Jie prasidėjo dar kovo mėnesį „DS“ ekranuose. „Chinatown Wars“ istorija apie iš Kinijos į „Liberty City“ atskridusį ir už tėvo mirtį siekantį atkeršyti Huang Lee žinoma bene visiems, besidomintiems „GTA“ serijos žaidimais. Antrasis „Grand Theft Auto“ pasirodymas „Nintendo“ konsolėje ne tik pateisino lūkesčius, bet ir tapo ne vieno žaidimų portalo „Metų žaidimu“. „Rockstar“ sėkmingai įrodė, jog nedidukas „DS“ pakankamai galingas atvaizduoti „Liberty City“ visu grožiu ir, negana to, žada tuo pačiu pamaloninti net iPhone turėtojus.

„Chinatown Wars“ anonsavimas PSP vieniems buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, kitiems – iš anksto numatytas reiškinys. Juk tiek 2001-ųjų „GTA 3”, tiek praeitų metų “GTA IV” turėjo būti ekskliuzyvai, tačiau ilgai netrukus tokie nebeliko. Nepaisant piratavimo, kuris buvo laikomas viena pagrindinių ekskliuzyvinių žaidimų atsiradimo priežasčių, bei, aišku, noro daugiau pasipelnyti, „Chinatown Wars“ pasirodymas PSP pavertė jį vienu geriausių šios konsolės metų žaidimu. Ir pelnytai.

Savaime suprantama, „DS“ žaidimo išleidimas „PSP“ gali atrodyti kaip žingsnis atgal, vienok šiuo atveju liežuvis sunkiai apsiverčia pasakyti, kad „Chinatown Wars“ neišnaudoja visų konsolės galimybių. Neapsigauk bežiūrėdamas į žaidimo vaizdus su „GTA 2” primenančia izometrine kamera – „Chinatown Wars“ nėra dvimatis. Negana to, jame tiek daug įdomių ir reikalingų naujovių (pabrėžiu – įdomių ir rekalingų!), jog žaidimas lengvai gali būti lyginamas su praeitomis „LCS“ ir „VCS“ dalimis. Kadangi “DS” versija jau apžvelgta, tai ir belieka padaryti.

Pasikartosiu, jog „CTW“ nėra dvimatis žaidimas. Tiesą sakant, „Liberty City“ toks detalus ir pilnas gyvybės, kad atrodo – jeigu kūrėjai būtų nuleidę kamerą iki trečiojo asmens, nepaisant dvimačių praeivių modelių, vargu, ar žaidimas daug skirtųsi nuo praeitų serijos iteracijų „PSP“. Kiek pamenu, veikėjų modeliai – vienintelė dvimatė žaidimo dalis, kuri ir tai neatrodo lyg dvimatė – einant pro šalį, „sprite“ pavidalo miestelėnų modeliai „sukiojasi“ („Duke Nukem“?). Didesnio ekrano bei tikroviškesnių apšvietimo efektų dėka „PSP“ versija yra tobulesnė už „DS“, bet to ir reikėjo tikėtis – „Nintendo“ konsolėje „CTW“ ir tai yra išties didžiulis techninis pasiekimas.

Lyginant „CTW“ su „Liberty City Stories“ ar „Vice City Stories“, akivaizdu, jog naujausioje dalyje drastiškai sumažėjo matomumas. Ar nuo to sunkiau žaisti? Nė kiek. Posūkį išvysti vėliau, taip, tačiau ir jo įveikimas daug lengvesnis, nes greitu analogo pasukimu mašina lengvai pasisuka devyniasdešimčia laipsnių ar daugiau. Aplamai, „Chinatown Wars“ valdymas daug kuo nesiskiria nuo praeitų dalių, tad jei tai ne pirmasis tavo „GTA“, bemat priprasi prie nustatytos schemos, kuri bet kuriuo atveju gali bet kada būti pakeista nustatymuose.

