Ah požemiai… Aš jų tikrai pasiilgau… Dar prieš akis stovi Tamsos lordo siluetas… su begalę kvailų goblinų… Bet kas gi čia?.. Jokio Tamsaus lordo, o tik krūva karingai nusiteikusių vaikų, kurie mano, kad daro tvarką?!! Šito ko jau ko bet tikrai požemiuose rasti nesitikėjau. Ką jie gali išvis padaryti? Juk jie tik vaikai!..
Na, gerai šiek tiek persūdžiau. Iš tiesų taip negalvoju. Taip parašiau tik todėl, kad yra nemažai suaugusių, kurie mano, kad vaikai mažiau vertesni už juos pačius ir kad šie mažiau gali. Taip pat yra ir vaikų, kurie kopijuodami tokių suaugusių elgesį patys taip pat sako ir daro. Dažnai tai būna susiję ir su dalykų skirstymu į vaikiškus bei suaugusiųjų. Taip kai kuriems vaikams tampa gėda žaisti draugiškesnius žaidimus už GTA 4, nes kitokie žaidimai anot jų „ne lygis“. Sakau apie tai, žinoma, ne be priežasties – „Dungeons Defenders“, apie kurį papasakosiu, tikrai nėra skirtas tokiems psiaudo kietuoliams, kurie bijo būti kitų išjuokti kaip nepakankamai suaugę. Teisingiau pasakius, šis žaidimas skirtas tiems kitiems žaidėjams, kurie nuoširdžiai tiki, kad nepriklausomai nuo amžiaus galima pasiekti didelių dalykų. Svarbu tik savo užsibrėžtų tikslų siekti ir niekada nepasiduoti.
„Dungeons Defenders“ pasakoja istoriją apie keturis didvyrius, kurie nugalėję blogio jėgas įkalina kristale paslėptame požemiuose. Viskas būtų gal ir gerai, jei ne kažkokie įvykiai, dėl kurių šie herojai palieka požemius prižiūrėti savo vaikams, o patys kažkur išvyksta labai toli. Vaikai nebūtų vaikais, jei nemėgtų žaisti. Vieno žaidimo metu įvyksta nelaimė – iškrenta uždarytas kristalas ir į požemius pradeda veržtis įvairių keisčiausių fantasy padarų armijos. Vaikams nieko kita nelieka kaip ginti savo gyvenamąją vietą – požemius.
Visa ši bei kitos istorijos dalys pateikiamos slenkančių paveikslėlių pavidalu ir viskas pasakojama balsu taip it kas kokią paveikslėlių knygą apie legendas skaitytų. Nors galbūt tai ne pats geriausias būdas šiandieniam žaidėjui papasakoti žaidimo istoriją, tačiau kaip ten bebūtų, paneigti sunku, jog toks istorijos pristatymas prisideda prie epiškumo jausmo sukūrimo.
Tiek suaugusieji tiek vaikai žaidime vaizduojami šabloniškai. Suaugusiųjų ir vaikų išvaizda skiriasi tik jų ūgiais. Vaikai vaizduojami kaip mažosios tėvų kopijos. Viena vertus, toks veikėjų pateikimas leidžia supaprastinti istoriją, bet, kita vertus, tokiu būdu nors ryšys ir lieka su senais herojais, tačiau tuo pat metu dingsta amžinas klausimas, sutinkamas dažname RPG tęsinyje „kur dingo senosios herojų galios“. Tiesa, „Dungeons Defenders“ nėra tęsinys, bet turint galvoje žaidimo istoriją, toks pagrindinių veikėjų virsmas, labai vietoje.
Nepaisant to, kad žaidime naudojamas šiuo metu vis dar gana pažangus „Unreal Engine 3“ grafinis varikliukas, „Dungeons Defenders“ nesiūlo ultrarealistiškų vaizdų. Vietoj to naudojama cellshadinta grafika. Dėl to įspūdis, kad dalyvauji kažkokioje pasakoje/legendoje tik sustiprėja, nes nors vaizdai rodomi ir atrodo nerealūs, tačiau veiksmas neleidžia atsikvėpti. Prie to, žinoma, prisideda gerai priderinti efektai, garsai bei veikėjų animacijos.
Nors animacinio tipo grafika pakankamai daili, tačiau ji čia nėra tokia, kad sušuktum „Niekur tokio grožio aš nemačiau!“. Pagrindiniai žaidimo elementai atrodo gana neblogai (ypač verta pagirti ginklų modelius – jų įvairovė tikrai stebina). Kai kurie iš jų labai detalūs. Visgi, tolimesni objektai atrodo gana vidutiniškai it būtų naudojamos daug blogesnės kokybės tekstūros. Keistas dalykas tas, kad bandant prie kai kurių tokių tekstūruotų vietų prieiti, ne retai susiduriama su nematomomis sienomis, kurios stebuklingai atveria žaidėją nuo dar vienos galimos apsilankyti erdvės. O tokie dalykai, žinoma, nėra labai mieli žaidėjui, todėl gerai, kad nors juos žaidėjui pastebėti žaidžiant ir nesunku, tačiau jie mažai įtakoja patį žaidimo procesą, nes landžioti po nepasiekiamas vietas paprastai žaidime nebūna laiko.
