„Front Mission Evolved“ galima priskirti kelioms pagrindinėms temoms, iš vienos pusės tai istorija apie vaikščiojančius tankus (toliau Wanzerius) ir jų pilotus, iš kitos, tai istorija apie protagonistą – Dylan Ramsey ir jo šeimą. Arba tiesiog tai paprasčiausia kova prieš didįjį blogį, teroristus ir pasaulio gelbėtojus.

Tokiomis užuominomis „Square Enix“ bando pristatyti „Front Mission“ vakarams. Rytuose puikiai žinomą seriją bandyti įpiršti vakarams, ne toks jau lengvas uždavinys. Sąlygas apsunkina ir žanro pakeitimas, o kur dar visi istoriniai nukrypimai ir kitos velniavos. Bijau, kad šis bandymas pritraukti ir supažindinti naujokus, gali sukelti atvirkštinę reakciją. Siūlau prisiminti kas buvo originalusis „Front Mission“.

Sentimentai

Dar praeitame dešimtmetyje susikūrusi serija apie vaikščiojančius tankus spėjo prisiauginti ne vieną žaidėjų kartą. Tuos laikus, galima laikyti taip vadinamų Mechų aukso amžiumi, kol „MechWarrior“ karaliavo trečio asmenis kategorijoje, „Front Mission“ valdė ėjimų strategijas. Nemažas kiekis išleistų produktų pasižymėjo tokiais specifiniais pasiekimais kaip tankų tobulinimas, konkrečių dalių pritaikymas pagal kovos būdą, galimybė kontroliuoti nuosavą Wanzerių komandą, taip pat rinktis plačius taktinius nustatymus kovos lauke.

Buvo dar ir siužetas, apie supersąjungas ir atskiras sąjungų komandas. Politiniais žaidimas niekad per daug nesižavėjau, bet kaip serija eina ta pačia vaga, tai paprastai tampa rutina ir jokių blogų emocijų nebelieka. Kovojo jos vienas prieš kitas ir nieko aš tame blogo nemačiau, bet dabar iš kažkur išdyksta didesnis blogis, didesnis už visas supersąjungas, toks didis, kad priešai tampa draugais, o finale vistiek kovoji vienas. Kaip čia dabar yra?

Reikalas tas, kad kurdamas žaidimo atšaką nori nenori atsineši ir visa paveldėjimą, tai yra istorija, atmosfera, netgi kai kuriuos matytus personažus. „Double Helix studija, kad ir prižiūrima „Front Mission“ tėvų „Square Enix“ to visiškai neišnaudojo. Yra kažkokia potekste apie frakcijas, bet ji realiai nefigūruoja, galbūt tai sudaro problemas pasakojant siužetą tiems, kurie nežino kas buvo anksčiau, bet žengti lengvesniu keliu ir įkišti samdinių grupę, kurie tipo grasiną visam pasauliui? Manęs neįtikino.

Žanrų kaita

Pikta ar ne, bet stebėti robotų kovas trečiuoju asmeniu teks ir nieko čia jau nepakeisi. Iš dalies tai nėra toks jau ir blogas sprendimas, jei turi ką parodyti ir žinai kaip parodyti. Vienas iš kertinių elementų senojoje serijoje – Wanzerių tobulinimas, likęs ir čia. Renkiesi kojas, rankas, korpusą, ginkluotę, kas tik šauną į galvą. Kiekviena dalis turi savo specifinius bruožus, vienos paneša sunkesnius ginklus ir turi stipresnius šarvus, kitos lengvesnės, mėgstantiems greitį.

Visko susidėti neišeis, kiekvienas tankas turi savo energijos kiekį, kurio peržengti neleis. Nežiūrint į tai, galima išskirti tris pagrindines Wanzerių grupes. Sunkieji – panešantis daugiausiai amunicijos, paprastai naudojantys voro kojas, vidutiniai – mėgstantiems įvairią ginkluotę ir lengvieji – greiti, tačiau labai pažeidžiami. Žinoma naudotis šablonais nebūtina, niekas netrukdo susidėlioti savo išsvajotojo tanko, kaip dariau ir aš!

Kovojant, pasirinktos komplektacijos dramatiškos įtakos nedaro, todėl teks koncentruotis į gerai žinoma taktiką. Venk kulkų – šaudyk taikliai. Arsenalo pasirinkimas priklauso nuo surinkto tanko tipo ir žaidimo stiliaus. Maksimalistai ginkluosis dviem ginklais į rankas ir po vieną ant peties. Tarp kitko, nuo pečių šaudomos raketos – vienas iš įspūdingiausiai atrodančių efektų žaidime. Yra ir granatsvaidžių, yra ir snaiperių ginkluotės, net kastetai ir skydas, artimai kovai.

