1944 metų rugsėjo 17 dieną prasidėjo operacija „Turgaus Sodas“. Ji buvo surengta po sėkmingo įsiveržimo į Normandiją, kai sąjungininkai pradėjo vaduoti Europą iš Vokietijos gniaužtų. Operacija
„Turgaus Sodas“ numatė beprotišką planą – kaip anksti užbaigti 2 pasaulinį karą įsiveržus į Vokietiją ir sunaikinus karines Reicho gamyklas.

Deja viskas nebuvo taip gražu, kaip turėjo būti. Prastas oras, netikusi žvalgyba, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir nuvertinamos Vokietijos pajėgos Olandijoje sužlugdė visą operacijos sėkmę… Operacijos pagrindinė užduotis buvo išsilaipinti šiaurės Nyderlanduose ir užimti pagrindinius tiltus, kad sąjungininkai turėtų pagrindinį kelią į Vokietiją ir taip galėtų sutriuškinti jos pajėgas.

Trumpai supažindinau su istorija apie tikrai gilų randą palikusią operaciją per visą antrąjį pasaulinį karą. Šį operacija įkvėpė režisierių Ričardą Atenboroughą sukurti tikrai nepaprastą filmą, išlaikantį jaudulį, pavojų, įtampą, kuri vyko operacijos metu. Filmas buvo sukurtas 1977 metais, bet galiu pasakyti, kad jis yra tikrai vertas apdovanojimo ir ne vieno, taigi nekreipkite į tai dėmesio.

Galima teigti, kad šis filmas yra daug geresnis, negu, pavyzdžiui, kiti kariniai filmai, pasirodę 2001-2007 metais. Filme vaidina tokios žvaigždės kaip Antonis Hopkinsas, Šonas Koneris, Edvardas Foksas bei keletas kitų aktorių, kurie savo laikais buvo labai populiarūs. Filmas nuo pat pradžių pasakoja apie operacijos planavimą, taktiką. Filmas remiasi Kornelijaus Rayno parašytos knygos įvykiais, išgyvenusių žmonių prisiminimais, atpasakojimais.

Kaip teigia režisierius Ričardas Atenboroughas, jie stengėsi sukurti filmą remdamiesi žmonių, išgyvenusių šį pragarą, atsiminimais, autentiškomis nuotraukomis bei rašytais dienoraščiais. Man pasirodė, kad filmo pradžioje, operacija „Turgaus Sodas“ buvo parodoma tarsi lengva karių misija, kur reikia nuvykti, užimti karštuosius taškus ir niekas tam nesipriešins. Iš to galime spręsti, kad tuo laikotarpiu, kai buvo planuojama šį operacija, sąjungininkai buvo prastai susipažinę su Olandijos geografine padėtimi ir teritorija, neįvertinę Vokiečių karinių pajėgų.

Kaip žinote, Olandija yra tarsi „plaukiojanti sala ant vandens“, kurioje populiaru dirbtiniu būdu suformuoti žemės sluoksnį ir joje užsiimti žemės ūkiu. Kadangi Olandija yra žemiau jūros lygio, sąjungininkai nepastebėjo vienos svarbios detalės. Radijo siųstuvai negalėjo priimti ir siųsti informacijos. Tai sukėlė labai daug problemų. Sąjungininkai negalėjo išsikviesti pastiprinimo, negalėjo susisiekti su štabu, planuoti tolimesnių puolimo veiksmų.

Tai buvo didelė klaida, kuri pareikalavo daugelio žmonių gyvybių. Pirmą kartą sąjungininkų pajėgos turėjo leistis dieną, o ne naktį, kaip būdavo seniau. Keista, tačiau buvo išvengta susirėmimų su vokiečių pajėgomis. Operacija prasidėjo… Nenoriu toliau gvildenti viso filmo siužeto, nes tai sugadins visą filmo įdomumą. Taigi, pakalbėkime apie pačio filmo esminius bruožus.

Filmo pagrindiniai aktoriai suvaidino be priekaištų, vien ko vertas Antonio Hopkinso personažas (o aš jį įsivaizdavau tik kaip Hanibalą Lekterį), taip pat Šonis Koneris, nors šitame filme, bent jau man, nepaliko gilaus įspūdžio, nes atrodė, kad tik barbena žodžius be jokios intonacijos ir vaidina šabloniškai.

