Vyriškas

Milžiniškas karštis, tankios džiunglės, priešiškai nusiteikę, tankumyne tupintys, užsimaskavę vietnamiečiai. Tankai ir ugnis. Tikrasis pragaras žemėje. Motorinė valtis, trumpa atokvėpio minutė, pasigirsta šūviai. Du kulkosvaidžiai beatodairiškai šaudo į atskriejančias kulkas. Visur. Priešas nematomas. Jis pasislėpęs. Jis šias vietoves pažįsta daug geriau, nei tu kada nors pažinosi. Granatsvaidis. Krenta pora lūšnų, nusineša keletą neatidžių vietnamiečių karių. Į kovą atskuba keletas inžinierių ir tankas. Jie tikisi padaryti tvarką šiame jovale. Pasipila ugnis, galbūt napalmas. Velniai žino kas, svarbu gerai dega. Pasigirsta šaižūs riksmai. Riksmai, kurie šiuos žmones persekios visą likusį gyvenimą. Ir jie nebus pavadinti didvyriais. Tikrai ne. Jie paprasti kariai, jie yra mūšio lauke. Įžengęs į karo lauką, tu nebeturi senųjų namų ir ten esančių didvyrių bei elgesio modelių. Dabar tavo namai – pirma pasitaikiusi lūšna, o vieninteliai elgesio modeliai kurie tave skyrė nuo laukinio žmogaus turi dingti. Tavo šeima ir draugai – būrys. Tavo geriausia draugas – ginklas. Dabar tavo pasaulis – Vietnamas.

Labas rytas, Vietname!

Tupint apkasuose girdimi trys dalykai. Vienas iš jų yra priešų kariai. Mūšis šiame lauke yra toks artimas, jog girdi kiekvieną priešų įkvėpimą ir iškvėpimą. Girdėsi kiekvieną vietnamiečių keiksmažodį. Tu jų nesuprasi. O gal nenorėsi suprasti. Girdi ir jauti, jog šis mūšis skirtas jums. Šitą mūšį laimėsi tu, arba jis. Jokių išlygų. Antrasis dalykas kurį girdi – šūviai. O jų yra įvairių. Pradedant, atrodo, skystokais pistoletų šūviais siekiant išgąsdinti tave puolančius priešus, baigiant galingais, ausų būgnelius plėšančiais šūviais, kuriuos skleidžia sunkiojo automato vamzdis. Šis garsas tave sukrečia iki sielos gelmių. Jis tave lydi. Su kiekvienu kulkos šūviu, prarandi po dalelę savęs. Kiekviena kulka išplešia mažytę dalelę tavo sielos. Trečiasis dalykas kurį gali girdėti yra muzika. Ironiška, tačiau būtent šis dalykas tavo priešininkus gąsdina daug labiau, negu mano minėti pistoleto ar kulkosvaidžio šūviai. Vietnamiečiai išgirdę muziką pradeda panikuoti. Ne dėl to, jog jie nėra jos girdėję. Ne dėl to, jog ji jiems yra kiek kitokia negu yra įpratę girdėti. Jie panikuoja todėl, nes muzika reiškia linksmybes. O kai kovos lauke linksminasi priešininkai yra blogas ženklas.

Muzika transporto priemonėse skamba įvairiausia. Pradedant visiems puikiai žinoma daina, kuri yra tapusi neatsiejama dalimi nuo Vietnamo karo tematikos, tai „Fortunate Son“, baigiant visiems puikiai žinomomis „For what it‘s worth“ dainos natomis. Fantastiškas jausmas užplūsta visą kūną, kai įsėdęs į malūnsparnį girdi užkimusį radijo pranešėją, kuris sveikina amerikiečių karius su dar vienu išaušusiu rytu Vietname. Didžėjus ilgai netrukęs leidžia pasimėgauti 60‘tųjų muzikiniais perliukais, kuriuos mes su malonumu klausydami šluojame priešininkus nuo kelio. Būtent tokių momentų sukeliamos emocijos ir verčia vis dažniau įsijungti „Vietnam“ papildymą nei paprastą „Bad Company 2“ daugelio žaidėjų režimą.