Nors ginkluotės ir Wanzerių tobulinimo savybių kaip ir pakanka, turime dar ir įgūdžius. Dauguma jų veikia atsitiktiniu principu, pavyzdžiui vienas iš serijos šūvių uždega priešininką, arba viena iš dešimties paleistų raketų smogs dviguba jėga. Žiūrint bendrai galiu tik pagirti, konstruoti robotus, pritaikyti ginkluotę, pasirinkti įgūdžius. Skirtumų tarp senosios franšizės šioje sferoje ne tiek ir daug. Jei jaučiate trauką mechams, tai gali būti būtent tai, ką industrija jau baigia pamiršti.

Bendras malonumas

Taigi turint visas sąlygas griauti ir sprogdinti, reikia surasti ką naikinsim. Paprastai robotai teroristai arba kokie sraigtasparniai, dar buvo ir ratuotų transporto priemonių. Būtų nuobodu ir lengva, bet yra dvi gelbėjimosi valtys. Pirmoji – bosai. Jų sąlyginai bus daug ir dažnai, kas nėra blogas dalykas. Paprastai tai tie patys Wanzeriai, tik atlaikantys dešimt kartų daugiau žalos ir turintys tokią, atskiros pastraipos vertą sistemą.

E.D.G.E. – tai sistema sulėtinanti laiką ir padidinanti žalą, robotas pageltonuoja, o tada jau laikykitės! Nemanykite, kad savanaudiškai savivaliausite, bosai taip pat moka šį triuką. E.D.G.E. prietaisui vietos atsirado ir siužete. Pasirodo įjungiant minėtą sistemą tanko pilotas pasinerią į tam tikrą transą ir susidvejindama su robotu. Kokios to pasekmės išsiaiškinsite patys, tačiau bendras vaizdas atrodo labiau primena japonišką anime, nei sąjungų karą prieš terorą.

Antroji ypatybė gelbėjanti nuo pasikartojimo – lygiai. Nors pradinis Niujorko vaizdas ryškiai gadiną susižavėjimą, vėliau padėtis ima gerėti. Klimatas keičiasi, sniegynai, dykumos, tropinės salos apgultis. Keičiasi ir užduočių kryptis, vienoje lieps užsimontuoti skraidančias kojas ir vytis piktadarius, kitoje naikinsime taikinius nepalikdami sraigtasparnio, trečioje paliksime Wanzerius ir keliausime pėsčiomis. Kartais kompanija palaikys pora kompanionų, kurie didžiausia dalį apsimes naudingai kovojantys, kol jūs atlikinėsite sunkiausius išbandymus. Gaila, sąjungininkų tankų modifikuoti negalėsime, būtų dar vienas teigiamas žingsnis atgal.

Pabaigus kampanijos užduotis dėti dėžutės į stalčių nereikia, tikriems fanatikams yra sočiai renkamų medalių ir kitų smulkmenų, o tiems kurie antrą kartą pradėti nebenusiteikę, žinoma yra ir daugelio žaidėjų rėžimas. Perspėju, daug tikėtis nereikia, tai ne ta situacija kaip vienas ir daugelio žaidėjų rėžimai gali stovėti vienoje juostoje. Papliekti vakarą, kitą – taip, kodėl gi ne. Užsikabinti ilgesniam laikui – sunkiai.

Prasti rezultatai?

Progresuodamas stengiausi kabintis už tankų kovos, kuri, kad ir nepasiūlo kažko totaliai naujo, bet ir nepalieka labai blogų prisiminimų. Deja kuo toliau einu, tuo arčiau ir visos blogybės. Jų sočiai, net nežinau ar verta viską vardinti. Pradedant neemocingai dialogais, negyvomis veikėjų išraiškomis, baigiant blyškiomis veidų tekstūromis. Nežinau kas ir kaip vertė tuos tekstus, bet taip vakarų nesužavėsi.

Grafika irgi atrodo atsilikus, jei robotai ir raketų salvės atrodo neblogai, visa kita tiesiog tuščia, reikia detalumo, kruopštumo. Sisteminiai reikalavimai aukšti, o žiūrėti į ką nėra. Tuo labiau jei jau buvo orientuotasi į mūsų regioną ir vakarus, šito praleisti negalima. Įdomu kaip atrodo japoniška versija, jie galbūt žiūrės atlaidžiau, bet mums ir kitiems vakariečiams, tai lyg dar vienas nesuprastas rytietiškas juokelis. Ištikimieji Front Mission fanai gali nusivilti baisiai nusivažiavusia istorija, išimtį nebent gali daryti mechų mylėtojai, mat šios tematikos kūrinių pasitaiko retai.