Kai pirmą kartą sužinojau apie Mini Ninjas, buvau nustebęs, jog IO Interactive (Hitman, Kane & Lynch bei Freedom Fighters kūrėja) šį kartą nusprendė pasukti kiek kitu keliu ir sukurti žaidimą, kuris yra skirtas ne vien suaugusiems, kuriame pilna kraujo ir žiaurumo, o spalvingą ir komišką, skirtą visai šeimai. Tikriausiai, daugelis Hitman ar Kane & Lynch fanų apie Mini Ninjas žaidimą galėtų pasakyti tik: „ Vaikų žaidimas…“ Atrodo, kad IOI sumanė tapti ne vien trilerių kūrėja, bet ir įeiti į visai šeimai skirtų žaidimų rinką, kuri taip pat pelninga.
Nežinantiems reiktų paminėti, kad žaidimo kūrimu užsiėmė ne tik pagrindinė IOI studija įsikūrusi Danijoje, bet ir Kinijos Šanchajaus mieste įkurtas kompanijos padalinys. Galbūt dėl to buvo nuspręsta žaidimą susieti su tų kraštų kultūra, nes Mini Ninjas žaidimas pasakoja istoriją apie jaunojo nindzės kelionę siekiant pasauliui vėl sugrąžinti taiką ir gėrį.
Pasaulį ištinka nelaimė, kai piktasis karo dievas Warlord‘as savo piktais prakeikimais gyvūnus pradeda versti savo kariais, kurie paklusę jo įsakymams pradeda užkariauti pasaulį. Senasis nindzių mokytojas nusprendžia savo talentingiausią jaunąjį nindzę, Hiro, išleisti į pavojingą kelionę, kurioje pagrindinis herojus turės susikauti su didelėmis Warlord‘o armijomis, o galiausiai sunaikinti ir patį karo dievą.
Pradėję žaidimą gausime pirmą užduotį, kuri žaidėjui bus tarsi ir apmokymai bei susipažinimas su žaidimo mechanika ir pasauliu. Senasis mokytojas pasiunčia Hiro užbaigti treniruotę, kurios metu būsime apmokyti, kaip kautis, tačiau treniruotė pasirodė esą visai nenaudinga, nes jokios informacijos, kuri būtų svarbi žaidėjui negauname. Mus vos pamoko, kaip naudotis kovos sistema, kuri ir taip labai paprasta, jokių sudėtingų mygtukų spaudinėjimo žaidime nėra. Pagrindiniai kovai skirti kairysis ir dešinysis pelės mygtukai.
Užbaigę treniruotę turėsime skubėti į miestelį, kurį užpuolė Warlord‘o kariai. Čia ir bus pirmasis mūsų susidūrimas su priešu. Tikriausiai reiktų paminėti, kad žaidimas taip pat, kaip ir Overlord žaidimai yra komiškas, todėl ir priešai šiek tiek juokingi savo apipavidalinimu, o ypač tuo, kad visada pamatę besiartinančią nindzę pradeda juokingai šūkalioti.
Išvaikę priešą iš miestelio, mūsų pagrindinis herojus, Hiro, keliauja į priešo žemes, kuriose jau nebūsime šeimininkai, o turėsime tarsi išlaisvinti priešo užimtas žemes. Eidami per teritorijas, dažniausiai kovosime miškuose, kalnuose, ar priešo pilyse. Žaidimas tarsi suskirstytas į dalis, keliausime nuo vienos pilies iki kitos, taip artėdami prie pagrindinio priešo – karo dievo, Warlord‘o.
Kiekvienoje pilyje susikauti teks su priešo bosais, kurių sugebėjimai ir kovos sistema vis kitokia, pavyzdžiui, galima paminėti bezdantį pilies šeimininką, ar su kardu besišvaistantį ir ant kojūkų vaikščiojantį priešo bosą. Skamba juokingai? Tikriausiai, bet visgi ir nugalėti šiuos priešus nebus sudėtinga. Žaidimas yra išties nesunkus, net ir tada, kai pasirenki patį sunkiausią lygį. Galbūt pačioje pabaigoje, kai atsiranda kiek stipresni priešo kariai, kurie turi itin pavojingą ataką, tačiau pasitreniravę išmoksime juos nesunkiai nugalėti. O paprastus karius nugalėsime visiškai nesudėtingai, net kai jų bus daug, dažniausiai jie smūgiuoja labai retai, todėl ir nugalėti šių karių būsime retai.
