Iš žurnalo PC Klubas 2005/06. Autorius: NPC

Štai taip vieną gražų rytą pasaulį išvydo ilgai lauktas žaidimas. Aš puikiai supratau ir pateisinau save, kai kamavausi, laukdamas tokių žaidimų, kaip „Doom III“, „Half–Life 2“ ar „World of Warcraft“. Tačiau iš kur tas nekantrumas laukiant „GTA: San Andreas“, juk jis visas jau įveiktas prieš daug laiko… Tiesa, ant PS2…

Tai štai… Buvo labai neramu ir baisu, kas ištiks „juodčkį“ CJ sudėtingos transformacijos metu. Turiu gerą naujieną, gerbiamieji! Neatsitiko nieko blogo, ir tai, leiskite pastebėti, jau yra gerai. Pasakysiu dar daugiau, tyliai ir į ausį (prieš skaitydami toliau, greitai pažadat niekam nesakyt):

Deramai pasiruošus, galima bandyti teigti, kad PC GTA:SA daugeliu parametru „daro“ PS2 versiją.

„Jei „mentas“ atkiša į skarmalus suvyniotą „dūrą“ ir „triochlina“ tau, kad šiuo ginklu tu ką tik „nulenkei“ jų „čiuvaką“, kuris buvo geras pareigūnas, manyk, kad tavo „subinė“ jau parduota. Anksčiau ar vėliau kiekvienas juodas „Gangsta“ turi įveikti šį etapą. „Juodčkis“ mūsuose yra „juodčkis“ ir „juodčkiu“ liks amžinai. Na, žinoma, jei esi profesorius ar vietinės mokyklos mokytojas, tu gali kovoti už savo teises ir pastatyti baltuosius ant keturių. Bet jei bent kartą tave „paėmė“ su „puška“ užantyje ar tiesiog parkelyje stumdant žolę, tavo teisės užmirštamos visiems laikams. Minia — tiek juoda, tiek balta — mėgsta, kai po eilinio reido ant gatvės lieka gulėti „nigeris“, narkotikų prekeivis ir „ farų“ žudikas. Mano atveju, vamzdį man pakišo juodas „mentas“ — tai žemino. Tačiau būtent šis įvykis pavertė mane tuo, kuo tapau. Nešvarūs ir šlapi, „mentų“ pavesti darbai atvėrė man akis, kuo gyvena miestai, kas yra įsivaizduojamoji valdžia ir kas yra tikroji. Kas yra teisė ir teisingumas ir kas, galų gale, yra galia… Taigi, jei kada nors tau į kišenę įgrūs patranką, kuri pykštelėjo „mentą“… Nesakyk, kad šaudei ne tu, tiesiog elkis taip, kaip bus liepta… Ir lauk…“.


Carl Johnson

„Gangsta‘s Guide for Dummies“

Pirmas skyrius

„Santykiai su teisėsauga“

Psl. 12, antra pastraipa.

Kaip juoda tapo balta ir… atvirkščiai

GTA:SA — tai kompiuterinių žaidimų Inis ir Jianis (čia ne latvių vardai, o toks azijietiškas kultūrinis – religinis motyvas). Visas žaidimas, kurį juo aspektą bepaliestume, yra balansavimas tarp juodo ir balto, tarp gėrio ir blogio. Įdomiausia yra tai, kad tokios sąvokos, kaip gėris ir blogis, žaidime neegzistuoja, kadangi viskas, kas yra gerai, GTA yra blogai, ir atvirkščiai. Sakyčiau, kalbu gan sudėtingai, bet pažaidę patys pamatysite, kaip talentingai nutrinamos visos ribos tarp to, kas mūsų vaizduotėje yra gerai ir blogai. GTA:SA pasaulis — tai kažkas panašaus į kreivą veidrodį… Maža to, kad jis atvirkščias, jis dar ir ganėtinai juokingas. Stovint ir spoksant į kreivą veidrodį, baisiausia yra tai, kad tu puikiai suvoki, kad panašumų tarp tavęs ir Mikės Pūkuotuko veidrodyje yra 0 (kai kuriais atvejais minimumas :-)), tačiau vis tiek tiki tuo, ką matai, ir juokiesi, kad ir kaip tai būtų kvaila… Iš savęs.

