2004-12-03, parašė z-e-b-r-a (iš Games.lt)

Intro

Lemony Snicket’s A Series of Unfortunate Events yra grįstas tokio pačio pavadinimo knyga (o gal ir knygomis :)), bei netrukus pasirodysiančiu filmu. Deja, bet man neteko susidurti nei su vienu nei su kitu, tad palyginti negalėsiu. Tačiau pasistengsiu išlikti objektyvus ir papasakoti apie žaidimą kuo išsamiau.

Jei mėgstate žaidimus su laiminga pabaiga – susiraskite ką nors kita. Čia nebus nei laimingos pradžios, nei tokios pačios pabaigos ir įvyks vos keletas kiek džiaugsmingesnių įvykių viduryje…

Dėstymas

Iš pradžių leiskite jums pristatyti pagrindinius žaidimo herojus. Jų yra trys, tai : Violeta – apibūdinama kaip viena genialiausių išradėjų, savo amžiaus kategorijoje, Klausas – užkietėjęs knygų graužikas, bei Sani – 4-erių metukų mergaičiukė, kuriai nėra nieko malonesnio už įvairių daiktų kramsnojimą. Objektų kurių Sani nečiaumotų praktiškai nėra – aštrūs mažylės dantukai įveikia net medieną, bei metalines konstrukcijas. Žaidimo veiksmas prasideda nedidelėje prieplaukėlėje kur vaikai susiduria su pirmąja iš nesuskaičiuojamos

galybės keblių situacijų. Klausas sumano atidaryti užkaltą dėžę, kurioje jo manymu turi būti kažkas įdomaus. Tačiau plikomis rankomis jis to padaryti negali. Norėdama pagelbėti

broliui, Violeta ekspromtu sukuria įrenginio, kuriuo minėtąją dėžę galima būtų paprasčiausiai sudaužyti, planą. Prietaisui pagaminti reikalingos trys sudedamosios dalys : šakutė, senas aulinis batas, bei dėželė su iššokančia figūrėle (tai toks žaislas, anlg. „jack-in-the-box“). Nuo šios vietos scenoje pasirodote jūs. Iš pradžių kontroliuodami Violetą paimate šakutę, po to, valdydami Klausą – batą, ir, galų gale, Sani dantukų pagalba įgyjate žaislą. Tada, pasitelkusi savo kaip išradėjos sugebėjimus, Violeta sukonstruoja minėtąjį „agregatą“ ir jūs sėkmingai sudaužote dėžę. Šiuo principu yra grįstas praktiškai visas žaidimo „geimplėjus“ – patenkate į bėdą, Violea „ant smūgio“ suprojektuoja kokį nors įtaisą, o jūs surankiojate jam reikalingus elementus. Anksčiau sumontuotieji prietaisėliai niekur nedingsta – jie išlieka ir yra nuolat panaudojami. Lygio pabaigoje vaikai sužino, kad jų tėvai žuvo liepsnose, prarijusiose ir visą jų namą.

Testamento vykdytojas ponas Po parūpina jiems naują globėją. Tai artimiausias giminatis – grafas Olafas. Nuo šio taško žaidimo veiksmas persikelia į pastarojo dvarą, kuris yra tiesiog stereotipinė „blogo dėdės“ rezidencija. Atpleišėję seni tapetai, ant sienų, bei lubų augantys grybai, išmėtyti nešvarūs drabužiai, nuo vandens ir drėgmės išsikraipiusios medinės kolonos, daugybė paveikslų ir t.t.

Visos aplinkos akivaizdžiai buvo kurtos Harry Potter žaidimų pagrindu ir pagardintos American McGee’s Alice ekstravagantika, bei mistiškumu. Taigi viskas atrodo ganėtinai įspūdingai. Na, bet grįžkime prie mūsų našlaičių…

Netrukus paaiškėja, kad grafas toli gražu nėra geraširdis žmogelis, mielai sutikęs perimti vaikų globą. Jis yra pasipūtęs, godus, niekingas, bei negailestingas tipelis, sumanęs praturtėti iš našlaičių nesėkmės. Tačiau tėvystės teisės iš grafo greitai atimamos ir vaikai perkeliami gyventi kitur. Bet, kaip sakoma – medalis turi dvi puses. Grafas prisiekia neduoti vaikams ramybės iki kol pasieks savo (t.y. praturtės). Šis niekadėjas persekios jus viso žaidimo metu. Užsimaskavęs jis pasirodys tada kai mažiausiai to tikėsitės.