Šioje vietoje derėtų pasakyti, kad nors „Dungeons Defenders“ gali būti kuo puikiausiai žaidžiamas vieno žaidėjo, tačiau labai abejoju, kad daug atsiras tokių, kurie bandys žaidimą pereiti vieni, nes norint tai padaryti reikia daug daugiau žaidime praleisti laiko peržaidžiant tuos pačius lygius ir pačiam pamažėle tobulėjant. Be to, juk dar yra žaidimo istorija, kuri pasakoja apie 4 veikėjus, o ne vieną! Daug praktiškiau „Dungeons Defenders“ žaisti tinklu su gyvais žmonėmis nei vienam. Taip žaidėjas daug greičiau tobulėja ir taip lengviau nugalėti vis lendančias priešų bangas.
Gaila tik, kad pati istorija ir jos veikėjai niekaip nekinta priklausomai nuo to, kokių klasių žmonės žaidžia su tavimi, nes nėra jokių reguliavimų, kad būtent tų keturių klasių atstovai žaistų su tavimi kaip rodoma užsklandose. Gaila, bet skirtingai nuo PC versijos žaidimas nepalaiko galimybės DLC pagalba įsigyti daugiau klasių.
Kiekviena klasė pasižymi šiek tiek kitomis savybėmis. Vienos klasės yra labiau skirtos puolimui, kitos atvirkščiai – gynybai. Skiriasi statomi bokšteliai, specialūs kovos elementai, ginklai bei tam tikros aprangos detalės. Kiekvienos klasės atstovas taip pat gali turėti po gyvūnėlį, kuris padeda kovoti su didžiulėmis priešų bangomis. Smagiausias dalykas tas, kad beveik visus šiuos elementus galima tobulinti. Priklausomai nuo elemento galima, jį galima tobulinti už jo įgytus patirties taškus arba/ir už mana taškus. Pastarieji gali būti uždirbami dvejopai – parduodant rastą žaidimo metu inventorių, kuris tau pasirodo nenaudingas, arba laimėjus lygiui galima susirinkti likusius kristalus. Beje, pastarieji taip pat praverčia ir pačio žaidimo metu, nes tik už juos galima statyti ir tobulinti jau pastatytus bokštelius (nors žaidime statomi bokšteliai priklauso nuo personažų klasių, tačiau tobulinti galima bet kokius). Šie magiški kristalai kaip ir dalis inventoriaus iškrenta žudant pabaisas arba iš prieš prasidedant priešų bangoms iš tam tikrose žemėlapių vietose atsirandančių skrynių.
Pats žaidimas (neskaitant specialių papildomų lygių) vyksta iš esmės dviem etapais: bokštelių statymo bei kovos. Nors kovos etape taip pat galima statyti ar tobulinti bokštelius, tačiau tai užtrunka daug ilgiau. Kai kuriuose lygiuose taip pat galima sutikti taip vadinamųjų bosų, kuriuos nugalėti reikės daugiau pastangų. Tokių kovų metu, skirtingai nei kitų, priešų bangos nesibaigs tol kol nebus nugalėtas bosas. O šį, kad nugalėti, paprastai reikia pasinaudoti ir tam tikrais papildomais lygių elementais arba reikia taikyti į tam tikras boso kūno vietas, kurios it Achilo kulnai labiau yra pažeidžiamos.
Papildomos misijos, vadinamos „Challenges“, suteikia žaidimui įvairumo, nes kiekviena tokia misija žaidžiama šiek tiek kitaip nei įprastos žaidimo misijos. Pavyzdžiui, gali tekti pereiti lygį nestatant jokių bokštelių arba žaidžiant panašiai kaip tradiciniu tapusį „Pagrobk vėliavą“ (angl. „Capture the flag“) režimą. Šias misijas nebūtina pereiti, norint pamatyti žaidimo galą, tačiau jų perėjimas dažnai atrakina naujus pasiekimus bei specialius daiktus.
Skirtingai nuo PC versijos, šioje visi internetiniai mačai yra reitinguojami. Tai gana logiškas sprendimas, nes kiekviename šiuolaikiniame žaidimų kompiuteryje yra naudojama nuosava internetinių žaidimų sistema. Skirti resursus dviračio išradinėjimui būtų buvęs gana kvailas kūrėjų žingsnis.
Tarp misijų galima pabūti smuklėje. Čia galima ne tik išbandyti savo įgūdžius, įvairias bokštelių kombinacijas, bet ir parduoti, nusipirkti įvairių daiktų arba paslaugų. Taip čia galima pamatyti ant lentynų stovinčius savus apdovanojimus, paplanuoti su kitais bendražygiais.
Nors „Dungeons Defenders“ ir turi minusų, tačiau drąsiai galiu teigti, kad tai vienas iš geresnių 2011-ais metais pasirodžiusių bokštelių gynybos žaidimų. Tiek meninis stilius, tiek muzika, tiek žaidimo mechanika, tiek mažos detalės žaidime tikrai palieka gerą įspūdį. Žinoma, nereikia pamiršti labai gerai ištobulinto kooperacinio režimo, kuriame žaisti tiek su draugais tiek su nepažįstamais žmonėmis tikrai smagu. Ah, dar visai nebloga istorija… žinoma, galėtų būti šiek tiek detalesnė… bet tikiu, kad antroje žaidimo dalyje, kuri, neabejoju, kad kadanors tikrai bus, bus ištaisyti visi su ja susiję trūkumai… ir šiaip žaidimas bus geresnis!
Jei mastai kurią šio žaidimo versiją reikėtų imti, rekomenduočiau PC, nes nors ši apžvelgta versija labai panaši į PC, tačiau atlikti kai kuriuos veiksmus žaidime su klaviatūra ir pele yra šiek paprasčiau. Be to, PC versijoje galima rasti šiek tiek daugiau turinio (nors ir mokamo) bei papildomų galimybių.