Em… Ach taip.. Tai štai, GTA: SA veikia panašiu principu. Žaidime mes elgsimės panašiai, nelygu kokios asmenybės esame. Bus pralietas nekaltas kraujas, bus nubausti neteisieji, o ir teisingieji kartu su jais. Viskas bus daroma taip, kaip numatyta, nes mes tapsime „gangais“. „Gangais“ prieš savo valią.

Paseksiu jau, ko gero, daug kartų girdėtą pasakaitę. Gal ir galima būtų jos išvengti, bet kad jau pasitaikė proga… Pagrindinis žaidimo veikėjas Karlas Džonsonas (tai yra Tu) grįžta iš tremties į savo gimtąjį rajoną. Už praeities darbelius turėjęs palikti miestą, Karlas grįžta ne iš ilgesio. Neaiškiomis aplinkybėmis žūsta jo motina, ir jis grįžta atiduoti deramos pagarbos, tačiau, kaip ir realiame pasaulyje, žaidime yra veikėjai, kurie iš svetimos bėdos tiesiog pasipelno. Šį kartą tai korumpuoti šunsnukiai, rajono policininkai. Pareigūnai Tenpenis ir Maklaskis, „prikerpa“ Sidžey uodegą, pakišdami jam ginklą, kuriuo ką tik buvo nušautas policininkas. Žinant Karlo praeitį, tampa aišku, kad teisme niekas jo pasakojimu netikės, ir apskritai pasiseks, jei Karlas pasieks teismą, o nebus nukautas „sulaikymo metu“. Jaunuolis greitai supranta situaciją, ir laikinas grįžimas aplankyti motinos užsitęsia. Prasideda kova už būvį, kuri perauga į karą dėl valdžios. Ką šiame reikale veiksi tu? Ogi nieko ypatingo. Tiesiog simuliuosi „gango“ gyvenimą. Iki pačių mažiausių smulkmenų…

„Tikras „gangas“ turi atrodyti prašmatniai. Pamiršk idiotiškus filmus apie „nigerius“, geriančius kokteilį pietų „centrale“, „nusipūtęs“ „ juodčkis“ su vamzdžiu rankoj gal ir paliks įspūdį „Hot Dogų“ kepėjui, bet tikrai nepatrauks gatvinių dėmesio. O būtent gatviniai ir yra ta juoda darbo masė, kuri lies kraują už tavo „babkes“. Tikras „gangas“ turi būt solidus. Reikalinga kūno masė ir įtikinamas snukis, kad visiem būtų aišku, kad tu pavojingas ir be patrankos. Reikalingos geros „šmotkės“ iš „Zip“ ar „Victim“, o ne skudurai iš „Binco“. „Pričesonas“ turi būt paskutinės mados (žr. muzikinius video klipus). Taip pat reikalus gelbėja „Ray Bahn“ ant akių ir „Rolex“ ant rankos. Auksas ant kaklo — privalumas. Ir dar… Nesvarbu, kad aplinkiniai „ čiuvakai“ dievina „Cluckin Bell“ — valgyk salotas,nes gebėjimas greitai bėgti, pravers kiekvienam „gangui“. Ir tai ne bailumo požymis. Tiesiog skolininkus reikia vaikytis… Ir spardyti…“.


Carl Johnson

„Gangsta‘s Guide for Dummies“

Pirmas skyrius

„Gangsta rūpinasi savimi— mitas ar tikrovė?“

Psl. 24, penkta pastraipa.

Simsai žiūri į kreivą veidrodį

GTA SA — tai savotiškas simsų Inis (arba Janis). Žodžiu, priešingybė, kurioje glūdi truputis to paties. Šį kartą mūsų valdomas personažas dar labiau gali priartėti prie mūsų, ko nedarė nei Tomis Verseti, nei tylenis iš GTA III. Karlu Džonsonu reikia rūpintis kaip kokiu simsu. Žaisdamas turėsi jį vesti pavalgyti, „kabinti“ mergas, eiti sportuoti, kirptis ir rengtis. Visi šie aspektai dailiai įpinti į misijas, o vėliau palikti likimo valiai, tad galutinis rezultatas priklausys tik nuo žaidėjo.

