Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2010/03. Teksto autorius: Kyo
Tikėtis iš žaidimo kažko, ką suteikia Ninja Blade, yra sunku. Tiesą sakant, tikrai neatsimenu, kada paskutinį kartą regėjau kažką panašaus. Net nežinau, ar regėjau apskritai. O dėl to tikriausiai kaltas kūrėjų lengvabūdiškumas. Ninja Blade tikrai neatrodo kaip rimtas veiksmo žaidimas, tačiau jo didžiausias pliusas ir yra tas, kad jis nė nesistengia taip atrodyti. Žaidimas lengva ranka ištrina bet kokias logikos bei fizikos ribas ir leidžia Tau mėgautis nepažabota kūrėjų fantazija. Ar tai pakankamai gerai, ar už tai verta mokėti pinigus — nežinau. Akivaizdu, kad dėl stiliaus Ninja Blade žaidėjui arba patiks, arba ne.
Kad ir kokie unikalūs būtų Ninja Blade vaizdo intarpai ir bosai, negalima nepastebėti jo didelio panašumo į konsolių seriją Ninja Gaiden. Be akivaizdaus pavadinimų panašumo, ne ką tesiskiria pagrindinių veikėjų išvaizda, jų šarvai, charakteris, vėliau — ginklai bei specialios herojų galios. Ir galiausiai net pati istorija turi šiokių tokių panašumų, tik Ninja Blade pagrindiniam veikėjui nepadeda jokia krūtininga moteris, kuri būtinai būna Ninja Gaiden žaidimuose (dažniausiai būna ir ne viena). Tik klausimas, aišku, ar Ninja Blade kūrėjai kopijavo Ninja Gaiden, nes patys neturėjo minčių ir jiems pasirodė lengviausia didžiąją dalį jų žaidimo pasiskolinti, ar todėl, kad norėjo sukurti šio žaidimo parodiją? Šiaip ar taip ir vienu, ir kitu atveju jiems puikiai pavyko.
Užkrėstas Tokijas
Viskas prasideda iš karto nuo to, kad kažkoks ypatingas virusas kirminų pavidalu užpuola žmones ir kraujas greitai išnešioja jį po visą kūną. Bjauriausia tai, kad užkrėsti žmones ne suserga, o virsta į pavojingus mutantus, kurių pagrindinis tikslas — galabyti žmones. Virusas labai greitai persimeta į Tokiją, kurį (nežinia, ar dėl tų pačių priežasčių) pradeda drebint ir milžiniški monstrai. Žinoma, tokiomis situacijomis reikia kažką daryti, todėl slapta organizacija į iš visų pusių aptvertą miestą pasiunčia patyrusį nindzę Keną Ogawą. Jis prie tokių dalykų pratęs, todėl tučtuojau imasi „kuopti“ miestą — naikinti mutantus ir peraugusius monstrus.
Bet staiga herojų sulaiko jo tėvas. Kenas negali patikėti, jog tėvas kada nors būtų galėjęs stoti prieš jį, ir padaro keletą klaidų. Tada tvirtai apsisprendžia sunaikinti mieste įsisiautėjusį virusą ir prisikasti iki tėvo, kuris sąmoningai įsileido kirminus į organizmą. Keno laukia keletas įdomių staigmenų, krūvos mutantų ir pačių kvailiausių triukų žaidimų istorijoje. O tuo pat metu visame Tokijo mieste sparčiai plis paslaptingas virusas…
Darbo priemonės
Kenas Ogawa dirba greitai ir be skrupulų, tik gaila, kad jau pačioje pirmoje misijoje žaidėjui atskleidžiama, kokie yra trys pagrindiniai nindzės ginklai. Pirmas ir standartinis (nors kai pasigilini, tai visi trys jie standartiniai) yra katana, tinkama greitai ir efektingai kovai. Taip, tikrai smagus ginklas, tačiau viso žaidimo metu jį teko naudoti vos porą kartų. O taip yra turbūt dėl to, kad iš visų trijų Keno ginklų vienintelė katana neturi specialios paskirties. Lėtai, bet galingai smūgiuojant milžiniška kuoka padaroma daugiausiai žalos, be to ji puikiai tinka šiek tiek įskilusioms sienoms griauti, o greiti, grandine sujungti du peiliai nepakeičiami, kai reikia už ko nors užsikabinti ir perskristi į kitą pusę arba atmušti priešų šūvius.
Po kiekvienos misijos žaidėjui leidžiama tobulinti ginklus arba didinti galias. Jeigu sumanysi tobulinti ginklus, geriausia maksimaliai sustiprinti būtent kuoką ir peilius, nes pirmąja galima kovoti absoliučiai su visais (ypač daug žalos padaroma bosams), o peiliai nepakeičiami, kai apipuola skraidantys priešai. Taigi, panaudojus keletą papildomų kombinacijų, kurios „atrakinamos“ tobulinant ginklą, galima nesunkiai išspręsti net pačias kebliausias situacijas. Tiesa, kovos metu galima nesunkiai kaitalioti ginklus, taip sukuriant įspūdingas kombinacijas, bet tam dažniausiai nebus reikalo.
