Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/10. Teksto autorius: Xan

The Secret of Monkey Island yra vienas tų pavadinimų, kurie nelieka nepaminėti kalbai pakrypus apie žanro „parodyk ir spragtelk“ klasiką. Šiandien žodžiais Monkey Island netgi galima apibūdinti atskirą žanro pakraipą: per beveik dvidešimt metų nuo originaliojo The Secret of Monkey Island pasirodymo buvo išleistas ne vienas kitų kūrėjų žaidimas ta pačia Karibų tematika, tuo pačiu ar panašiu animacijos stiliumi, bei humoru.

LucasArts suvokia, kad dauguma žaidėjų, jaunesnių nei pats žaidimas, kad ir kaip trokštų susipažinti su žanro istorija, sunkiai toleruos dviejų dešimtmečių senumo techninę dalį.

Buvo perpiešti ir iš naujo animuoti visi veikėjai bei aplinka, vaizdas pritaikytas didesnei raiškai. Visas sintetines fono muzikines temas pergrojo tikrais muzikos instrumentais. O dialogo eilučių skaitymo našta buvo palengvinta, kai kiekvieną veikėją įgarsino profesionalūs aktoriai. Pakeista vartotojo sąsaja. Galiausiai, įvesta pagalbos sistema, padėsianti į galvosūkių pinkles įkliuvusiems nekantriems nūdienos žaidėjams.

Spragtelk paspaudęs prieš parodymą

Dauguma metamorfozių buvo neišvengiamos, tačiau yra ir ginčytinų aspektų. Pavyzdžiui, naujoji vartotojo sąsaja niekam tikusi. Originaliame variante ekrano apačioje buvo išvardyti visi 12 (na, vėlesnėje versijoje liko tik 9) galimų veiksmų (paimti, pastumti, atidaryti ir panašiai) bei inventoriuje turimi daiktai — užtekdavo išsirinkti veiksmą ir nurodyti taikinį. Dabar ir veiksmų, ir daiktų sąrašus galima pamatyti pasinaudojus klaviatūros klavišais, tad žaidimą reikėtų vadinti „paspausk, parodyk ir spragtelk“. Yra alternatyva — sukant pelės ratuką keičiasi žymeklio funkcija (tie patys devyni veiksmai), tačiau tvarka, panašu, atsitiktinė, tad greičiau nebus.

Klaviatūros kampai ir pakampės

Nepatiko man ir naujoji pagalbos sistema. Atsibodus klaidžioti po lygius, pakanka kelissyk paspausti klavišą H ir žaidimas vieną po kito pateikia vis konkretesnes užuominas, ką dabar daryti. Mano akimis, toks vidury klaviatūros įtaisytas, vadinasi, visiškai tinkamas ir toleruotinas galvosūkių sprendimo įrankis panaikina pačią nuotykių žaidimų esmę — tyrinėjimą.

Tačiau kiek atokiau nuo centro tūno kitas klavišas — F10. Kartą jį paspaudęs įjungsi daugiau mažiau autentišką originaliąją žaidimo versiją. Norom nenorom nuolat spaudysi F10 ir lyginsi dvidešimties metų skirtumo tuos pačius žaidimus. Argi ne puiku?

Šiandien žaidimo istorija bei pokštai nebūtinai atrodys itin originalūs, bet tik dėl po pirmojo išleistų panašių žaidimų, bandžiusių pamėgdžioti legendą. Tačiau daug svarbiau, nuo ko viskas prasidėjo, todėl devyni eurai už klasiką bus protingai išleisti pinigai.