Turiu pastebėti, kad tai yra puiki savybė, nes kiekvienas personažas yra daug mielesnis, kai tu jį susikuri pats. Aišku, smagu įsijausti į mokslininką – komandosą ir, sutinkant pažįstamus, sakyti, jog esi Gordonas Frymanas, tačiau Karlas Džonsonas įsijaus į tave, o taip yra kur kas smagiau.

„Kai reikia šlamančių, (o jų reikia visada) nesibodėk jokios veiklos. Tikras „gangas“ nestabdys ir, jei reikia „babkių“ naujam „Glock‘ui“, pavairuos ir taksą. O koks skirtumas: vairavimas —malonumas, kuras — buvusio savininko, „babkės“ — į kišenę, o ir naudingų „ožkučių“ kelionėse gali sutikti. Be to, gerėja orientacija mieste, kas svarbu besivaikant skolingus žąsinus…“.


Carl Johnson

„Gangsta‘s Guide for Dummies“

Antras skyrius

„Gangsta duobėj sėdi lygiai 2 minutes“

Psl. 69, pirma pastraipa.

Veiklos kryptys

Naujos kartos GTA žaidimai garsėja papildomų misijų rinkiniais. GTA SA šioje sferoje pralenkia abi prieš tai buvusias dalis kartu sudėjus. Čia kapeikas galima daryti iš visko — pradedant tradiciškomis taksi, policijos, gaisrinės ar greitosios pagalbos misijomis, baigiant gatvės lenktynėmis, rajonų karais, investicijomis ar elementariausiomis loterijomis. Taip pat vietiniame bare gali žaisti pulą, galynėtis su „meksikonais“ „Low Rider“ varžybose, lošti kazino ir t.t.

Niekur nedingo ir piniginės premijos už atliktus pavojingus triukus, tik dabar galimybių dar daugiau. Visų pirma dėl ženkliai padidėjusio žaidimo ploto, antra dėl atsiradusių papildomų transporto priemonių. Pasipildė ir motociklų arsenalas, atsirado dviračiai bei specialiai jiems pastatytos rampos ar kalnų trasos.

Aišku, vėlesniuose žaidimo etapuose bus mokami pinigai ir už misijas, ypač „užsakomojo“ pobūdžio.

„Respect, Man. Būtent taip turi sveikinti tave žmonės, jei tu esi „Gangas“. Pagarba. Va kas verčia juodą pasaulį suktis. „Gangas“ privalo gerbti… Na, „gangą“ privalo gerbti visi. Ir kai aš sakau visi, aš turiu omeny visus. Jei nebus pagarbos, nebus ir reikalų. Yra pasauly vis tik „verchų“, kurie mano, kad galia yra įvaryta baimė. Nesąmonė. Tik ne mūsų mieste… baimė gali sulaikyti minią, bet nesulaikys vieno „apsipūtusio“ ir todėl išsigandusio „šestiorkės“, kuris ims ir paleis kulką tau į tarpuakį. Daug bosų taip ir baigė. Visų pirma — pagarba. Jei tave gerbs, hm… Tada gali ir pagąsdinti“.


Carl Johnson

„Gangsta‘s Guide for Dummies“

Pirmas skyrius

„Santykiai su šeštais (ir kitais visokiais)“

Psl. 28, trečia pastraipa

Respect ++

Būtent toks apdovanojimas laukia žaidėjo už pirmą atliktą misijų rinkinį (kuris, tiesą pasakius, yra didesnis, nei norėtųsi). Grįžęs namo, Karlas kaunasi dėl įtakos ir pagarbos. Tai šiek tiek pristabdo žaidimą, mat dėl pinigų trūkumo žmogus negali nei apsirengti, nei apsipirkti, nei įsigyti įrangos. Tai netgi gali atbaidyti nuo GTA: SA, mat pirmosios žaidimo zonos yra getai — nešvarūs ir nykūs, sudarantys klaidingą įspūdį, kad GTA: SA grafika nepatobulėjo. Tiesą pasakius, toks startas mane šiek tiek pribloškė, tačiau užbėgdamas įvykiams už akių, pranešu, kad pasikankinti verta, ir netrukus prieš jūsų akis atsivers puikūs GTA: SA gamtovaizdžiai ir tikrai stulbinančios misijos.

