka kur kas daugiau kautis su priešais ir karstytis sienomis ar vamzdžiais. Pats Sonikas tampa stambesnis, jam išauga iltys ir nagai, o rankos gali pailgėti ir sutrumpėti – taip jis užsikabina ant aukštesnių atbrailų ir gali siūbuoti ant skersinių. Atrodo labai juokingai, bet smagu.

Štai tiek trumpai apie tamsią greitojo ežiuko ateitį. Žaidimas turėtų pasirodyti prieš Kalėdas.