Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/08. Teksto autorius: Raw

Senasis Overlordas dingo iš akiračio, Žemėje įsigalėjo Romos imperija. Kaip tik tuo metu minionai (lietuviškai vadinkime juos pakalikais) atranda naują Overlordo įsikūnijimą, kurį po didelių vargų atveda į Tamsos bokštą — vietą, iš kur sklis naujasis blogis, užvaldydamas pasaulį ir naikindamas imperiją. Ten pat Overlordas gali išklausyti vietos gyventojų pranešimus, savo noru paskirti juos valdyti kaimus, o taip pat sužinoti paskutines naujienas.

Kaip ir pirmajame Overlord, žaidėjui reikės valdyti minionų gaujas, rinkti turtus, savintis sielas, atkurti Tamsos bokštą ir griauti. Griauti viską ir visur. Naujasis Overlordas tapo dar blogesnis, įgijo naujų galių. Jei senasis kaimiečiams galėjo nebent įspirti, tai dabartinis juos pavergia, priverčia atsiklaupti. Panaudojęs šiek tiek daugiau magijos, Overlordas paprastą žmogų netgi sunaikina. Atkovojęs kaimą blogio valdovas gali jį pasilikti ir valdyti arba sudeginti, sugriauti.

Apskritai, žaidimo procesas išliko toks pats: pavaldinių rankomis ponas vykdo juodus darbus, tačiau yra daug naujovių. Padaugėjo užduočių, kurioms išspręsti kartais prireikia pamiklinti smegenis, taip pat ir nemažai laiko. Kartais Overlordas, pasinaudojęs magija, gali persikelti į eilinio miniono kūną, kad įėjimas nebebūtų per mažas, per siauras ir t. t. Sprendžiant užduotis galima naudotis pakeliui aptiktomis katapultomis, artilerija, fejerverkais, laivais. Mįslės visada turi tik vieną atsakymą, tačiau jo ieškojimas nevirto nuobodžiu baksnojimu. Kai kurie tikslai iš pažiūros netgi nerealūs (užmušk 1000 gnomų). Gaila, kad žaidimas išsaugojamas tik kontroliniuose taškuose ir Tamsos bokšte. Visgi, išsaugoti prireikia gerokai dažniau, ypač kovose su bosais.

Žaidime ištekliai renkami taip pat — naikinant viską, ką įmanoma sunaikinti. Be tradicinių įvairiaspalvių sielų ir pinigų, atsirado ir kristalai, kurie praverčia Tamsos bokšto ginklinėje.

Du geri dalykai

Išliko abi smagiausios Overlord savybės: daugybė minionų ir geras humoras. Minionai, kaip ir seniau, yra keturių spalvų ir pasižymi tradicinėmis savybėmis. Dabar jie dar gali veikti raiti. Rudieji sėda ant vilkų ir taip įgyja pranašumą artimoje kovoje. Žalieji mieliau renkasi vorus ir pasinaudodami jais lipa sienomis prie sunkiai pasiekiamų svertų.

Viską daužydami ir nešdami valdovui turtus bei sielas mažieji nenaudėliai neužmiršta ir savęs: apsiginkluoja rastais kardais, peiliais, užsimauna senio besmegenio galvą ir t. t. Jie stiprėja, tačiau vis tiek žūsta. Bet dabar Overlordas patikusius minionus gali atgaivinti Tamsos bokšte.

Liko miela minionų erzelynė, įsiteikiančios replikos — vien dėl jų verta pažaisti Overlord 2. Žaidime daug smagaus humoro, parodijų. Nauji elfai — kaip iš akies lupti žalieji, perdėtai jautriai saugantys kiekvieną kirminėlį ar medžio lapelį. Nenuostabu, kad jie stoja skersai kelio Overlordui. Remiantis pasakomis ir filmukais sukurtas gražuolės gėlių fėjos atvaizdas čia atgyja įspūdingų gabaritų ponios pavidalu. Kai Overlordui kelių nesiekiantis gnomas šokteli protestuodamas, veiksmas pavadinamas agresija ir siūloma susidoroti su užpuolikais. Šypsotis priverčia ekrane pasirodančios frazės: „Niekada, norėdamas supažindinti su motina, namo neparsivesk Sukubo.“

Nors kai kada nelengva sukontroliuoti minionų judėjimą, o kamera retkarčiais krečia šunybes, Overlord 2 žaidimo procesas taip įtraukia, kad tokių smulkmenų net nepastebi. Šis žaidimas už tikrąjį blogį. Tai — naikinimas, griovimas, agresija, kurių pasigenda kai kurie žaidėjai. Bet kartu tas blogis mielas, patrauklus ir tikrai neatstumia. Tai ne tas smurtas, kurį propaguoja Manhunt ar GTA.