Kad tai žaidimas, originaliai sukurtas „DS“, išduoda ir įvairūs veiksmai, kuriuos turi atlikti analogo bei mygtukų pagalba tiek įlipdamas į automobilį, tiek surinkdamas snaiperio šautuvą, tiek… trindamas loterijos bilietus. Akivaizdu, jog „DS“ „pieštuko“ pagalba ant lietimui jautraus ekrano visa tai atlikti įdomiau, tačiau net ir „PSP“ tai nė kiek netrukdo. Atvirkščiai – džiugu, jog visos šios funkcijos pateko ir į „PSP“ versiją – ginklų ar pinigų dabar gali gauti ne tik nužudęs priešą ar praeivį gatvėje, bet kad ir konteineryje, iš pradžių mygtuko paspaudimu atidaręs dangtį, vėliau „L“ ir „R“ mygtukais išmėtęs radinį dengiančius šiukšlių maišus.

Kalbant apie izometrinę kamerą, šis žingsnis „PSP“ versijai atnešė daug daugiau naudos nei žalos. Viena vertus, nebegalėsi paskraidyti sraigtasparniu virš miesto, grožėdamasis saulėta padange, nusėta dangoraižių. Kita vertus, nebemėtysi savo „PSP“ į sieną už tai, kad eilinį kartą vykdydamas misiją atsitrenkei į nematomą stulpą, žaidimui dar nespėjus jo atvaizduoti. Ši problema, kamavusi žaidėjus nuo pat „GTA 3”, rodosi, bent laikinai išspręsta.

Kaip ir “GTA IV” palyginus su “GTA 3”, taip ir “CTW” palyginus su “VCS” žaidimas tapo išties mažiau erzinantis. Ne tik dėl minėtojo pavėluoto objektų atvaizdavimo, bet ir dėl galimybės vieno mygtuko paspaudimu iš naujo pradėti neįvykdytą misiją, o po to – antro mygtuko paspaudimu – nuvykti iki reikiamos vietos. Tokios naujovės, kartu su įdiegta ir puikiai veikiančia „autosave“ sistema, paverčia „Chinatown Wars“ tikru nešiojamu žaidimu. Ko gero paskaičius atrodo, jog žaidimas per lengvas? Niekas neverčia šiomis funkcijomis naudotis – viskas priklauso nuo tavo pasirinkimo!

Vėlgi, jei žaidime yra “autosave”, kam tada reikalingi namai? Nuvykęs į vieną iš daugelio galimų nusipirkti namų, gali paskaityti elektroninį paštą, paslėpti įsigytus narkotikus ar pasiimti su savimi reikiamus, peržiūrėti trofėjus, gautus už progresą žaidime, ir taip toliau.

Praeitose “GTA” dalyse “Rockstar” įvairiais būdais bandė integruoti veikėjų susisiekimą su pagrindiniu žaidimo herojumi – tiek telefonu, tiek pranešimų gavikliu. „Chinatown Wars“ naudojamas elektroninis paštas neabejotinai patogesnis už telefoną, ir nors neturėjau didelių problemų, skaitydamas „Vice City Stories“ veikėjo Vic Vance pranešimo gaviklio žinutes, galimybė skaityti paštą kada nori ir kur nori – tik į naudą. Jei atėjo svarbus laiškas, ekrano apačioje atsiras raudona laiško piktograma, tuo tarpu jei pašte – eilinis „spamas“ – geltona.

Paštą skaityti gali ne tik namie, bet ir savo delninuku, kuris atlieka daugiau funkcijų negu įsivaizdavau. Apart el. pašto, paspaudęs „Start“ mygtuką, juo galėsi keisti nustatymus, pakrauti žaidimą ar pradėti naują, taip pat nustatyti GPS maršrutą, sekti savo narkotikų prekybos progresą bei specialius pasiūlymus ar net užsisakyti ginkluotės iš „Ammu-Nation“. Viskas veikia būtent taip, kaip norėtum. Net nepažindamas Laisvės miesto, GPS pagalba nesunkiai galėsi pasiekti kelionės tikslą.

