Kūrėjas : Rogue Entertainment

Leidėjas : Electronic Arts

Prologas

Nesate skaitęs (skaičiusi) šauniosios Luiso Kerolio (toliau – L.K.) apysakos? Tada būtinai tai padarykite. Juk būtų neadekvatu pasinerti į interpretaciją, prieš tai nesusipažinus su originalu. Nebent, žinoma, jus tenkina vidutinė žaidimo patirtis.

Aš pats Alisą Stebuklų Šalyje skaičiau sąlyginai seniai (prieš kokius gerus 7 metelius), tačiau esminiai dalykai atmintyje, vis gi, išliko. Amžinai kažkur vėluojantis triušis su didžiuliu laikrodžiu, išmintingas, kaljaną rūkantis vikšras, paslaptingasis Češyro katinas, Raudonoji Širdžių Karalienė… Ëch, šauni knyga buvo. Smagu, kad ji neliko dulkėti bibliotekose, o jos pasakojama istorija blėsti mūsų atmintyje.

Siužetas

Žaidimo fabulą Makdžį (originaliai – American McGee) mums pateikia tarsi knygos tęsinį. Gaisre žūva Alisos tėvai, o pati Alisa išlieka gyva. Negalėdama susitaikyti su praradimu, mergina paprasčiausiai palūžta ir patenka į Ratledžo psichiatrinę ligoninę. Ten ji praleidžia nevienerius metus, bandydama susitaikyti su sielvartu bei graužatimi, ir, košmarų dėka, vis giliau ir giliau klimpdama į beprotybės liūną.

Tačiau, vieną kartą ją aplanko tas pats, L.K. apysakoje sutiktas triušis, kviesdamas dar kartą nerti į olą. Ka gi, juk prarasti ko nėra… Greitai paaiškėja, kad dėl Alisos sielvarto visa Stebuklų Šalis pasikeitė, atrofavosi ir tapo pragarui gimininga vieta. Viską sustayti atgal į savo vietas gali tik pati Alisa – virsmo kaltininė.

Geimplėjus

Žaidimo veiksmas prasideda po vaizdo intarpo, Alisai atsidūrus Pasmerktųjų Kaimelyje (angl. Village of the Doomed). Čia mus tuojau pat pasitinka ištikimasis Češyro katinas. Arba, kitaip tariant – tai, kas iš jo liko. Paliegęs, nušiurusiu kailiu ir taip sulysęs, kad pro pilkus gaurus aiškiai matyti skeletas. Tačiau, kaip sakoma, nespręsk apie knygą pagal viršęlį.

Mūsų keturkojis padaras atlieka mentoriaus vaidmenį ir rafinuota bei išdidžia šneka nuolat žarsto sąmojį, keistas metaforas bei filosofinių apmąstymų vaisius. Jį, bet kuriuo metu, galite iškviesti nuspaudę c klavišą (pagal nutylėjimą). Tačiau nesitikėkite, nei užuominų, nei patarimų – mūsų katinėlis tiesiog atsiras iš oro ir kartos išankstines frazes.

Pirmasis į akį kritęs dalykas pradėjus žaisti yra aplinkos niūrumas, bei ore tvyrote tvyrantis blogis. Užtenka pažvelgti vien į pačią Alisą – mėlynai balta, krauju sutepta suknutė, surišta raiščiu ant kurio puikuojasi išsišiepusi kaukolė, ilgi, tvirtai suvarstyti auliniai batai, bejausmė kalba, peilis kišenėje… Kraupokas vaizdelis. Tačiau be viso to – mergina nesibodi net žudymo (štai jums ir raudonų plėmų ant sunknelės kilmė…).

O žudyti tikrai yra ką. Tai: Raudonosios Širdžių Karalienės gvardiečiai, neitin geranoriškai nusiteikusios skruzdės, vaiduokliai ir daugybė kitų mums priešiškų sutvėrimų. Kiekviena blogiukų rūšis

dažniausiai yra būdinga tam tikrai aplinkai, ar, kitaip tariant, lygiui. Tarkime uždarose patalpose dažniausiai susidursite su kariaisi-kortomis, robotais, bei vaiduokliais. O lauke jus paprastai puls skruzdės, peraugę driežai, nedideli, šakėmis apsiginklavę, velniukai ir t.t.