„Respect“ lygis pats savaime ypač aktualus žaidimo pradžioje, mat būtent jis atrakina naujas siužetines misijas bei apibrėžia žmonių, kuriems galite vadovauti, kiekį. „Respect“ lygis pakeliamas, vykdant rajonines misijas, tačiau šiek tiek jį kilstelti galima ir naikinant kitų grupuočių karius ar tiesiog keliant sumaištį mieste. Vis tik pradžioje teks būti pasiuntinuku, o vėliau pagarbą galėsi užsitarnauti ir aktyviai spūsčiodamas AK–47 gaiduką.

„Vieną dieną būtinai atsiras „ožys“, kuris žinos per daug ir tave pakiš. Gali imtis visų saugumo priemonių, bet toks „ožys“ ar „stukačiokas“ vis tiek atsiras. Tai neatsiejama „Gango“ gyvenimo dalis. Žodžiu, taip atsitiks, tik šiaip „Gangus“ „duria“ kartą metuose, o kietus „Gangus“ — kartą gyvenime. Kietas „Gangas“ moka talentingai atkeršyti, ir kalbos apie tą kerštą neslopsta šimtą metų, maždaug tiek jų užtenka, kad ramiai pabaigtum savo dienas. Bet prieš keršijant būtina vėl atsistoti ant kojų, nes kai kažkas „duria“ „ Gangą“, „gangas“ netenka visko… Belieka trauktis į kaimą, gąsdint kaimiečių… Ir laukt…“.


Carl Johnson

„Gangsta‘s Guide for Dummies“

Tryliktas skyrius „Kritiniai gyvenimo etapai“

Psl. 216, antra pastraipa.

Laisvė

GTA: SA, galima sakyti, prasideda ne nuo to momento, kai Karlas atvyksta namo, o tada, kai keletas šunsnukių jį išduoda. Būtent tada Karlas supranta, kad savam rajone jis išgyvens lygiai tiek laiko, kiek jo reikia, kad kulka ištaškytų jo smegenis. Taigi jis ir Tu bėgsite iš miesto.

San Andreas, kaip žinia, yra labiau valstija nei miestas. Šioje valstijoje yra viskas, kas ir turėtų būti: trys stamboki miestai, keletas mažų miestelių, šiek tiek padrikos pramonės, kelios fermos, upės, ežerai, kalnas, miškas ir nacionalinis parkas. Taip pat yra dykuma, kanjonai, marios, užtvankos, milžiniškos autostrados ir… Na, manau, tu mane supratai…

Grafiškai bet kuri kita žaidimo dalis, jei tik tai ne startinė lokacija Los Santos, atrodo prašmatniai. Nežiūrint į tai, kad visas žaidimas „susuktas“ iš pažiūros ant to paties varikliuko, gali jis daug daugiau. Antra vertus, didesnis lokacijų pasirinkimas įgalino kūrėjus įtikinamai perteikti oro sąlygas. Sakykim, tas pats nešvarusis Los Santos yra nuolatos kamuojamas tvankaus karščio. Žaisdamas taip ir jauti, kaip sunku Karlui kvėpuoti. Nuo nešvaraus pasenusio asfalto kyla garai, o žiūrint į tolį, kelias raibuliuoja, sakyčiau, netgi pernelyg realistiškai. Nykios Los Santos spalvos ir skurdi augalija tik pastiprina kamuojančio karščio pojūčius, o prasidėjus audrai, ir taip baisūs rajonai tampa tiesiog košmariški. Tarp geto namų siaučia dulkių sūkuriai, nešiojantys šiukšles ir atliekas… Net lietaus vanduo atrodo nešvarus. Visai kitaip blogi orai atrodo San Fiero. San Fiero — lengvai pramonei ir komercijai skirtas plotas, tad jame daugiau aukštų pastatų ir tvarkingų gatvių. Audros metu šį miestelį tiesiog perdengia lietaus siena, kuri pasakiškai dera su begale šio miesto šviesų. Tačiau didžiausia San Fiero pažiba — rūkas, sumodeliuotas taip įtaigiai, kad nejučia imi važiuoti itin lėtai.

