Persijos princas išgyveno susidurimą su smėlio demonais ir piktu sultonu, grąžindamas laiką iki pat pradžios.Lemtis nemegsta, kai su ja yra žaidžiama, dėl ko mistiškos jėgos išsikviečia Dahaka (kuris primena Tolkien’o Balrog’a) – nenugalimą ir nesustabdomą laiko terminatorių.

Princas turės neblogai paprakaituot, kad ir šį kartą pasprukti nuo likimo.
Prince 2 stulbina savo įdomumu ir nenustojančiu veiksmu. Bet palyginus su praeita dalimi, sunkumo centras bus pakeistas. Dabar akrobatinių pasirodymų bus daug mažiau, nei kovų su priešais. Vienam kambary, panašiam į biblioteką iš pirmos dalies, karalaičio lauks sutikimo komitetas ant kiekvienos platformos ir prie kiekvieno kampo. Toks žaidimas galėtų gąsdinti…tik ne su šiuo žaidimo kovų sistema! Jis laisvas ir plėtrus.

Kovos būs suvedamos iki kombinacijų spaudinėjimo, kuriuos priklauso tik nuo jūsų, kokius judesius „suklijuosit“. Princas galės trenkt dviem skirtingais būdais, peršokti priešą, šokinėt ant sienų, užlaikyti priešą, atimt iš jo ginklą ir išnaudot aplinką. Iš pirmo žvilgsnio mažai, bet praktikoj, tikrai ne lengva ištuštint visą „kombosų šulinį“.

Jau pažaidus pusvalandį, nustebsite, kaip princas šokinės, atmušinės smugius ir pjaustys priešus. Dažnai teks pažiurėt i klaviaturą nustebusiom akim. Visos kovos – labai glotnios.
Kovos tapo sunkesnės. Labai kruopščiai turim parinkinėt sekančius smugius, nes vieno priešo laikymas, kai iš galo atakuoja dar du – not the best idea. Labai greitai galvosite, kad praeitos dalies kovos, palyginus su šiomis – tesiog dvejų senelių pasiaiškinimai.

Nuliudau, sužinojęs, kad nėra dvirankiu ginklų. Fechtavimo čempionas puikiai naudos viena, arba du peilius, bet nepaims į rankas nieko sunkesnio. Pagrindinį kardą mes taip pat keisime tam tikru laiku. Įdomu, ar ir čia, žaidimo pabaigoj, gausime kardą, paguldanti visus iš vieno smugio…

Nors ir laiko smėliai buvo uždaryti, mūsų herojus visvien mokės valdyti laiko tekėjimą – nieko nuostabaus, gi tai buvo vienas iš pagrindinių atributų pirmos dalies. Laiko kontrolė mums suteikė Farah’os amuletas. Dėja, jos mes nebepamatysime (dėl šito aš labai nuliudau:/).

Magiški sugebejimai pasipildys. Mokėsime ne tik sustabdyti laiką (šikart visiems, išskirus save), atsukti jį atgal, matyti įvykius iš ateities, bet ir „fast forward“ galimybę. Karalaitis galės prasukti laiką, ir tapęs greitesniu sukarpys priešus taip, kaip tai būtu daręs agurkų pjaustymo čempionas.Priešai aišku stovės ir stebės triušio triumfą prieš vėžlį.

Nauja, labai naudinga, galimybė tai kelionės į praeitį, panašios į tai, ką matėme Soul Reaver’yje. Galvosukiai, susiję su transportu laike, nebūs sudėtingi, kaip iš Day of Tentacle. Jokio vyno užkasinėjimo, kad gauti actą. Bet statybos sunaikinimas praeity, kad niekas jums netrukdytų ateity – tikrai taip.

Akrobatiniai sugebėjimai taps tobulesni, bet kovų atžvilgiu. Naudinga bus nučiuožt kabančia ant sienos vėliava, tokiu budu, greitai atsidursim vienu aukštu žemiau. Princas dabar daug ilgiau sprintuos per sienas, pakabintų virvių dėka.

Priešai – tai jau nebe smėlio žmogėliukai, tai jau padarai iš kraujo, ir daugiau mažiau kaulų. Jų projektai stulbinantis, taip kaip ir ansktesnioj daly, bet jie atrodo daug tamsiau, kaip ir herojus. Taip dabar atrodys žaidimas, turi būti įdomiau, bet ir šiek tiek baisiau. Kol kas jiems tai gerai išeina.

Sands of Time – pirmą grafikos lygą. Čia kūrėjai žengia jau kilometriniais žingsniais. Priešų susiliejimas, jiems prarandant gyvybinę energiją – sumanymas vertas žaidybinio oskaro. O degantis laivas, apaugusios džiunglės, pakrantė, uždengiama bangomis, sodas, paslaptinguose rūmuose…Viskas atrodo daug geriau, nei anksčiau.

Mano įvertinimas – žaidimas, kuriam sunku atsispirti, sunku nueit nuo jo, net trumpam. Vis norisi pažiūrėt, o kas toliau.
Šio žaidimo demo versiją galima parsisiust iš games.lt – spauskite cia
P.S. Įdomus pastebėjimas – anksčiau, kai grafika buvo sulieta, nedetali, mes svajojome apie puikias detales…Dabar kai mes viska tai turime, plojam rankom, kai vaizdas liejasi…Paradoksalu ?