Skirtingų priešo karių rūšių žaidime tikrai nėra daug, dažniausiai teks susikauti su tais pačiais kardininkais, lankininkais, kiek rečiau su ietininkais. Nors ir retai, tačiau susidursime ir su magija užsiimančiais priešo kariais, tarsi burtininkais, kurie savo magiška fleita galės ne tik kuriam laikui sustingdyti mūsų herojų, bet ir gyvūną paversti priešo kariu, o taip pat galingais kuoka ginkluotais priešo kariais. Na o priešo karius dažniausiai sutiksime vaikščiojančius būriais, kuriam vadovaus kiek didesnis nei visi vadas, tačiau šis visada pradės panikuoti pirmas, kai pamatys ką sugeba nindzės.
Žaidimas kiek paįvairintas ir lokacijų skirtingumu, pavyzdžiui, kelionę pradėsime vasaros metu: eisime miškais, atsidursime nuostabiose ryžių plantacijose, ar plauksime tarp kalnų esančia upe. Vėliau atsidursime sniegynuose, kur braidysime pusnimis, o vėliau slidinėsimės kalnuotais sniegynais. Tai ko gero labiausiai ekstremali ir linksmiausia žaidimo dalis, kai tenka kalnais čiuožti ir kuo greičiau pasprukti nuo artėjančios sniego lavinos. Patikėkite visai smagūs pojūčiai, kai tenka iškilti į orą ir vėliau nusileidus dideliu greičiu lėkti kalnais žemyn.
Žaidimo metu keliaudamas Hiro sutiks ir naujų veikėjų, kurie bus įkalinti priešo. Išlaisvinę karį šis prisidės prie mūsų ir su juo bet kada galėsime kautis su priešu. Dar žaidimo pradžioje prie mūsų prisijungs stiprusis Futo, kuris ginkluotas galingu plaktuku vienintelis galės nukauti stipriuosius priešo karius. Visi kariai, kuriuos sutiksime ir išlaisvinsime turės skirtingus sugebėjimus, galbūt nevisi ir visada bus tokie naudingi, tačiau skirtingais atvejais su kiekvienu rasime ką nuveikti, pavyzdžiui, lankininkas Shun tikrai neretai pagelbės nugalint pilyje ar gynybos bokšteliuose esančius priešus. Galbūt kiekvienas žaidėjas turės savo mėgstamą veikėją ir su juo daugiausiai praleis laiką žaidžiant žaidimą. Nors kiekvienas karys turės savo pranašumų skirtingose situacijose, tačiau iš tikrųjų žaidimą galima pereiti tik su Hiro bei Futo pagalba.
Kadangi Hiro yra pagrindinis veikėjas, tai jis žaidime turės daugiausiai galių, pavyzdžiui, jis vienintelis galės naudotis Kuji magija, kurios įvairius burtus atrasime eidami žaidimo pasauliu. Dažniausiai itin užmaskuotose vietose stovės nedidelės šventyklėlės, kuriose galėsime gauti vis po naują burtą, tačiau, kad jį gauti, mums reikės surasti magiškąją gėlelę. Tačiau, padaryti tai nebus sunku, nes dažniausiai jos augs visai netoli šventyklos :). Magijos burtai įvairiausi nuo ugnies kamuolių iki ledo krušos iššaukimo. Prisipažinsiu, pats pražiopsojau net tris šventyklas, todėl peržaidęs žaidimą nesužinojau kokie burtai slėpėsi tose šventyklose (atrodo teks peržaisti dar kartą). Na neabejotinai linksmiausias burtas, kurį suradau buvo Hiro paversti vaikščiojančiu krūmų, priešai nesuprasdavo, jog tai nindzė ir nekreipdami dėmesio į vaikščiojantį krūmą užsiėmė patruliavimu. Tikrai juokinga!