Pragaras užknisa

Atsisėdi į tanką. Ankščiau galvojai, kad jis yra erdvus, ir apsaugo tave nuo aplinkinių smūgių. Čia Vietnamas, galvok iš naujo. Beveik kiekvienas karys gali susprogdinti šį tanką. Pradedant paprasčiausiu pėstininku, kuris granatsvaidžiu šaudo taip pat puikiai kaip ir automatu, baigiant snaiperiu, kuris gali ant tavo galvos „užsakyti“ minosvaidžių laidomų sviedinių krušą. Būdų mirti Vietname yra daug. Ir visi jie efektyvūs. Po šių žodžių apsigalvojai, ir prisėdai šalia draugo piloto, kuris moka pilotuoti sraigtasparnį? Geriau palauk ir įsitikink kad jis sako teisybę. Čia Vietnamas. Nors malūnsparnis ir yra galingas ir vikrus, tačiau su šakute prieš automatą nepašokinėsi, kaip ir su malūnsparniu prieš raketsvaidį ar tanką. Norint skraidyti Vietname, reikia ne tik mokėti skraidyti, o būti gimusiam malūnsparnyje, jį jausti. Vos vienas bazūkos ar tanko šūvis, ir tu lavonas. Vos vienas taiklus snaiperio šūvis per stiklą į tavo kaktą, tu miręs. Toks jau karas. Galų gale atrandi motorinę valtį. Subūręs grupelę bendraminčių tu išplauki į plačiuosius vandenis ieškoti lengvo grobio. Galbūt pirmąsias penkias minutes tu ir būsi laimingas pasirinkęs šį kovos variantą, tačiau per sekančias tris suprasi, jog TU paprasčiausiai esi tupinti varna atviroje vietoje tik ir laukianti kulkų krušos.

Taika, karas ir kiti narkotikai

Jaunatviškumu ir svajonėmis apie taiką pagrįstą „Vietnam“ papildymo atmosferą apibūdinti yra sunku. Aplink groja 60‘tujų metų muzika, ant ginklų ir transporto priemonių išraižyta ir ištepliota daugybė taikos ženklų ar šmaikščių citatų. Ant snaiperio šautuvo galime rasti išraižytus žodžius „Hell sucks“ (Pragaras užknisa), o ant įspūdingai atrodančio malūnsparnio su ryklio dantimis – „Death from above“ (Mirtis iš viršaus). Vietnamiečiai tokiomis svajonėmis ar citatomis nesidalina. Ant jų ginklų nerasi tokių žodžių kaip taika ar meilė. Ant jų ginklų nerasi absoliučiai nieko. Tu tik girdėsi aiškiai dėstomus nurodymus tau nesuprantama kalba. Tu ir nesuprasi. Nesi vietnamietis. Jie ginklus naudoja ne kaip taikos simbolį, o kaip kovos įrankį.

Tokios detalės mane papirko ir tikiuosi papirks jus. Taikos ženklai ir prakeikimai skirti nušautam priešininkui. Nurodymai ir paraginimai komandos draugams. Riksmai ir emocijos, kurios liejasi per kraštus. Visa tai taip… Tikroviška. Ir tai sukrečia iki gelmių.

Tas malonus napalmo kvapas anksti ryte…

Taisyklės „Vietnam“ papildyme išliko tokios pačios, tačiau kartu tapo ir visiškai kitokios. Naujų žaidimo tipų ar tikslų nėra, tačiau pati žaidimo mechanika kiek pakito. Dabar žaidėjai nenukaus vienas kito šūviais per visą žemėlapį. Tokių momentų paprasčiausiai nebus dėl to, kadangi nebėra optinių taikiklių skirtų automatiniams ginklams, kuriuos matėme „Bad Company 2“ daugelio žaidėjų režime. Prie šio pakitimo prisidėjo ir žemėlapių struktūra. Žemėlapiai dabar skirti labiau artimai kovai, daugybė priedangos – ir gyvosios kaip augalų ir lūšnų, kuriose gyveno vietiniai. Netrūksta kalvų ir medžių priedangos. Snaiperiai įgijo didesnę svarbą, kadangi vienintelė ši klasė dabar turi optinius taikiklius, ir gali pašalinti priešininkus iš milžiniško atstumo. Tačiau, dėl žemėlapio ypatumų, snaiperis jaustis saugus gali ne visada. Kitos klasės dabar gali žaisti įvairiapusiškiau ir efektyviau. „DICE“ sugebėjo padaryti tai, ko mes jau seniai laukiame. Čia galime rasti puikius žemėlapius, kurie ilgą laiko tarpą nenusibos net žaidžiant vieną po kito. Drįstu pastebėti, jog šie žemėlapiai be išimties visa galva lenkia visus „Bad Company 2“ turimus, o galbūt net ir visų kitų tokio tipo žaidimų pasiūlytus. Taip, žemėlapiai pristatyti šiame papildyme yra tokie geri.

