1944 metų liepos 20 dieną, Hitlerio štabe rytų Prūsijoje per padėties aptarimą sprogo bomba. Ji nebuvo numesta sąjungininkų ar jų šnipų. Tai padarė patys vokiečiai.

Operacija „Valkirija“ buvo planuota ne vienus metus. Kai Hitleris atėjo į valdžią ir pradėjo vygdyti savo agresyvią poltiką: sujungti Didžiąją Vokietiją, žydų holokaustą, „ilgųjų peilių naktis (kas žino istoriją manau žinos) – tai buvo SA vadų žudynės įsakytos pačio Hitlerio, taipogi Reichstago padegimas ir dar galima vardinti ir vardinti.

Hitleris turėjo daugybę priešų ir savose žemėse. Daugelis vokiečių generolų, pulkininkų, nemėgo Hitlerio, dėl jo gana drastiškų veiksmų, kurie dažnai paaukodavo daug vokiečių kareivių gyvybių. Taigi iš pykčio gimė planas, jog reikia nužudyti Hitlerį.

Buvo organizuota operacija „Valkyrie“, kurios tikslas buvo nužudyti Hitlerį, įsikverbus į jo būstynę, kuri buvo dabartinėjė Lenkijoje ir vadinosi „Vilko guolis“( Wolfsschanze – ehh noriu nuvažiuoti prie progos patirinėti apylinkes). Wolfsschanze – buvo didelis bunkeris, labai gerai saugomas, įrengtas miške, apdengtas maskuojamąja įranga, bombarduoti nebuvo galimybių, nes net ir žinodami kur yra bunkeris, sąjungininkai nebūtų sugebėję pramušti sustiprinto bunkerio viršaus, o dar nuskristi iki pačios Vokietijos – Lenkijos, būtų prastas sumanymas.

Net ir tuometiniai P-51 lėktuvai, nebūtų sugebėję atlikti tokios misijos. Taigi operacijos pagrindinis tikslas buvo : prasikverbti į bunkerį, padėti lagaminą, kuriame buvo sprogmenys, ir pasišalinti iš teritorijos iki sprogimo.

Misija buvo patikėta Pulkininkui grafui Klausui Šenkui fon Štaufenbergui. Jis buvo patikimas karys, kuris tarnaudamas neteko kelių rankos pirštų ir kairės akies, todėl buvo paskirtas arčiau Hitlerio parankinių, nes buvo uolus ir patikimas karys.

Štaufenbergas po nelaimingo atsitikimo, kuris jam kainavo skaudžiai, turėjo tik vieną tikslą – atkeršyti didžiajam Fiureriui Hitleriui. Taigi jis ir ėmėsi užduoties. Tiek realybėje tiek filme viskas klojosi kaip per sviestą, atrodė, jog neįmanoma padaryti klaidos.

Tačiau, kai Štaufenbergas (akt. Sebastian Koch). Pateko į Vilko olą, parengė sprogmenis, nuėjo į susitikimą kuriame buvo Hitleris.

Šis filmas priklauso „TV“ kategorijai, tad ir jo biudžetas nebuvo didelis, taipogi, šis filmas nėra vienas iš žinomų, tad manau daugelis jo išvis nėra girdėję. Tiesa dabar režisierius Bryan Singer‘as bandė „lipdyti“ kitokią versiją „Valkyrie“ su Tomu Kruzu. Mano nuomone, taipogi sprendžiant iš trailerių, filmas nebus perliukas (jei pasakojamas filmas apie vokiečius ir dar WW2 tematika), tai manau reiktų vokiečių aktorių, o ne ameriečių, kurie vaidinadami vokiečius kalbės angliškai.

Pasižiūrėjus realias Štaufenbergo nuotraukas, tai Tomas Kruzas nė velnio nepanašus į tikrąjį Štaufenbergą, o vokiečių aktorius suvaidinęs šiame filme Sebastianas Kochas žymiai geriau atrodo žiūrint šį filmą. Taigi bent jau kolkas „dusinu mintis“, jog šis filmas su Tomu Kruzu bus ganėtinai prastas.
Na, o dabar tęsiame toliau.

Šiame filme Hitleris, nėra jau labai toks panašus kaip filme „Hitler: The Rise of Evil“, tačiau tai atleistina, kaip „TV“ mažabiudžetinei kategorijai.

Tikrovėjė Štaufenbergas padėjo lagaminą po stalu (maždaug 2-3 metrai nuo Hitlerio), ir išėjo neva kažkam paskambinti. Jam išėjus, kitas prie stalo buvęs karininkas, netyčia užkliudė lagaminą. Tuomet jį perstūmė, tolėliau. Apie tai prieš planą buvo nepagalvota. Lagaminas buvo pastumas toliau vienu metru, tačiau jis buvo už storos medinės „kojos“. Štaufenbergas paliko pastatą, ir nuskubėjo tolėliau.

Bum. Sprogimas. Štaufenbergas neva įsigandęs, nuvažiavo į oro uostą ir išskrydo į Vokietiją (Berlyną). Prieš tai jis matė, kaip medikai neša lavoną, uždengtą fiurerio plosčiumi. Tačiau jis nemirė, o Štaufenbergas to nežinodamas pradėjo skleisti žinią – „Fiureris negyvas, padėkime ginklus broliai“.

To pasekoje ir kiti operacijos „Valkirija“ vadai padarė tą patį. Vėliau kaip iš gryno perkūno atėjo žinia, jog Fiureris gyvas. Buvo suimti vadai (arba patys dar spėjo nusižudyti prieš suėmimą), o Štaufenbergą ir dar vieną jo gerą draugą karininką šušaudė. Viskas taip pat buvo atkartota ir filme. Negalėčiau išskirti iš filmo, kažką tokio ypatingo, tačiau vien mintis, jog tai kolkas vienintelis (ir manau geriausias) „susuktas“ filmas apie „Valkirijos“ operaciją.

Aktorių vaidyba neužkliuvo, specialiųjų efektų nebuvo tiek daug, kiek norėjosi, tačiau filmas paliko malonų įspūdį, jog reiks pasižiūrėti ir dar ne vieną kartą.
Pabaigai norėčiau, pasvarstyti tokius savo pamąstymus šiuo klausimu:

Hitleris ir Fidelis Castro – du velnio išrinktieji.
Domiuosi įvairiomis asmenybėmis, jų darbais ir panašiai. Keisčiausia, jog ir vieną ir kitą, buvo bandyta užmušti daugybę kartų – nunuodyti, nušauti ir t.t
Tačiau, nei vieną kartą jie nebuvo smarkiai sužeisti. O gal ?

Buvo diskutuota ir kalbėta, jog tiek Hitleris tiek Fidelis Castro, turėjo savo antrininką ( o gal ne vieną). Taigi, gal Hitleris ir buvo nužudytas. Gal Fidelis Castro jau negyvas, o Kubai vadovauja, jo antrininkas komunistiniu režimu. Įdomu būtų sužinoti ką manote jūs ?

Ši filmo apžvalga yra parašyta šiek tiek kitaip, lyg istorijos atpasakojimas, tačiau kitaip negalėjau, nes filmas pats yra kaip „dokumentinis“.

Manau, jog visi turėtų pamatyti šį filmą, tie kurie domisi istorija ir karais, tiek ir paprasti, kuriems tai nesukelia jokių jausmų. Istorijos nuansus reikia žinoti kiekvienam.