Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2008/08

Autorius: KYO

Galiu prisipažinti, kad tikrai dėjau didžiules pastangas norėdamas suprasti šitą žaidimą, tačiau man nepavyko. Galima sakyti, kad šis žaidimas apie nieką. Arba tiesiog kvailas bandymas sukurti niekalą. Kam reikia kurti normalų nuotykių žaidimą apie Indianą Džounsą naujajai kartai (tokį kaip Emperor’s Tomb), jeigu galima padaryti buką ir iki galo neišbaigtą „Indianą Džounsą“ Lego pasaulyje, kurį žaisti nepatogu, o tikslo tą daryti nė su žiburiu nerastum. Įdomus kūrėjų mąstymas. O liūdniausia, kad yra žmonių, kurie žaidimo nesupratimą vertina kaip teigiamą dalyką ir skiria šitam pigiam triukui pakankamai aukštus balus…

Lego Indiana Jones kūrėjai yra Traveller’s Tales studija, kurie kažkada sukūrė labai man patikusį Crash serijos žaidimą, The Wrath of Cortex, skirtą PlayStation 2 konsolei. Tačiau kai jie pradėjo vieną po kito leisti Lego serijos žaidimus… Nežinau, buvo gera studija ir nebėra. Nors iki šiol nežaidžiau nė vieno Lego serijos žaidimo („Indiana Džounsas“ buvo pirmasis), išbandžius naujausią jis pasirodė netgi blogesnis nei tikėjausi. O žaidžiau su draugu, nes visur buvo rašoma, kad tik taip galima patirti maksimalų džiaugsmą. Na, viskas, ką MES patyrėm, buvo tik daugybė nesusipratimų ir klaikus nuovargis, po kurio Lego kaladėlių akyse matyt nebenorėjom…

Visų pirma, koks gali būti filmų atkūrimas, jeigu žaidime veikėjai net nekalba? Prieš sėsdamasis žaisti aš net nesusimąsčiau apie tai. Aišku, logiška, kad Lego žmogeliukai nekalba, bet tie visi mykimai — nepakenčiami! Emocijų reiškimas toks dirbtinis, kad kyla noras vaizdo intarpus praleisti (dėja, žaidimas to padaryti neleidžia). Būtent todėl pusės pirmų trijų Indianos Džounso filmų įspūdžio ir nelieka, juk dialoguose slypėjo visas veikėjų ir situacijų šmaikštumas. Ir kam ta muzika, kai garso nėra? Ta pati legendinė filmų tema skamba gražiai, tačiau visi seniausiai jos atsiklausė.

Drįsčiau sakyti, kad valdymas žaidime taip pat tragiškas. Beveik nejuntamas veikėjo, matomo ekrane, ryšys su žaidėju. Indiana Džounsas šokinėja per prarajas nerangiai, o jeigu pirmasis žaidėjas nušoka kreivai, tai ir antram bus ne pyragai. Sykį septynis kartus nesėkmingai bandėm peršokti per kažkokią nelemtą duobę, o kai nukrenti ir išsibarstai į smulkias Lego detales (taip, žaidimo veikėjai miršta išsibarstydami į iškart išnykstančias detales), prarandi taškų, kuriuos galima rinkti daužant įvairius Lego objektus ir piktus priešus. Neprotinga ir tai, kad žaidėjams besidaužant tarpusavyje mažėja gyvybės. Po galais, kaip aš to nekenčiu, ypač kai ekrane dar vyksta intensyvios skerdynės, kurių maišalynėje neįmanoma įžiūrėti savęs.

O ginklai nepadeda. Čiumpi kokį pistoletą ir leidi Lego pagaliukus iš jo tik tam tikru kampu. Jei priešas stovi penkiais laipsniais dešiniau kulkos, jam pasisekė, ir tuo naudodamasis smagiai šaudys į Tave. Tai varo iš proto. Tada geriausia pribėgti ir daužyti nešnekančius parazitus kumščiais bei kojomis, bet jiems atsikirtus tuoj pat subyrėsi į gabaliukus ir sumažės taškų… O jei sėkmės atveju ir sukirsi piktadarius, tuoj pat atskubės dar daugiau jų, todėl žaidimas tampa beprasmiškas.

Be to… Jei dar kas nors man girdint pasakys, kad Lego Indiana Jones yra skirtas vaikams, aš į juos taip kreivai pasižiūrėsiu, kad teks susimąstyti. Čia vienas vargas ir apskritai jokio džiaugsmo.

Žaidime dažnai pasitaikys tokių vietų, kai teks iš Lego kaladėlių sudėlioti kokį nors daiktą ir po to jį panaudoti norint keliauti toliau. Tai tik dar labiau vargina, nes lakstyti po visą žemėlapį pirmyn ir atgal ieškant detalių yra kvailas užsiėmimas, visiškai nederantis naujos kartos žaidimams. Galų gale, jeigu yra fanatikų, kurie pasiryžę tuo užsiimti, tai tegul jiems ir kuria specialius žaidimus naujomis temomis, o ne gadina klasikinius filmus apie Indianą Džounsą. Tiesą sakant, išvis nežinau, ką jie čia sukūrė. Trys labai geri filmai paversti bejausme Lego mėsmale, kurią sudaro aštuoniolika lygių (po šešis kiekvienam filmui) ir vargais negalais randamų artefaktų, kurių vertės žaidimas net neišskiria, neleidžia niekaip jais pasidžiaugti. Akivaizdu, kad kūrėjai taip iki galo ir nesuprato, kokiai publikai kuria žaidimą: vaikų ar jau kiek įgudusių žaidėjų…

Baigdamas galiu pasakyti tik tiek, kad nors žaidimas vietomis ir atrodo ganėtinai gražiai (aplinkos pakankamai tikroviškos, ne viskas iš Lego detalių), o juo mėgautis galės net ir silpniausių kompiuterių turėtojai, nei mūsų, nei Tavo laiko jis nevertas. Na, o ta pusėtina kokybė išvis žudo… Bet tai kiekvieno pasirinkimas. Pabandyti žaidimą visad galima, tik nesiūlau jo iškart pirkti: tikrai galima skaudžiai nudegti, pagalvok iš pradžių, ar tikrai verta.