Las Venturas — priešingybė viskam. Gaivus kurortinis miestelis, kuriame karštis atrodo malonus, ir žaisdamas, sakytum, jauti į nugarą dvelkiantį vėjelį (ypač jei žaidžiant už nugaros stovi ventiliatorius). Šis miestas kimšte prikimštas kazino ir viešbučių, tad gražiausiai atrodo naktį, lyja čia nestipriai ir retai, o gaila… Juk kurortiniame mieste apstu prašmatnių sportinių automobilių, ir smagiausia juos vairuot tik ką po lietaus.

Užmiesčiai taip pat pribloškia savo didybe. Niekad nesitikėjau, kad žaidžiant GTA galima taip smagiai draskytis žvyrkeliais ar išties tankiais miškais. Beje, užmiesčiuose padidėja greitis, kadangi keliaujame arba tuščiais kaimo keliais arba plačiais „autobanais“, tad bent jau man susidarė įspūdis, kad ženkliai padidėja ir „draw distance“ rodiklis. Tai yra maloni staigmena, kadangi užmiestyje detalių ne ką nemažiau nei mieste. Dar keli malonūs grafiniai aspektai yra daug turtingesnė ir įtikinamesnė laiko kaita, tiesiog pasakiškai atrodantys automobiliai ir specialūs efektai tarp kurių yra ir „motion blur“.

O smagiausia yra tai, kad žaidžiant galingu kompiuteriu, žaidimas sugeba laiku ir tiksliai atkartoti labai ilgus atstumus, beveik nepasitaiko „duobių“, kurių buvo apstu GTA:VC ir GTA:III PC versijose.

Be abejonės, šokiruoja ir krovimo langų išnykimas, o juk mes kalbame apie žaidimą tris, o gal net ir daugiau kartų (kažkas juokavo, kad 12) didesnį už GTA: VC. Tik dabar mes galime pajusti, kas yra tikra veiksmų laisvė. Sakai, galėjome ir anksčiau? Neeee… Tai, ką mes laikėme veiksmų laisve (savarankiškas misijų pasirinkimas, laisvas klajojimas po miestą, galimybės nuskriausti bet ką ir t.t.), dabar atrodo tiesiog natūralus dalykas. Dabar aš jau supratau, kad tikra laisvė — tai 15 minučių lėkti užmiesčiu apžergus gargaliuojantį „Freeway“, laisvė — tai nardyti tarp kanjonų, pilotuojant vienvietį sportinį lėktuvą, laisvė — tai ką tik nuvarytu reaktyviniu lėktuvu pakilti į 2 kilometrų aukštį ir paskui, iš jo išlipus, kelias minutes mėgautis laisvu kritimu, o pamačius miesto šviesas, išskleisti parašiutą ir nusileisti tiesiai ant savo namo slenksčio. Štai kas yra laisvė, gerbiamieji… Ir GTA: SA tau tai garantuoja!

„Gangas ir muzika… heh amžina tema, bent jau mūsų kvartale. Na taip, visi mano, kad jei esi „juodčkis“, turi klausyti … „hopą“. Žodžiu, aš savo gyvenimą su muzika susiejau kitaip. Niekam neįdomu, ko „gangas“ klausosi savo „chatoj“, bet prie žmonių turi groti kažką, ką tu pažįsti, arba dar geriau tą, ką iškėlei į žvaigždes. Mano atveju — tai „gaidžiukas“ OJ Loc — visiškas „mudyla“, bet… Labai norėjo būti „gangsta“ „Rap“ korifėjum. Reikalas susitvarkė labai paprastai: „užlenkiau“ porą konkurentų, „nukaliau“ gerą „pliažinę“ aparatūrą ir vieno rimto reperio rimų knygą. Tiesą pasakius, OJ Lock taip ir liko „gaidžiuku“, bet jo „muzoną“ gerbė liaudis. Jam iškilus, liaudis gerbė ir mane, nes visi žinojo, kas stovi už mažojo OJ. Nauda? Kvartalas mane dievina. Kodėl? Todėl, kad kiekvieno „negro“ svajonė — turėt kaimyną, kuris darytų „muzoną“ ir būtų „po masiniu“ „respektu“. Savo rajonui aš tokį daviau. Todėl aš — Dievas…“.