Žaidime nėra kraujo, todėl žaidimas tikrai tinka ir mažiesiems žaidėjams. Nužudyti priešai nenumirs, galima sakyti sunaikinsime tik karo dievo blogį. Kai priešas bus nugalėtas jis susprogs, o iš jo išlys mielas gyvūnėlis, kurį piktasis Warlord’as buvo pavertęs savo kariu. Viso žaidimo metu už nugalėtus priešo karius gausime taškų, už kuriuos kelsime lygius, kurie suteiks daugiau gyvybių, jėgos ar specialių sugebėjimų, deja patiems pasirinkti ką patobulinti galimybės nebus, viskas vyks automatiškai. Hiro, taip pat ir kiti veikėjai turės ir sau būdingą specialią ataką, kuri kaupsis, kai nugalėsime priešus. Užkaupus energiją galėsime atlikti super ataką, kuri bus naudinga, kai priešo karių bus labai daug.
Žinoma, mūsų veikėjai galės naudotis įvairiais gėrimais, kurie padės atgauti prarastas gyvybes ar energiją, taip pat sustiprinti kovingumą bei kitais. Taip pat atgauti jėgas bus galima nuo medžio nukračius vaisius ar prisirinkus uogų, augančių ant krūmų bei žvejojant žuvis ežeruose ar upėse. Beje, pasigaminti įvairių gėrimų galima bus iš įvairių augalų, kuriuos rinksime viso žaidimo metu. Tačiau, tam reikės įsigyti receptus, kurių turės mūsų pagalbininkai ir patarėjai, varnos, taip taip, paukščiai! Jie neretai papasakos, kas lauks toliau žaidime, taip pat retkarčiais duos užduotį, už kurią gausime ką nors naudinga. Šie veikėjai, senojo mokytojo padėjėjai ir mūsų pagalbininkai.
Tikriausiai būtų klaidinga nepaminėti žaidimo apipavidalinimo, kuris kiek skirtingas, nei daugumos žaidimų. Žaidimas tarsi nupieštas, viskas atrodo kiek vaikiškai, tačiau neslėpsiu, tikrai mielai. Kaip jau minėjau teks pabuvoti tikrai gražiose vietose, pavyzdžiui, pienių lauke, ar raudonų aguonų pievoje. Labai patiko ryžių plantacijos, žvelgiant į platybes žaidimas tikrai žavėjo. Deja kartais prisiartinus prie įvairių objektų tekdavo susimąstyti, ar tai tikrai norėjo kūrėjai mums parodyti? Buvau supykęs, kai priėjęs prie medžių, pro kuriuos toliau eini buvo neįmanomą (lokacijos pabaiga), tačiau visai netoli tebuvo siena ant kurios nupieštas miškas ir tai atrodė tikrai klaikiai! (galėjo bent daugiau medžių pasodinti). Taip pat teko aptikti ir nevisai sklandžių sujungimų, tiesa tai būdavo prie lokacijos „pabaigos“. Kai kuriose vietose kūrėjai skyrė tikrai didelį dėmesį ir viskas atrodo gražiai ir mielai, tačiau kai kur padarė, nes reikėjo.
Muzika žaidime, neišskirtinė, tačiau tikriausiai būtent tai ko ir reikia, kai žaidime pilna veiksmo pasigirsta ritmingi akordai, kai veiksmo nebėra mūsų kelionę lydi lėta ir švelni muzika. Kadangi žaidimas kiek juokingas tai ir garsai neretai priverčia jei nekvatoti, tai bent nusišypsoti. Priešai visada labai juokingai rėkauja bei dejuoja, tik ta įvairovė labai nedidelė, tačiau net ir ilgai žaidžiant galvos dėl to tikrai neskauda. Žaidime dialogų beveik nėra, vieninteliai dialogai tik tarp karo dievo ir jo karių, kurie bus parodyti, nugalėjus pilyse esančius bosus. Bendrai žvelgiant į žaidimo įgarsinimą, viskas atrodo teisingai.
Apibendrinant žaidimą galėčiau jį apibūdinti, kaip linksmą, nesudėtingą, lengvai žaidžiamą, kartais kiek vienodoką bei neilgai trunkantį. Pereiti žaidimą galima per kelias dienas. Jei paklaustumėte ar verta jį įsigyti, atsakyčiau jums klausimu: Jei jums patinka neapkraunantys linksmo siužeto ir nesudėtingi žaidimai, Mini Ninjas žaidimas kaip tik jums.
7.4