Šiek tiek nuliūdino, kad vietomis nesutampa iššautų ginklų garsai. Kaip pavyzdį galima įvardinti šį – vokiečių kareivis bėga per tiltą, bėga bėga… Bahh! Išgirstame duslų karabino šūvį, kuris pasiekė kareivį? Taip. Kareivis sustoja, griūna, bet griūna jau kaip koks herojus, susmunka ant kelių, šiek tiek pabūna ir nukrenta.

Mane tai šiek tiek suerzino. Nepamačiau nei kad pataikė į jį, nei kur, o jis jau didvyriškai griūna… Na čia tik man taip, gal per daug išlepęs tokiems filmams.

Specialieji filmo efektai kaip tokio amžiaus filmui (1977m.) yra tikrai neblogi ir vietomis verčiantys ištarti „ooo, neblogai“.

Taip norėjau, kad vieną tiltą susprogdintų…. Ehhh, deja taip ir nesusprogdino, tik nesupratau, ar vokiečius sprogmenys pavedė, ar dar kas. Na nesvarbu. Filmas yra gana ilgas (beveik 3 valandų), tačiau aš dar norėčiau bent tiek pat. Pradžioje veiksmas vyksta po truputį, judama prie vieno tilto, antro… O jau pabaigoje viskas vyksta pagreitintai. Atrodė, kad filmą tarsi biudžetas spaustų.

Norėjau šiek tiek ilgesnės pabaigos, apibendrinančios visą operacijos sėkmę/nesėkmę (čia jau suprasite pabaigoje iš kelių aktorių dialogo), o gavau tokią tarsi graudinančią pabaigą.

Gal net ne pabaigą, o tarsi nukirptą filmą, kadangi pradėjo eiti filmo titrai, o aš dar laukiau…. Ir nesulaukiau.

Gal jums pasirodys, kad filmas yra nuo pradžios iki pabaigos tikrai vertas dėmesio (sutinku su jumis), tačiau pabaigą galėjo šiek tiek labiau „ištempti“, kad ir po metų prisiminčiau, o dabar prais porą savaičių ir užmiršiu… Įdomu tai, kad sąjungininkų pajėgos buvo sudarytos tik iš 35000, o vokietijos „TIK“ iš 20000 karinių vienetų.

Tai parodo, kad vokietija turėjo didžiulę karinę patirtį ir galėjo laimėti su dvigubai mažesniu karių skaičiumi. Ši operacija buvo žymiai žiauresnė už „D- Day“, kai Normandijos pakrantėje žuvo apie 4000-8000 karių, o operacijoje „Turgaus Sodas“ žuvo 18-20 tūkstančių karių.

Palyginimui vokiečiu žuvo 2000, sužeista buvo 6000 karių. Viskas galėjo būti ir kitaip. Operacijos pradžioje buvo suplanuota išmesti sąjungininkų būrius, o vėliau atsiųsti pastiprinimą, amunicijos, maisto atsargų, bet tam sutrukdė rūkas. Didžioji Britanija nesiuntė savo lėktuvų dėl rūko, kuris pražudytų dar dešimtis didžiųjų jų lėktuvų.

Galbūt tai ir buvo jų klaida, dėl kurios jie neužėmė pagrindinio tilto (Arnheimo). Jiems teko gėdingai trauktis. Ši operacija pareikalavo daug aukų, ji buvo tarsi išbandymas ir parodymas sąjungininkams, kad ne viskas gali būti lengvai pasiekiama net ir dvigubai didesne persvara.

Mano nuomone, šis filmas puikiai perteikė operacijos atmosferą, jos įvykius. Kiekvienam, kuris laiko save karinių filmų mėgėju, verta pamatyti šią epinę istoriją.

– Įdomūs faktai –

1. Vokiečių gamybos tankas „Leopard 1“ su keliomis modifikacijomis, buvo paverstas į tokį, kaip atrodė per antrąjį pasaulinį karą.

2. Filmo metu, kai buvo filmuojamos scenos leidžiantis sąjungininkams parašiutais, bent 20-35 iš jų susižeidė nusileidę ant žemės, arba įstrigo medžiuose.

3. Kompozitorius Džonas Adisonas (kūręs muzika filmui) buvo 30 kuopos narys, dalyvavęs operacijoje.

4. Filmas buvo kurtas 1977 metais, tai daugiau negu prieš 30 metų, kai vyko operacija. Išgyvenę šią operaciją kariai, padėjo kurti filmą, prisidėjo prie jo autentiškumo.