Galios
Be trijų ginklų, Kenas Ogawa turės ir tris magiškus rutulius, kurie leis jam valdyti tris skirtingas stichijas. O jos, tradiciškai, yra ugnies, vėjo ir elektros. Neverta net sakyti, kad visos trys neretai pravers kovose su bosais (didžiąją dalį šio žaidimo ir užima kovos su bosais — apie tai netrukus). Kita vertus, ugnies galia kartais tiks norint padegti mutavusius augalus ir taip pasišviesti kelią, o vėjo galia — norint užgesinti įsisiautėjusias liepsnas. Elektros galia nepamainoma, kai aplinkui zuja daugybė smulkių priešų, pavyzdžiui, mutavusių bičių. Norint jas užmušti, geriausia tiesiog sudeginti kur nors netoliese kabantį mutavusį avilį. Tiesą sakant, žaidime apstu mutavusių dalykų. Kartais tiesiog atrodo, kad gali pridėti prie bet kokio įprasto daikto žodį „mutavęs“, kad suprastum, kas Tavęs laukia Ninja Blade.
Kad galėtum naudoti visas tris galias, reikalinga energija. Jos ištekliai yra riboti — labai greitai išsenka, todėl norint naudoti kurią nors galią arba galias, teks tai daryti su pertraukomis. Be kita ko, čia dar svarbus nindzės regėjimas, kuris žaidėjui leidžia aplinkoje išskirti svarbius dalykus, tarkime, sienas, kuriomis galima lipti, ir matyti tamsoje. Tarsi to būtų maža, nindzė gali žvilgsniu sulėtinti aplinkos procesus, pavyzdžiui, iš vamzdžio besiveržiančias pavojingas dujas, ir per tą laiką nubėgti tam tikrą atstumą ir pasiekti savo tikslą.
Užkrėstųjų įvairovė
Prieš pradedant žaisti atrodo, kad virusas užkrėtė tik žmones ir visus daugiau ar mažiau vienodai, bet kai žaisdamas susiduri su skraidančiais zombiais, šarvuotais mutantais ar įvairiomis gyvomis bombomis, pradedi tuo abejoti. O ypač kai užpuola koks nors bosas, užimantis didžiąją dalį ekrano. Ir šiaip su bosais šiame žaidime tikrai kažkas ne taip… Dažniausiai kausies su jais po keletą kartų lygyje, o dar dažniau kovos su vienu iš bosų bus sudarytos iš kelių stadijų, kurias sujungs vaizdo intarpai. Šie yra interaktyvūs ir žaidėjui reikia tinkamu metu nuspausti nurodytus klavišus. Galbūt kūrėjai norėjo žaidėjui suteikti jausmą, kad jis gali kontroliuoti tai, kas vyksta tarsi kino filme, bet labai didelio džiaugsmo tai kažkodėl nesuteikia.
Žiūrėti logikai prieštaraujančius klipus, kuriuose Kenas išmeta į orą motociklą, per tą trumpą laiko tarpą pašaudo, pasimėto ginklais, tuomet užsėda ore ant motociklo, pervažiuoja juo taip pat per ore atsidūrusį autobusą ir sviedžia motociklą į monstrą, tikrai smagu. Pačios kovos su bosais ne tokios jau ir smagios, nes čia, skirtingai nei kituose žaidimuose, dažniausiai nereikia jokios taktikos. Tiesiog išsitrauk savo mėgstamą ginklą, pasinaudok kuria nors iš trijų galių ir visus užkaposi. Dėl to ilgainiui bosai visiškai nebestebina savo pasirodymu, tai tampa paprasčiausia rutina. Gerai bent jau tai, kad skiriasi jų išvaizda. Kiti priešai, kuriuos sutinki tarp bosų, yra tik tam, kad galėtum pasigrožėti savo kombinacijomis, arba tiesiog tam, kad juos nužudęs galėtum atsistatyti kovoje su bosu prarastą sveikatą.
Išmėtyti daiktai
Žaisdamas Ninja Blade privalai išsiugdyti įprotį viską daužyti ir griauti, nes labai dažnai kokiame tamsiame kampe paslėptose statinėse arba už sienos su vos regimu įskilimu bus pridėliota Keno kostiumų, gyvybės stulpelio papildymų, emblemų, kurias galima pritvirtinti prie veikėjo šalmo, ir t. t. Bet iš visų surinktų daiktų didžiausią įspūdį palieka kostiumai… Visi jie keisti ir kvaili, tačiau absurdiškiausias, be jokios abejonės, yra Keno klouno kostiumas. Tai kartu ir gerai, nes kartais spalvingas, margas ir kvailas kostiumas suteikia žavesio be galo niūriems vaizdams, kurie antroje žaidimo pusėje netgi ima begėdiškai kartotis. Nepaisant to, antrą sykį žaidimo žaisti neverta. Nebent esi tas, kuris primygtinai nori viską surinkti, o žaidimą būtinai įveikti sunkiausiu režimu.
Prieš verčiant kitą puslapį
Iš esmės Ninja Blade yra geras ir visai kokybiškas žaidimas, tik gaila, kad jame tėra devynios misijos, kurias galima įveikti per vieną dieną. Taip pat liūdna, kad misijose mažoka įvairovė. Vienintelis papildomas dalykas, kurį Kenas galės daryti, be nuolatinio bosų žudymo, yra galimybė iš viso gal kokius keturis kartus pasėdėti prie važiuojančio karinio visureigio pabūklo. Tačiau tai tikrai nesuteikia tokios įvairovės, kokios galbūt norėtųsi. Na, ir, pagaliau, prieš perkant reikėtų ypač atsižvelgti į žaidimo stilių bei tematiką, nes tokios nesąmonės, kokios dažniausiai vyksta Ninja Blade, patiks toli gražu ne visiems.