Visi laiko leidimo būdai iš VCS ir LCS yra čia, įskaitant keleivių vežiojimą taksi, nusikaltėlių gaudymą, pacientų gelbėjimą ir daug daugiau. Kitaip sakant – viskas, kam netrukdo izometrinis vaizdas. Ne, čia nerasi sraigtasparnių, išskyrus kelias misijas, kurių metu ne pilotuosi, bet šaudysi iš jų. Ne, čia nerasi ir snaiperio ginklų, išskyrus kelių misijų metu. Taip – tiek vieni, tiek kiti pavertė VCS ir LCS smagiais. Bet čia jų nepasigedau.

Pradėjęs žaisti pasigedau kito dalyko… Žmonių balsų. Sunkoka įsivaizduoti „GTA“ žaidimą be jų, tačiau „Chinatown Wars“ vieninteliai balsai – tai miestelėnų replikos atsitrenkus į jų automobilį, sužeidus ar patraukus policijos dėmesį. Nei pieštinių komiksų stiliaus filmukuose prieš misijas, nei radijo stotyse jų neišgirsi! Atrodo keista, tačiau vėliau ir vėl prisimeni, jog „CTW“ iš pradžių buvo „DS“ žaidimas. Kad ir kaip būtų, veikėjų dialogo eilutės nesikeičia itin greit, tad problemų dėl to neturėtų kilti. O ir instrumentinė muzika radijuje, kad ir be vokalo, tikrai tinka žaidimui, kurio veiksmas vyksta 2009-aisiais.

Ir plika akimi matosi, jog „Chinatown Wars“ nemažai naujovių atkeliavo iš „GTA IV”. Panašus ne tik ekrano elementų išdėstymas – čia taip pat gali išsikviesti taksi, kuris nuveš į pageidautiną tašką, ar vykdyti misijas, sutikęs žmogų gatvėje.

Visgi, minėtoji narkotikų prekyba – neabejotinai labiausiai man patikęs užsiėmimas „Chinatown Wars“. Reguliariai paštu gausi laiškų iš prekeivių, pigiai pardavinėjančių ar itin brangiai perkančių tam tikrų rūšių narkotikus, kurių žaidime yra net šeši. Sekdamas šias „akcijas“, gali užsidirbti dešimtis tūkstančių dolerių be vargo. Būdų užsidirbti „Chinatown Wars“ yra tikrai nemažai, tačiau būtent prekiavimas narkotikais yra pats greičiausias. Aišku, jeigu neįsikiša policija – po bet kurio sandėrio yra tikimybė, jog būsi aptiktas, ir neįstengęs jų atsikratyti, prarasi visą savo krepšio turinį. Vis dėlto, važinėjimas ieškant naujų dilerių bei kaupiant pajamas yra itin smagus būdas leisti laiką, ypač kai būni perėjęs visas pagrindines misijas.

Apibendrinant, trečiasis „Grand Theft Auto“ PSP platformai neabejotinai yra labiausiai nušlifuotas bei vertas savo kainos „GTA“ šioje konsolėje kol kas, ir jei bent kiek mėgsti šios serijos žaidimus, nebijodamas grafinių pokyčių turi išbandyti ir šį. Pagrindinės bei šalutinės misijos iš esmės išliko tos pačios, tiesa, pagrindinių dabar šiek tiek daugiau – atsirado „DS“ versijoje nematyta veikėja – reporterė, kuriai žaidimo metu padėsi rengti reportažus apie prekybą narkotikais.

Vienintelis „Chinatown Wars“ minusas? Aštuonios valandos nėra mažai, tačiau norėjosi, kad pagrindinių misijų perėjimas užtruktų bent kiek ilgiau. Kad ir kaip būtų, tokios didelės užsiėmimų įvairovės dėka tikrai nepadėsi žaidimo į šalį po aštuonių valandų, o jei sieksi šimtaprocentinio įvertinimo – vargu ar užteks ir dvidešimties. Kodėl? Nes į įvertinimą įeina ir kiekvienos misijos perėjimas per tam tikrą ribotą laiką, tad norėdamas pilnai pereiti „Chinatown Wars“, iš esmės žaisi jį… dukart. Ir ne, tai nebus nuobodu.