Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2010/01. Teksto autorius: JcDent

Valstybės valdymo reikaluose kiekvienas lietuvis įsivaizduojąs esąs didis specialistas. Jei pasiklausytume, tai kiekvienas anupras pažadėtų per penkerius metus aplenkti JAV (arba prisijungti prie Rusijos — anupras anuprui nelygu). Bet, prieš šnekant, geriau savo tautos vedimo į šviesų rytojų įgūdžius išbandyti Tropico 3, kur į Tavo rankas atiduodama neįvardintą Karibų sala. Laikas vienai kitai karinei diktatūrai ir bananų fermai!

Po apmokymų turbūt geriausia iškart pradėti kampaniją. Yra žemėlapis su įvairių formų salelėmis, kiekvienoje savos problemos (ir palmės). Tada galima išsirinkti diktatoriaus prototipą, nuo barzdotojo Fidelio Kastro ir mergaičių mėgstamo Che Guevaros iki ne visai tikro Voodoo Pizzamano, arba susikurti savo, išskirtinės išvaizdos ir politinių nuostatų. Turiu pasakyti, jog žaidimo siūlomi vadovai visai pravartūs kai kuriose misijose, Fidelį bent kartą teko išleisti į trasą. Nors misijos yra atskirtos, malonu, kad naujos salos nereikia visiškai iš naujo apstatyti — bus kelios lūšnos ir bananų ferma jų gyventojams išmaitinti. O toliau jau visokiausi tropikų diktatorių tikslai.

Pietiečių vargai ir džiaugsmai

Misijose bus pateikti tam tikri tikslai, bet dažniausiai tai bus susiję su išgyvenimu nepalankiomis sąlygomis. Jei vystai ne turizmą, pagrindinės įplaukos bus iš pramonės, kurios produktus kas kiek laiko išplukdo krovininiais laivais. Svarbu tai, kad fermas reikia statyti ne derlingiausiose vietose, o šalia jų — jokios naudos, jei dirvą užims įrankių pašiūrė. Ûkininkai savavališkai užsodins geriausius sklypelius. Fermų produkciją galima eksportuoti ir taip, be to, iš jų maistą gauna gyventojai. O toliau reikia rūpintis žemės ūkio produktų apdorojimu, pramonės vystymu, piliečių aptarnavimo sferos kūrimu. Bjauriausia, bent man, yra rūpintis, kur juos apgyvendinti (visi per dideli vargšai geruose namuose gyventi) ir kaip pralinksminti. Bet nieko nėra neįmanomo, o žaidime duodami patarimai, ką statyti. Naudodamasis jais galiausiai įtiksi daugumai žaidimo grupių (turistams, komunistams, intelektualams, tikintiesiems ir t. t.). Tai svarbu, nes nepatenkinti piliečiai jungiasi prie sukilėlių (tokie jau tie pietiečiai).

Nors žaidimas atrodo gerai, jam trūksta gyvybės. Kadangi kiekvieną pastatą (išskyrus tas prakeiktas vargšų lūšnas) el prezidente stato pats, niekur nėra kiemų, šaligatvių ir panašių dalykų, atspindinčių žmonių gyvenimą. Tiesiog stovi daugiabutis vidury pievos tarsi malūnsparniu nuleistas. Be to, Tavo valdymo pasekmės labai menkai atsispindi vizualiai, kitaip nei SimCity Societies. Sukilėlių mūšiai su armija atrodo neįspūdingai, taikiai protestuojančius tropikų gyventojus gali ir pražiopsoti. Kodėl namai neapšiūra ar negražėja priklausomai nuo gerovės? Tai tikrai pagyvintų žaidimą. Juk negali visą laiką klausytis Karibų jūros baseino muzikos ir stebėt augantį tabaką.

Tropico 3 yra įdomus ir geras žaidimas, paveldėjęs savo pirmtakų humorą. Tačiau, jei būtų daugiau padirbėję prie vaizdų, kūrėjai būtų paruošę puikią „bananų respublikas“ pašiepiančią ekonominę strategiją.