Taip pat egzistuoja proginiai priešai (tokie kaip atgijusios šachmatų figūrėlės) bei bosai. Kovos su priešais yra ganėtinai dinamiškos ir tikrai neuobodžios, net žaidžiant easy režimu. Oponento lankstumas bei manevravimas, bandant išvengti jūsų atakų tiesiogiai priklauso nuo jo rūšies. Tarkime kariai-kortos nuolat juda, bėgioja, keičia dislokacijos vietą, šokčioja ir kitaip stengiasi išvengti mirtį nešančios Alisos rankos. O štai minėtieji velniai tiesiog stačiai bėga į jus ir žūna po pirmo kirčio į tarpuakį. Kovos su bosais yra vidutinio sudėtingumo. Vieniems dičkiams

pakanka gerai įkalti, o kitų žūtį sąlygoja achilo kulno atradimas.

Kiekvienas nukautas oponentas palieka tam tikrą kiekį meta esencijos, kuri yra visos Stebuklų Šalies gyvybės pagrindas. Meta esencija esti trijų pavidalų: rombo (atstato apie 25% energijos), širdies (apie 80%), bei taisyklingo daugiakampio. Priešų eliminacijai iš pradžių teturėsite virtuvinį peilį, kurio visiškai pakaks kovoms su paprasčiausia alebarda apsiginklavusiais kariais. Laikui bėgant, sutiksite vis galingesnių priešų, tad jėgoms išlyginti rasite ir naujų ginklų. Visi jie originalųs ir netradiciniai: svaidomos kortos, aštriais kraštais, kriketo lazda ir taip toliau.

Keliaujant per lygius teks daug šokčioti nuo platformos ant platformos ir spręsti

elementarius galvosūkius. Dėl to žaidimas kiek primena 3D platformerį. Alisa gali netik šokinėti, bet ir karstytis virvėmis, plaukti po vandeniu, bei… ribotam laikui virsti galinga bababaisa, šoklia kaip svirplys arba nematoma. Kuris pavidalas pasireikš priklauso nuo aptikto objekto: svirplys – šoklumas, veidrodėlis – nematomumas, o velniai žino koks raudonas agregatas lemia virsmą į monstrą. Išleidusi skausmo, nevilties ir pykčio kupiną aimaną, Alisa tampa pabaisa ir priešus doroja darydama dvigubą žalą. Po kurio laiko ši anomalija dingsta.

Atmosfera – svarbiausia

Kaip jau minėjau – šis žaidimas yra originaliojo kūrinio interpretacija. Sakyčiau, jo išsigimimas. Niūrumą, bei ekstravaganciją lemia netik techninė žaidimo pusė, bet ir įgarsinimas bei muzikinis fonas. Kiekvienas lygis – originalus, tamsus ir paslaptingas. Mistika ir nežinomybės jausmas jaučiami viso žaidimo metu. Turbūt vienas iš įsimintiniausių žaidimo lygių – mokykla. O tiksliau – paralelinis mokyklos pasaulis, kuriame vyrauja nerimas ir baimė. Mokyklos pastatas senas ir sutręšęs. Jo koridoriai siauri ir vingiuojantys.

Grindys kreivos ir braškančios. Laiptų aikštelėse stovintys laikrodžiai tiksi kaip pašėlę ir krypuoja į visas puses. Tačiau pats šiurpiausias dalykas – mokiniai. Jie lyg zombiai slankioja po visą pastatą, ištiesę rankas, išplėstomis, baimės ir psichozės kupinomis akimis, velniai žino kokiais padargais suveržtomis galvomis, dejuojantys, kažką šnabždantys sau po nosimi ir sprunkantys nelyginant šunyčiai. Tai ne mokykla, o tik ja pridengtas beprotnamis, psichologinių eksperimentų poligonas… Mes vis dar kalbame apie Alisą Stebuklų Šalyje?

Žaidime pabuvosite įvairiausiose vietovėse, nuo minėtosios mokyklos iki šachmatų aikštelės ir psichiatrinės ligoninės, kurioje kadaise gydėsi pati Alisa. Visos vietovės kraupios (Raudonosios karalienės pilis juk apvarvėjusi raudonais DAŽAIS… tiesa?) ir skirtos sužlugdyti Alisą ne fiziškai, o dvasiškai. Priversti ją pasiduoti, palaidoti visas viltis ir iki mirties gyventi vidiniame sielvarto pasaulėlyje. Būtent to siekia ir bosai. Jie netik bando jus sužaloti, bet ir priekaištauja, niekšiškai stengia primesti kaltę dėl tėvų žūties (kol jie liepsnojo pragariškame skausme, tu gulėjai, nugrimzdusi į savo sapnų pasaulėlį…) ir taip nugalabyti anksčiau oficialios mirties datos.

Epilogas

Žaidimas išties puikus, ekstravagantiškas ir originalus. Nusispjovus ant vos keletu nedidelių trūkumų rekomenduoju jį išbandyti kiekvienam, sulaukusiam bent jau 16 metų…