Muzika ir internetas. Gana nesusijusios viena su kita sąvokos. Bet ar tikrai? Viena, daugeliui turbūt nesvetima yra praktika, kad naršant internete klausoma muzikos. Antra, pati muzika gali būti atsisiunčiama pasinaudojant internetu (legaliu ar nelegaliu būdu, priklauso nuo pačio žmogaus). Trečia… Bet man užtenka ir pirmųjų dviejų priežasčių, kad galėčiau tęsti pradėtą mintį (jei žinote ir trečiąją, galite pasidalinti komentaruose… ^^)

Visgi internetas daugeliu atveju yra tapęs ir keiksmažodžiu. PC žaidimų, filmų kūrėjai skaičiuoja didžiulius nuostolius, kuriuos patiria interneto dėka. Muzikos industrija nėra išimtis. Tuo labiau, faktai nėra išpūstas reikalas. Kiek kartų teko skaityti naujienas, jog vienos ar kitos grupės/atlikėjo naujas albumas atsirado greičiau failų apsikeitimo tinkluose nei parduotuvių lentynose? Tikrai nemažai. Bet dabar nesiruošiu gilintis būtent į šį aspektą, nes čia pilna povandeninių uolų, kurias ištyrinėti prireiktų atskiro straipsnio.

Bet nereikia pamiršti, kad internetas turi ir šviesiąją pusę (tikiuosi, šioje vietoje nesulauksiu tos nuvalkiotos frazės „Negali būti!“ ^^). Tai tiesa. Nepagražinsiu pasakęs, kad internetas yra tapęs visuotinio vartojimo preke. Jei dar ne, turint galvoje viso pasaulio mastą, tai jis tokios prekės vietą pretenduoja užimti greičiau nei galima prognozuoti. Interneto plėtimasis akivaizdus ir reklamos srityje: kiekviename tinklalapyje, kiekviename atidarytame lange ji bado akis (nors interneto atveju bent jau aš daug nusiskundimų neturiu: reklamą galima ignoruoti, nepastebėti ar tiesiog ją blokuoti. Ko nepasakysi apie televizijos reklamą… Gali tik melstis, kad perjungus kitą kanalą, ten irgi nebus „solidariai“ įjungę reklamos… ^^). Tad internetas yra tiesiog neišsemiamos platybės pasireklamuoti, tik sugalvok ką nors originalaus. O reklamos reikia visiems, taip pat ir muzikos grupėms ar atlikėjams.

Patiems muzikantams internete pasireikšti yra daug kur: pirmiausiai oficialūs tinklalapiai, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija, nuo biografijos iki gastrolių tvarkaraščių. Nereikia pamiršti ir fanų sukūrtų tinklalapių apie savo mėgstamas grupes. Priklausomai nuo grupės populiarumo, tokius tinklalapius tikrai galima skaičiuoti šimtais ar net tūkstančius. Tačiau grupių paslaugoms yra ir tokie tinklalapiai kaip Last.fm ir MySpace. Šioje vietoje esame jau arčiau mano minėtos pirmos priežasties (jei dar ją prisimenate ^^): Last.fm ir MySpace suteikia galimybę ne tik sužinoti apie grupę/atlikėją, bet ir daugiau ar mažiau pasiklausyti jų muzikinės kūrybos. Juk mes visada norime prieš įsigyjant pabandyti? Tad toks šansas jau atsiradęs.

Muzikos įsigijimo internetu reiškinys jau nebėra naujas ir stebinantis. Mūsų paslaugoms yra sukūrta (ir neabejotinai dar bus kūriama) tokių padėjėjų kaip iTunes ar Napster. Tačiau apie tai yra prirašyta daug straipsnių žurnaluose ir internete, tad aš daugiau nebesiplėsiu ir eisiu prie reikalo, pasitelkęs antrąją straipsnio pradžioje minėtą priežastį.

