Na, ką gi, aptarsime dar vieną 2003 metų pabaigos karštinės dalyvį, žaidimą Metal Arms. Šis projektas buvo, ko gero, mažai pastebimas ir žinomas, kadangi buvo apsuptas įvairiausių kitų garsių žaidimų serijų tęsinių, kaip SSX, NFS ar THPS, kurių išleidimams buvo skiriamas didesnis dėmesys.

Bet neverta pamiršti ir iki šiol negirdėtų žaidimų, kadangi visų garsių serijų pradžia buvo tokia pat, kaip ir ateinančių „naujokų“. Su laiku visi pastebi gerą žaidimą ir nori nenori jį pamilsta ir pradeda gerbti bei vertinti ne mažiau nei kitus, jau spėjusius išgarsėti žaidimus. Taip atsitiko ir man, kadangi pradžioje šį žaidimą tiesiog pamiršau, nes buvau užgriūtas kitų, vienas po kito einančių garsių leidinių, bet vis dėlto vėliau jis privertė man jį prisiminti bei išbandyti.

Metal Arms, žiūrint iš šalies, atrodo kaip žaidimas, skirtas vaikams, mėgstantiems žiūrėti animacinius filmukus. Visi žaidimo vaizdai bei pateikimas iš pradžių atrodo vaikiški, primena eilinį platformerį ar lengvą „popsinį“ žaidimuką, kuriame tereiks rinkti įvairias „bonbonkes“ ir talžyti bukus priešus. Bet, deja, šiame žaidime taip nėra. Galbūt visas pasaulio apipavidalinimas, įgarsinimas bei veikėjai atrodo linksmi ir bejėgiai robotukai, bet taip nėra, kadangi iš tikrųjų tai negailestingi, bet kokia kaina siekiantys sunaikinti savo priešą mechanizmai, kurie netgi nebijo į savo rankas imti Rocket Launcher ar kitą masyvaus naikinimo prietaisą.

Taigi sveiki atvykę į maksimalaus pavojaus zoną, į žaidimą Metal Arms. Į zoną, kurioje visus priešus ir kitus sunkumus privalote įveikti vieni, nieko nepadedami, valdydami robotuką Glitch’ą, kuris iš pirmo žvilgsnio irgi atrodo visiškai nekaltas padarėlis, bet vėliau pasirodo, kad tai tikra mechaninė visa griaunanti mašina. Taigi valdydami nediduką žmogaus formos robotuką Glitch’ą turime sustabdyti savo priešų egzistavimą planetoje, kadangi dviem pusėms čia vietos maža.

Į siužetą tiesiog neverta per daug kišti nosies, kadangi tenka įvairiomis aplinkybėmis kovoti su įvairiais priešais bei juos įveikti, naikinti jų bazes, griauti visa kita, kas sutrukdytų priešų egzistavimą. Taigi tenka kovoti išties karštai. Į kovų įkarštį netgi įsikiša transporto priemonės bei kiti Glitch’o draugai, kuriuos irgi tenka valdyti. Transporto priemonės yra mažiau ar daugiau pasiskolintos iš visagalio HALO. Tik čia jos sukurtos pagal robotų pasaulio įvaizdį.

Sutinkame šešiaratį visureigį, primenanti HALO džipą, bei pažemiui skrendantį mini lėktuvą, kuris dar labiau panašesnis į tokį pat, matytą HALO žaidime. Be transporto priemonių, turime ir krūvas ginklų, kurių kiekvienas netgi gali būti tobulinamas tris kartus ir patobulintas įgyja didesnį galingumą, greitį bei efektyvumą. Tenka valdyti įvairius standartinius Rocket Launcher, Blaster, Shotgun ir šiek tiek nestandartiškesnius, kaip Rivet Gun (šaudo sprogstančiais varžtais) ar „ragatkė“ bei prietaisas, su kuriuo galima perimti kito roboto kontroliavimą, o tai svarbu, kai perimamas valdymas iš gigantiško roboto.

Taip pat verta paminėti, kad žaidime tenka valdyti ne tik Glitch’ą. Valdome keletą savo draugų, pavyzdžiui, milžinišką robotą ar storulį ūsuotį. Taip pat galima priėjus prie tam tikro aparato pasijungti netoliese esantį nevaldomą robotą ir su juo rasti būdą, kaip atidaryti duris.

Išties šaunu, kai gali pajusti įvairių robotų valdymo malonumą, kadangi, patikėkite manimi, kiekvienas iš jų tikrai skiriasi, turi savų minusų ir pliusų. Taigi žaidimo galimybių įvairovė išties didelė, jos dėka nejaučiame monotonijos. Žinoma, didžiausias monotonijos nebuvimo kaltininkas yra, kaip jau minėjau, labai įtemptas veiksmas. Kovoti su priešais išties nelengva. Aplink zuja įvairiausio plauko priešai, pradedant tokiais pat mažais kaip jūs, ir baigiant 10 kartų didesniais galiūnais, kuriems prireikia krūvos granatų bei raketų.

Na, dar pridėkime aukštumoje ant šlaito iš pabūklų į jus pleškinančius robotus bei su mašinom ir skraidančiom priemonėmis zujančius priešus, ir gausime maksimalų karo adrenaliną bei nenustygstantį veiksmą, kuris lydi jus per visus 40 kruopščiai sukurtus žaidimo lygius. Taigi toks tas Metal Arms…

Žinoma, verta paminėti ir techninę žaidimo pusę, kuri pasirodė ne ką prasčiau nei visa kita. Žaidimo grafika nuostabi. Robotų geležies bei šautuvų keliamos kibirkštys, sprogimai sukelia nuostabų jausmą. Lygiai irgi neatsilieka, yra tikrai nemaži, o kai kurie netgi milžiniški. Kalbant apie garsą, šie efektai taip pat derinasi kaip ir grafiniai bei palieka neišdildomų įspūdžių. Veikėjų įgarsinimas puikus, kartais pateikiantis mums šaunių humoristinių siurprizų ir leidžiantis truputėlį atsipalaiduoti nuo žaidimą lydinčio veiksmo tempo.

Vienas iš nedidelių minusų pasirodė Glitch’o bei kitų robotų valdymo fizika. Ji kartais erzina. Dauguma robotų bei Glitch’as gali atlikti dvigubą šuolį, kuris sukurtas šiek tiek kvailokai. Kartais, kai reikia peršokti kiek toliau naudojant dvigubą šuolį, jis nesuveikia, ir nukrentame į lavą ar kur kitur, tad tenka viską pradėti nuo lygio pradžios. Roboto bėgiojimas irgi panašesnis į slidinėjimą, jis neproporcingas ir nekruopščiai sukurtas, nes per tokį slidinėjimą kartais robotukas nukrenta į lavą ir žūva.

Taigi Metal Arms išties puiki šaudyklė, dėl kurios neturėtų būti nusivylęs nei vienas žaidėjas. Panaudojęs HALO sėkmės formulę žaidimas nesuteikė to, ką suteikdavo mums HALO, bet vis tiek tai nesumenkina noro žaisti ir mylėti virtualųjį robotų pasaulį. Iki susitikimo antrojoje gelžgalių dalyje !

ID

Siužetas 80

Gan elementarus.

Garsas 85

Neblogi efektų garsai bei humoristinis įgarsinimas.

Muzika 70

Standartinė.

Grafika 94

Detali, nepakartojama.

Valdymas 85

Gan painokas, bet lengvai perprantamas.

Išvada 85

Tiesiog nebloga, pilna adrenalino šaudyklė.

Lygis: Sudėtingas