„Vietnam“ mums pasiūlo penketą puikių žemėlapių, kuriuose praleisime daugybė malonių žaidimo valandų. Kiekvienas žemėlapis išsiskiria savo skirtingu stiliumi, aplinkomis. Štai „Hill 137“ mums pristatys įspūdingus kontrastus – vieną akimirką kovosime gana siaurame takelyje kuris veda į kalvą, kurioje reikia sunaikinti radijo stotį, o paėjėjus vos keletą žingsnių tolėliau mums prieš akis atsivers napalmo išdegintos vietovės, degantys medžiai ir aprūkę akmenys. Taip greit besikeičiančios vietovės švelniai tariant truputį šokiruoja, tačiau gerąja prasme. Ištikimiems „Battlefield“ serijos gerbėjams buvo paruoštas siurprizas – įvykdžius 69 milijonus komandinių darbų (pagydant ar prikeliant komandos draugą, duodant jam amunicijos ir t.t.t.) buvo atrakintas „Operation Hastings“ žemėlapis. Būtent ši vietovė buvo viena iš mėgstamiausių tarp žaidėjų dar 2004‘ųjų metų žaidime „Battlefield Vietnam“, ir gerbėjų prašymu buvo įtraukta į papildymą, bei šiek tiek patobulinta ir pritaikyta kiek kitokioms, „Bad Company 2“ tipo taisyklėms.

„Vietnam“ mums įteikia net 15 naujų ginklų, tarp kurių galime rasti ir visiškai šviežią liepsnosvaidį ir puikiai visiems pažįstamus – „M1 Thompson“ automatą ir pistoletą „M1911“. Kaip ir „BC2“, kiekviena klasė turi savus ginklus. Būdami mediku, kaip ir originaliajame žaidime, nepakovosite su tolėliau esančiais snaiperiais, tačiau puikiai išlaikysite poziciją užgrobdami taškus ir pridengdami savo komandos narius kol jie gydosi. Vietnamo karo metu buvo naudojamas visiems puikiai žinomas ir tuometinio karo sąlygomis labai efektyvus ginklas liepsnosvaidis, taigi „DICE“ pasistengė, kad ir mes galėtume naudoti šį ginklą „Vietnam“ papildyme. Liepsnosvaidis atlieka svarbų vaidmenį ankštų ir uždarų vietovių „valymui“ nuo priešų. Šią pareigą naujasis žaisliukas atlieka tikrai puikiai, o ir amunicijos naudoja palyginus nedaug. Liepsnosvaidžio daroma žala yra milžiniška ir priešininkų komandos žaidėjams, ir aplinkai. Nuo mūsų naudojamų raketinių degalų užsidega trobelės, aplinkiniai medžiai, krūmai. Vos padegę priešininką girdėsime jo agonijos riksmus, o jis degs tol, kol įšoks į vandenį ar mirs. Visi ginklai yra subalansuoti ir juos naudoti yra tikrai malonu ir įdomu, nors jų ir nėra labai daug.

Fortūnos sūnus

„Vietnam“ savo stiliumi ir apipavidalinimu tiesiog pribloškia. Gamta atrodo labai realistiškai ir spalvingai, puikūs šviesos efektai ir sprogimai pradžiugina kiekvieną kartą. Žemė, kuri atrodo degė vos prieš kelias akimirkas, atrodo labai įspūdingai. Ji visa padengta dar smilkstančiais pelenais, medžių nuodėguliais. Senoviniai paminklai, kuriuos galime išvysti keletoje žemėlapių atrodo tarsi būtų nukopijuoti nuo tikros vietovės. Viskas ką matome šiame žaidime yra realistiška ir savoje vietoje. Karių modelius atskirti vienas nuo kito yra labai lengva, tačiau vos apsistoję tankesniame krūmyne ar tarp uolų, susilieja su aplinka. Vietnamiečiai medikai turi šiaudines skrybėles, snaiperių veidai yra aptvarstyti bintu. Visi vietnamiečių kariai bus apsirengę kaip paprasti gyventojai – apdriskusiais, purvinais marškiniais, suplyšusiomis kelnėmis, batais. Amerikiečių pusėje esantys kariai turės gražias, nors ir purvinas kareiviškas uniformas, šalmus, dalis jų – medalius ar ženklelius. Į atmintį labai įstrigo amerikiečių inžinierius. Žiūrint į jį prieš akis iškart išdygsta eilinio studento su akiniais atvaizdas, kurį gali pamatyti kiekvienoje mokykloje. Pėstininkai atrodo kiek vyresni – prie šalmų yra prisikabinę cigarečių pakelius ir kortas, jų veidai primena karo žiaurumus patyrusius vyrus, kuriuos matome filmuose.

Pergalės veidas

„Vietnam“ „kala į klyną“. Viskas ką matome šiame papildyme tiesiog kvepia kokybe. Kokybe, kurią esame įpratę matyti „DICE“ kuriamuose žaidimuose. Kokybe, kuri kelia baimę kitoms studijoms. Kokybe, kuri žaidėjams neša bemieges naktis ir puikias akimirkas. Nepakartojama atmosfera, vienas iš geriausių garso takelių kuriuos teko girdėti ir žinoma, puikus balansas. „Vietnam“ galiu drąsiai vadinti geriausiu ir išbaigčiausiu 2010‘ųjų metų parsisiunčiamo turinio paketu, kuris yra būtinas kiekvienam, kuris turi „Bad Company 2“. Po velnių, vien dėl šio papildymo yra verta pirkti patį „Bad Company 2“!