Keliaujant po įvairias vietoves turėsite šokčioti nuo platformos ant platformos, spręsti galvosūkius, bei rankioti ingredientus išradimams. Žaidimo galvosūkiai yra gan paprasti. Pavyzdžiui turite surasti svirtį kuri atidarytų užblokuotas duris ar teisingai suvesit raidžių kombinaciją.

Viskas paprasta ir aišku. Kas liečia minėtąjį šokčiojimą – čia jau kiek keblesnė situacija. Viskas būtų Ok, jei ne personažų nepaklusnumas. Kartais jie tiesiog

nevykdo jūsų nurodymų. Beje ir animacija ganėtinai nerangi. Taip pat mūsų našlaičiams kiek trūksta koordinacijos. Kartais sunku nustatyti kokio didumo šuolio reikia norint peršokti ant kitos platformos. Kaip ir praktiškai visuose action/adventure tipo žaidimuose, taip ir Lemony Snicket’s A Series of Unfortunate Events tenka susidurti su priešais. Šiame žaidime tai grafo pakalikai, bei įvairūs gyviai, tokie kaip: krabai, kanalizacijos žiurkės, šikšnosparniai ir t.t.

Norėdami nukenksminti oponentą, turite pasitelkti vieno iš Violetos įrenginių pagalbą, šiuo atveju tai „metikas“. Šis „stebuklas“ yra savotiškas universalaus „shotgun’o“ analogas. Juo galime iššauti įvairiausias šlykštynes (svogūnus, supuvusius kiaušinius, bites ir t.t.) kurios apsvaigina priešininką, o jam „apdujus“ tiesiog pribaigiame jį minėtuoju „dėžių skaldytoju“. Žaisdami turime atidžiai tyrinėti aplinkas.

Tai yra daroma labai paprastai – jūs vedžiojate kursorių po visą ekraną ir žiūrite ką galima padaryti. Tarkime atidaryti paveikslą, pragriauti suskeldėjusią sieną ir pan. Gyvybines jėgas pasipildysite ne įprastų vaistinėlių, o aukso spalvos medalionų pagalba.

Tam tikrose slaptavietėse yra „užslėpa“ 26 abėcėlės raidės, bei virš šimto bronzinių akių. Raides, taip pat kaip ir medalionus, galime rasti dėžėse, maišuose, slaptavietėse ir t.t. Kiekviena raidė „atstovauja“ tam tikrą frazę, kuri yra susijusi su pačiu žaidimu. Pavyzdžiui „Wunderkind“, kas reiškia vaikas turintis įpatingų sugebėjimų ir pan. Kas kart surinkus 10 minėtųjų bronzinų akių – gausite po vieną iš 13 grafo pasirodymų afišų.

Na, o kas yra afiša, tikuosi aiškinti nereikia :). Olafas turi savo teatro trupę, su kuria stato pjeses, rengia cirko šou, bei kitus pasirodymus. Būtent jūjų plakatus ir rinksite. Taip pat norėčiau paminėti šį bei tą apie žaidimo humorą. Nors vaikams nieko

linksmo nenutinka, kūrėjai pagardino savo kūrinį tragikomišku sarkazmu, bei kandžia ir taiklia ironija. Tiesiog būtinai turite pastovėti už valgomojo durų grafo dvare ir pasiklausyti ką jis šneka…

Taip pat, jei nelekiate kaip akis išdegę ir atkreipiate dėmesį į aplinkos detales – tikrai pastebėsite šį bei tą smagaus. Tarkime dėžes ant kurių parašyta „Daržovės, miltai, detergentai“ ir daugybę kitų smagių dalykėlių. Vienitelis didesnis žaidimo minusas yra jo trukmė. Jam įveikti pakaks maždaug 5-6 valandų!

Tai vienas trumpiausių mano žaistų žaidimų. Tačiau susumavus visus pliusus, bei minusus – Lemony Snicket’s A series of Unfortunate Events yra išties pukus ir visų jūsų dėmesio vertas kūrinys.

Reziumė

Nors žaidimo veiksmas labiau tinka vaikams, kai kuriuos jo niuansus supras tik suaugusieji arba kiek vyresni, nei 14 metų žaidėjai. Nors Unfortunate Events ir nesiūlo mums jokių revoliucinių idėjų, jis yra nepaprastai smagus ir įtraukiantis. Rekomenduoju šį žaidimą… visiems ;).