Carl Johnson

„Gangsta‘s Guide for Dummies“

Aštuntas skyrius „Kodėl „gangsta“ padeda kitiems?“

Psl. 154, pirma pastraipa.

Grok, susimildamas, grok

Viena iš priežasčių, kodėl dievinu GTA seriją, yra radijas. Viena stipriausių žaidimo dalių, kuri ne tik kuria puikią nuotaiką, bet ir prailgina žaidimo buvimo kietajame diske trukmę. Nagi… Kaip puiku ką tik „nukaltu“ pikapu nulėkti į pajūrį ir, leidžiantis saulei, atsilošti krėsle bei mėgauti K–Jah West. Arba spyriu į dantis „įkalbėjus“ vietinį baikerį, laikinai pasiskolinti jo „Freeway“ ir prisiminti senus gerus laikus, važinėjant po kanjonus ir klausantis K–DST.

GTA: SA radijas, kad ir kaip būtų keista, pasiūlo daug platesnį ir įvairesnį muzikos pasirinkimą, nei visos Lietuvos radijo stotys kartu sudėjus. Ką gi, jei nepatikėjai trumpai, supažindinsiu su repertuaru:

Playback (klasikinis Hip–Hop‘as) – „Public Enemy“, „Gang Starr“, „Masta Ace“ ir kt.

K Rose (country) — Jerry Reed, „Statler Brothers“, Eddie Rabbit ir kt.

Bounce FM (Funk) — „Zapp“, „Fatback“, „Maze“ ir kt.

K DST (klasikinis rokas) — „Kiss“, Joe Cocker, David Bowie ir kt.

Radio Los Santos (modernus Hip–Hop) — 2Pac, „Cypress Hill“, Ice Cube, Dr. Dre ir kt.

Radio X (alternatyvinė muzika) — „Depeche Mode“, „Danzig“ (ou Mother!), „Soundgarden“, Ozzy Osbourne ir kt.

CSR (Soul) — „Soul II Soul“, Boby Brown, Guy ir kt.

Master Sounds (Groovie :-)) — James Brown, The JB‘s, Lyn Collins ir kt.

K Jah West (Dub/reggae) — „Blood Sisters“, „Black Uhuru“, „Pliers“ ir kt.

SFUR (House) — „The Todd Terry Project“, Maurice, „Fallout“ ir kt.

WCTR (Pezalai) — Radijas tiesiog kalba… Tu klausai…

TRS FM (Ha?) — Tavo Radijo Stotis FM. Taip, taip, žaidime numatyta galimybė susikelti savo MP3 bylas ir susikurti nuosavą radiją. Tiesa, San Andreas pasilieka teisę transliuoti reklamą jūsų radijo laidų metu.

Kiti žaidimo garsai taip pat verti pagyrų. Specialieji efektai (sprogimai, šūvių garsai ir t.t.) įgavo daugiau erdviškumo, be to, jie skiriasi priklausomai nuo atstumo, todėl skamba šiek tiek realiau. Automobilių variklių darbas taip pat kiek „patiunintas“, vairuojant kai kuriuos jų, išjungiamas net ir radijas :-).

Tiek pats Karlas, tiek praeiviai turi daug didesnę kalbos dovaną nei ankstesnieji veikėjai, atsirado galimybė užmegzti mini dialogus su visai atsitiktiniais praeiviais. Na, tie dialogai susideda iš dviejų frazių, bet paklausyti verta. Žaidimo įgarsinimas išties profesionalus, puikiai padirbėta su intonacijomis, emocijomis ir dialektais. Sakyčiau, žavinga.

O ir nekeista, kad žeriu čia liaupses… Pabandykite spėti, kas įgarsino pareigūną Ten Penny.