Darosi akivaizdu, jog tarp reklamos ir atsisiuntimo internetu galima dėti lygybės ženklą. Jau žaidimų pramonėje yra tokių pavyzdžių, tai kodėl to nepritaikius ir muzikos? Tas šiuolaikiškas naujų technologijų galimybių supratimas ateina ir į muzikos sferą. Pažvelgus į praeitį, atmintyje išlikę roko grupės Metallica nepakantumą Napster failų apsikeitimo tinklui. Nepaisant viso šito konflikto gerųjų ir blogųjų pusių, nėra ko stebėtis, kai kalbama apie muzikantų kūrybos vaisius. Visai neseniai Radiohead savo naujausio albumo „In Rainbows“ išleidimo proga, suteikė galimybė įsigyti kūrinius skaitmeniniame formate: už kiekvieną dainą sumokant tiek, kiek manai, ji verta. Čia galima minėti ir daugiau pavyzdžių, kurie parodo, kad norima kažkiek pasitelkti internetą ir gauti iš jo daugiau naudos.

Tačiau ar esate girdėję, kad kurios grupės/atlikėjo kūryba būtų dalijama už dyką? Kad ir kaip keistai tai skambėtų šiuolaikiniame kapitalistiniame pasaulyje, tačiau ir tokių pavyzdžių yra. Ir pagrindinė to priežastis yra reklama. Jaunos grupės, norinčios, kad apie jas greičiau sužinotų kuo daugiau žmonių, jau ėmėsi tokios praktikos. Kuo daugiau žmonių išgirs jų muziką, tuo didesnė tikimybė, kad apsilankys koncertuose ir, žinoma, kad norėdami paremti mėgstamą grupę – nusipirks albumą.

Pačioje pabaigoje noriu pristatyti pagrindinį objektą, kuris paskatino parašyti šį straipsnelį. Tai Nine Inch Nails vokalisto Trent Reznor kūryba ir pastaruoju metu propaguojama praktika. Bent jau man Trent Reznor kūryba yra viena iš išskirtiniausių pavyzdžių muzikos srityje. Jau kone 20 metų Trent Reznor diktuoja madas Industrial rock žanro scenoje. Jo kūrybiniai rezultatai apima net 15 studijinių, remix‘ų ir live albumų. Jis taip pat susidūrė su neigiamu interneto poveikiu, tačiau užuot daręs viešus pareiškimus kovai prieš tai, jis pasinaudojo teikiamomis teigiamomis savybėmis. Visų pirma, fanų tarpe slypinčiu kūrybiniu potencialu: Trent Reznor suteikia visišką laisvę remix‘uoti savo kūrinius. Pernai pasirodė būtent toks, ir galima sakyti, pirmasis remix‘ų albumas, pavadintas „The Limitless Potential“, kuriame galima rasti net 21 fanų sukūrtų NIN kūrinių versijų. Tai nuostabi galimybė fanams parodyti savo kūrybinius sugebėjimus bei tuo pačiu populiarinti NIN. „The Limitless Potential“ vis dar galima atsisiųsti iš oficialaus NIN tinklalapio. Netgi rekomenduojama.

Kitas NIN projektas buvo prieš kokius porą mėnesių, kai internete pasirodė albumas Ghosts I-IV. Tai Trent Reznor ir kitų atlikėjų, tokių kaip Alessandro Cortini, Adrian Belew, Brian Viglione, Atticus Ross, Alan Moulder kompiliacinis ambient su industrial skambesiu albumas. Ir visai neseniai NIN pateikė dar vieną staigmeną – visiškai naują studijinį albumą The Slip, kurį galima atsisiųsti iš oficialaus NIN tinklalapio. Jūsų dėmesiui muzikos formatai nuo standartinio MP3 iki aukštos kokybės FLAC, Lossless.

Kaip matome, interneto įtaka yra didžiulė, todėl muzikos grupės/atlikėjai ieško pačio geriausio ir neskausmingiausio (ir jų pačių piniginėms) būdų, kaip bent kiek sumažinti nelegalaus muzikos siuntimo keliamus nuostolius. Kita vertus, be klausytojų, nebūtų kam ir kūrti pačios muzikos, tad toks žingsnis, kaip minėto Trent Reznor – yra tiesiog duoklė savo fanams, už kantrybę ir palaikymą.

Tad nemokama muzika tampa tikrove, suteikiančia galimybę klausytis savo mėgstamos grupės muziką atsisiuntus ir dar rekomenduoti savo draugams tą patį daryti. Tik nereikia pamiršti, kad tokios akcijos yra reklaminės ir visada taip nebus. Be to, rekomenduojama savo mėgstamas grupes remti perkant jų albumus ir apsilankant jų koncertuose. Nes jos to vertos (čia ne reklama, o tikrų tikriausia tiesa ^^).