„Jei nori būti „gangas“, privalai žinoti, kad negali prisirišti prie nieko. Negali prisirišti prie pinigų, „chatos“, „ratų“ ar „mažulės“. Vienintelė išimtis yra šeima, tačiau manosios nebeliko anksčiau, nei aš supratau gyvenimo esmę. Žodžiu, prieraišumas žudo „gangus“, kaip „torčiokus“ heroinas, nes vieną dieną kažko netekęs, tiesiog „nušoksi“ nuo proto. Tikri „gangai“ nuo proto „nešokinėja“, jie tiesiog „pasiderina“ naują vamzdį ir eina siekt naujų materialių vertybių. Tačiau čia yra vienas bet… Nebūsi tikras „Gangas“, kol apie tave nesklandys legendos, tad pilkai rajono masei turi demonstruoti savo prieraišumą prašmatnumui. „Gangą“ turi lydėt jo daiktai, kad liaudis turėtų peno „bazarui“. Tipo „O matei naują CJ‘aus PCJ–600? Vakar jis vienetais juo pralėkė per negyvų Balas galvas“. Tikrą „Gangą“ turi lydėti ir palyginimas „tipo“ „CJ dvi berretos“ arba „CJ granata subinėj“. Tokie triukai pakelia statusą ir „respektą“, o ką tai reiškia „Gangui“, manau, aiškint nereikia. Todėl prie“ šmutkių“ neprisirišam, bet esant progai darom „pakazuchą“. Ir kuo jos daugiau, to geriau…“.


Carl Johnson

„Gangsta‘s Guide for Dummies“

Ketvirtas skyrius „Gangsta ir šmotkės“

Psl. 88, trečia pastraipa.

Dar šis tas…

Visumoje GTA: SA yra lyg ir tas pats senas geras GTA tik smarkiai padidintas. Tačiau atsirado ir dar keletas dalykėlių, kuriuos užtenka paminėti keliais sakiniais. Personažo vystymas dabar labiau panašus į paprastutę RPG sistemą. Maistas ir sportas atsakingas už kūno lavinimą, tuo tarpu, šaudydamas ar vairuodamas, Karlas įgauna patirties ir daro mažiau klaidų. Vairavimo įgūdžiai bendri visiems automobiliams, tačiau yra dviračių transporto priemonių ir lėktuvų pilotavimo įgūdžiai, kurie lavinami atskirai. Ginklai lavinami pagal tipus „pistol“, SMG, „Assault rifle“ ir t.t. Kuo ilgiau vieną ginklo tipą naudosi, tuo taikliau šaudys CJ. Pasiekęs „Hitman“ lygį, Karlas tampa to ginklo ekspertu, ir… nesustabdoma žudymo mašina.

Atsirado ir daugiau nekilnojamo turto. Dalis jų tiesiog atstoja išsisaugojimo taškus, dalis atrakina misijas arba iškart pradeda nešti pelną. Beje, pinigus galima išleisti ir kitaip, pavyzdžiui, „tiuninant“ savo automobilį. Vien tik ši naujiena jau yra oho Ho!

Beje, GTA: SA daug daugiau interaktyvių vietovių, kurias galima aplankyti. Prie jau buvusių „Fast Food“ tinklų ir striptizo klubų prisijungė parduotuvės, loterijų centrai, kazino, lošimo automatų salonai, restoranai, naktiniai klubai, „Pub‘ai“, pakelės užeigos ir t.t. Visur galima užeiti ir pasiautėti. Švaistantis pistoletu ar dalyvaujant mini žaidimuose („pool‘as“, šokiai ir t.t.).

Beje, miestai žaidime išties milžiniški, tad daugelį vietų rasti bus išties painu, tačiau žaidime, kaip visada, yra labai patogus žemėlapis, su nuolat atsinaujinančiomis nuorodomis. Na, o įsigiję originalų žaidimą, piliečiai kartu su juo dėžutėje ras milžinišką San Andreas planą ir pasakiško grožio spalvotą knygą „Grand Theft Auto: San Andreas. City Guides. Los Santos • San Fiero • Las Venturas“.